| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Palaimintojo Jurgio Matulaičio minėjimas
Marijampolėje kasmet iškilmingai švenčiamas pal. Jurgio Matulaičio MIC minėjimo aštuondienis (oktava), minint Palaimintojo paskelbimo Lietuvoje ir jo kūno perkėlimo į altorių garbę dieną liepos 12-ąją. Tradiciniais tapę atlaidai sutraukia tikinčiuosius ne tik iš Lietuvos, bet ir iš užsienio. Liepos 10-oji palaimintojo J. Matulaičio atlaidų išvakarės prasidėjo piligriminiu jaunimo žygiu į Palaimintojo tėviškę Lūginę. Jaunimas eidamas į Lūginę meldėsi rožinį, giesmėmis šlovino Viešpatį. Šv. Mišioms arkivyskupo J. Matulaičio koplyčioje vadovavo ir homiliją sakė kun. Piotr Wojtonis MIC. Giedojo jaunimas iš Kalvarijos, Kauno parapijų ir Marijampolės bazilikos, prašė Palaimintojo Jurgio malonių, aukojo atnašas. Kaip piligrimystės žemėje ženklą jaunimas prie Viešpaties altoriaus nešė batus, kad keliaudami šiais žemės keliais visada eitų su Dievu, nešė knygą, kaip žinių ir išminties simbolį, prašydami, kad siekdami žemiškosios išminties nepamirštų dangiškosios, aukojo rožinį, kuriuo meldėsi keliaudami link pal. Jurgio tėviškės, kad per maldą galėtų glaustis prie Švč. Mergelės Marijos tada, kai sunku, ir tada, kai lengva. Po šv. Mišių visų laukė kareiviškos košės vakarienė, po jos koplyčioje vyko konferencija, vėliau krikščioniškos muzikos grupės Ichthus iš Vilniaus koncertas. O vėlų vakarą koplyčioje prasidėjo naktinė Švč. Sakramento adoracija ir užtarimo malda. Jaunimas atliko išpažintį ir švaria sąžine jungėsi bendroje maldoje, prisidėjo subtilia giesme prie Viešpaties garbinimo. Sekmadienio rytą visi dalyvavo šv. Mišiose už jaunimą. Liepos 11-oji pirmoji palaimintojo J. Matulaičio MIC atlaidų diena. Šv. Mišiose buvo meldžiamasi kartu su beveik dviem šimtais piligrimų iš Varmijos arkivyskupijos (Olsztyn, Lenkija), pėsčiomis keliaujančių į Vilniaus Aušros Vartų šventovę. Tai jau dvidešimtoji tokio pobūdžio piligrimystė, kasmet organizuojama nuo 1991 metų. Vietinės bendruomenės nariai organizavo šiltą piligrimų priėmimą Kumelionių kaime, o prie šventovės durų juos pasitiko parapijos klebonas A. Šidlauskas MIC, Palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos nariai ir jaunimas. Šv. Mišių metu giesmės, Šventojo Rašto ištraukos skambėjo lenkų ir lietuvių kalbomis, ypatingai atsiliepdamos tikinčiųjų širdyse: Štai ši diena Dievo mums duota... Nuolankieji, ieškokite Dievo ir atgis jūsų širdys... Sumą aukojo vyskupas Juozas Žemaitis MIC, buvo meldžiamasi už jaunimą, giedojo Marijampolės šv. arkangelo Mykolo bažnyčios jaunimo choras, vadovaujamas Almos Sakalauskienės. Vyskupas homilijoje apžvelgė ypatingą Palaimintojo darbą, pabrėždamas, jog mes visi turime iš ko imti pavyzdį, į ką lygiuotis. Liturgijos metu atnašas nešė jaunimas iš Kauno. Buvo aukojamos žvakės, kaip Jurgis Matulaitis sakė: Duok, kad sudegčiau kaip ta žvakė ant altoriaus nuo darbo kaitros ir meilės ugnies dėl Tavęs ir Tavo Bažnyčios. Jaunimas lauko gėlių puokštes nešė prie Viešpaties altoriaus kaip savo jaunystės, gėrio, grožio simbolį, prašydami, kad kaip tos gėlės žydėtų paprastumu, nuolankumu savo artimui. Po šv. Mišių visi susibūrė prie Palaimintojo altoriaus, kur buvo liudijama apie gautas malones ir sudedamos votos. Klebonas perskaitė keletą liudijimų apie malones, gautas užtariant Palaimintajam. Liudijimai buvo apie pagijimą nuo vėžio, motinos maldas dėl iš armijos grįžusio sūnaus priklausomybės, sunkia alergijos forma sirgusiosios pagijimą bei vienuolės liudijimas apie savo pašaukimą. Po agapės, išlydėję lenkų piligrimus, tikintieji vyko į Palaimintojo tėviškę Lūginę, kur koplyčioje susikaupė Švenčiausiojo Sakramento adoracijai. Apmąstyta palaimintojo arkivyskupo mintis apie tai, jog nereikia niekad gailėti nei laiko, nei triūso savo dvasiškam ištobulinimui, o tam svarbių svarbiausiam darbui visa širdimi atsiduoti. Liepos 12-ąją Marijampolės marijonų gimnazijoje konferenciją pradėjęs klebonas kun. Andrius Šidlauskas MIC pasveikino susirinkusiuosius ir paprašė vyskupą J. Žemaitį MIC vadovauti maldai. Po maldos žodis buvo suteiktas Lietuvos marijonų vadovui kunigui Vytautui Briliui MIC. Jis kalbėjo apie marijonų edukacinę veiklą Lietuvoje ir pasaulyje bei priminė svarbesnius marijonų vienuolijos istorijos momentus. Paskui visi rinkosi Bazilikoje, prie Palaimintojo altoriaus, kur maldai vadovavo Alytaus, Santaikos ir Rumbonių pal. J. Matulaičio draugijos skyrių nariai. Skambėjo giesmės, palaimintojo Užrašų ištraukos, eilės, skirtos palaimintajam, užtarimo visiems kenčiantiems prašymas. Šios dienos maldos buvo skirtos katalikiškiems judėjimams ir bendruomenėms. Šv. Mišioms vadovavo Kaišiadorių vyskupas Juozas Matulaitis, koncelebravo vyskupai Rimantas Norvila ir J. Žemaitis, MIC, kunigai iš Alytaus dekanato ir kiti svečiai. Homiliją sakė kun. V. Brilius, giedojo Alytaus Švč. Mergelės Marijos Krikščionių pagalbos bažnyčios choras (vargonininkas V. Vinikaitis). Homiliją kun. V. Brilius pradėjo primindamas šv. apaštalo Pauliaus žodžius apie džiaugsmą dėl savo kentėjimų. Anot kunigo, kiekvienas žmogus žemėje savo kančią gali paaukoti Dievui, taip jo vargai ir kančios pasidaro palaimingi, susijungia su Jėzaus Kristaus kančia ir žmogus tampa dieviškosios valios dalininku. Homilijos pabaigoje, apžvelgęs palaimintojo gyvenimo dvasioje momentus, kunigas prašė Dievą suteikti mums drąsos kartu su Jėzumi Kristumi užtariant palaimintajam Jurgiui nešti ramybę į savo namus ir aplinką. Po šv. Mišių prie palaimintojo Jurgio Matulaičio koplyčios maldininkai kalbėjo palaimintojo litaniją, meldėsi už Tėvynę bei prašė Dievą, kad Palaimintąjį paskelbtų šventuoju. Liepos 13-oji buvo skirta socialiniams bei Caritas darbuotojams ir savanoriams, Aleksoto ir Prienų dekanatams. Iškilmės prasidėjo malda, kurią vedė vyskupas J. Žemaitis MIC, konferencijoje paskaitą skaitė brolis dominikonas Mindaugas Slapšinskas OP. Pasakojimas apie dominikonų ordino misiją pasaulyje atliepė palaimintojo Jurgio mintis apie gėrio sklaidą, t. y. vieną svarbiausių katalikų tikslų blogį nugalėti gerumu. Pristatydamas savąją krikščionio patirtį brolis Mindaugas pabrėžė asmeninį santykį su Dievu, sąsajas tarp žmogaus, ieškančio Dievo, ir Dievo, kuris paliečia. Prelegentas pažymėjo, kad mylėti Dievą tai reiškia mylėti žmogų. O mūsų artimas yra ne tas, kuriam mes parodome gailestingumą, bet tas, kuris mums parodo gailestingumą (gailestingojo samariečio pavyzdys). Po konferencijos tikintieji rinkosi Palaimintojo koplyčioje, kur maldą vedė Ratnyčios skyriaus pal. Jurgio Matulaičio draugijos nariai. Vyskupas R. Norvila linkėjo, kad kiekvienam būtų svarbi artimo meilė ir kad savanorystė bei socialinis darbas yra vienas artėjimo prie Dievo būdų. Brolis Mindaugas homilijoje, prisimindamas atliepiamąją psalmę Savo miestą stiprina Dievas per amžius tarsi klausė, koks Dievo miestas yra kiekvienas žmogus. Kalbėdamas apie žmogų, sudarytą tarsi iš trijų dalių dvasios, sielos ir kūno, teigė, kad Bažnyčia neigia žmogaus dualizmą, nes Jėzus sujungė savyje Dievą ir žmogų, tai yra viena. O mes esame Jėzaus mokiniai. Bažnyčia niekada nepaniekino žmogaus kūno Šventosios Dvasios buveinės. Šv. Mišiose, kurias koncelebravo vyskupai R. Norvila ir J. Žemaitis, kunigai iš Aleksoto ir Prienų dekanatų, buvo meldžiama Dievo palaimos ir pagalbos Palaimintajam Jurgiui užtariant Caritas savanoriams bei socialiniams darbuotojams. Giedojo Prienų Kristaus Apsireiškimo bažnyčios choras, vargonininkai Saulius ir Žydrūnė Kondrotai. Po šv. Mišių ir maldų Palaimintojo koplyčioje kieme, šalia Bazilikos, vyko agapė, po kurios Ratnyčios skyriaus nariai ir marijampoliečiai apsilankė Lūginėje. Liepos 14-oji buvo skirta švietimo ir žiniasklaidos darbuotojams. Lektorius br. kun. Vincentas Tamošauskas OFMCap, Lietuvos vyrų vienuolijų vyresniųjų konferencijos pirmininkas, siūlė klausytojams pamąstyti apie Palaimintojo ir šv. Pranciškaus panašumus, pavadindamas Palaimintąjį savotišku Lietuvos Pranciškumi. Jiems abiems rūpėjo sielovada, dvasinė laisvė ir ramybė, o kančia, atleidimas ir meilė yra priemonės, per kurias ateina ramybė į žmogaus širdį. Taip visų ieškoma ramybė biblinėje sampratoje turi visai kitą reikšmę besiartinančios Dievo karalystės įgyvendinimą. Todėl siekdamas ramybės žmogus turėtų nuolatos stengtis palaikyti gyvą ryšį su Dievu, nuolat budėti. Tėvas Vincentas nevengė kalbėti apie šios dienos pavojus Lietuvoje: begalinį pinigų siekį, žmonių abejingumą, baimę ir nenorą gyventi atvirai, katalikiškai. Kunigams linkėjo aktyviau sėti Palaimintojo sėklą per tiesą, klaidų pripažinimą, jų atsisakymą ir naujo gyvenimo pasirinkimą. Sumos koncelebracijai vadovavo vysk. R. Norvila, dalyvavo Šakių dekanato tikintieji bei palaimintojo J. Matulaičio draugijos nariai iš Šakių ir Gelgaudiškio skyrių. Giedojo Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus bažnyčios choras (vargonininkė Eglė Diržiūtė), kartu su jais atvyko šiemet Pirmąją Komuniją priėmusieji vaikai ir jų tėveliai. Tėvas Vincentas, kalbėdamas apie Bažnyčią, mistinį Kristaus kūną, pabrėžė, kad tas, kas nenori priimti Bažnyčios žaizdų, nuodėmių, susiskaldymo, tas negali priimti ir Jėzaus Kristaus. Jis palygino Palaimintojo vyskupystę kaip Vilniaus žaizdų priėmimą, kaip didžiulį, vienijantį lenkus, lietuvius, vokiečius, net komunistus, darbą, nes Palaimintajam pirmiausia rūpėjo Dievas. Todėl ir šiandien kiekvienas turėtume klausti savęs: ką aš galiu duoti Bažnyčiai, tikėjimui, nes būtent mes esame Bažnyčios viltis, Kristaus rankos ir kojos. Jis palinkėjo, kad atlaidai netaptų eiliniu suvažiavimu, o būtų naujos evangelizacijos pradžia. Liepos 15-oji maldos už dvasininkus, vienuoles ir vienuolius bei dvasinius pašaukimus diena. Į renginius gausiai susirinko tikintieji iš Lazdijų dekanato bei Lazdijų, Leipalingio ir Šventežerio palaimintojo Jurgio Matulaičio draugijos skyrių nariai. Konferencijoje pranešimą skaitė Liublino katalikiškojo universiteto absolventas kun. Tomas Miliauskas MIC. Klausytojams buvo pateiktos trys pagrindinės gairės Lietuvos bažnyčiai ir tikintiesiems, kurias išsakė popiežius Jonas Paulius II savo vizito Lietuvoje metu. Tai: Naujoji evangelizacija; pasauliečių įsitraukimas į Bažnyčios veiklą ir dvasininkijos atnaujinimas. Lektorius sudomino klausytojus išsamiai apžvelgdamas visas tris veiklos kryptis, kalbėdamas ne tik apie tai, kas jau padaryta ir teigiama, bet ir apie tai, ko dar labai trūksta Bažnyčios veikloje. Todėl po pranešimo prasidėjo gyva diskusija, kurią papildė vyskupas J. Žemaitis MIC, išsakęs savo požiūrį į nuolatinių diakonų veiklos būtinybę. Po konferencijos tikintieji rinkosi Palaimintojo koplyčioje, kur maldą vedė Draugijos skyrių nariai. Vidurdienio šv. Mišių koncelebracijai vadovavęs vyskupas R. Norvila pakvietė melstis į garsųjį šventąjį vyskupą Bonaventūrą. Homilijoje kunigas Tomas kalbėjo apie Palaimintąjį kaip apie dvasios galiūną, kantriai nešusį savo jungą ir kryžių, primindamas Kristaus žodžius aš esu romus ir nuolankios širdies, pateikė analogijas tėvo Jurgio gyvenime ir darbuose. Giedojo mišrus Lazdijų ir Rudaminos choras, vadovaujamas vargonininko A. Naktinsko. Agapėje dalyvavo vyskupai R. Norvila ir J. Žemaitis. Visų nuotaika buvo puiki, dzūkiški pyragai labai skanūs, lietuviškos dainos, kurias vedė Lazdijų dekanato choristai, skambios ir nuotaikingos. Liepos 16-oji Marijampolės Bazilikoje buvo skirta maldai už ligonius ir medikus. Marijampolės marijonų gimnazijoje vykusioje konferencijoje dalyvavo svečiai iš Vilniaus Palaimintojo Jurgio Matulaičio parapijos, draugijos nariai bei Vilkaviškio dekanato tikintieji. Lektorius, Lietuvos ir Latvijos jėzuitų provincijolas kun. Gintaras Vitkus atkreipė dėmesį į tėvo Jurgio tarnystę, į ypatingą jo pasiryžimą sudeginti save, savo gyvenimą tarnaujant Dievui ir žmonėms. Akcentavo, kad šiandien Lietuvoje labai daug ligotų žmonių ligotų ne tik kūnu, bet ypač daug pažeistų viduje (dvasioje). Išsigelbėjimą kunigas mato tik harmoningame viso žmogaus atsinaujinime tik tvarkingai, fiziškai ir dvasiškai, bei atsakingai gyvenantis žmogus gebės oriai naudotis savo laisve. Prelegentas pabrėžė, kad Dievas gydo per gydančius žmones, kad gali daug nuveikti net ir per silpnos sveikatos žmogų. Maldos pusvalandyje Palaimintojo koplyčioje buvo susitelkta pamąstymui, klausantis tėvo Jurgio Užrašų ištraukų. Paskui vyko šv. Mišios, kurių šventimui vadovavo vyskupas R. Norvila. Šv. Mišiose giedojo Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo Katedros choras. Vyskupas R. Norvila pasveikino susirinkusiuosius, sakydamas, kad atėjus pagerbti palaimintąjį Jurgį Matulaitį MIC prasminga prašyti palaimos ligoniams ir medicinos darbuotojams. Kun. G. Vitkus SJ sakė, jog dėkojant už Palaimintojo J. Matulaičio gyvenimą derėtų melstis už visus sužeistus ir kenčiančius žmones, už dvasinius negalavimus, už medikus, kurie, kaip gailestingasis samarietis, pastebi negalavimus ir su meile gydo. Po šv. Mišių prie Palaimintojo altoriaus buvo kalbama litanija į Palaimintąjį, meldžiamasi, kad Palaimintasis būtų paskelbtas šventuoju. Šeštoji atlaidų diena baigėsi agape Marijonų vienuolyno kieme ir susitelkimu palaimintojo tėviškėje Lūginėje.
Vida Mickuvienė,
Neringa Vilkauskaitė,
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |