Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Pagerbti partizanai

Netoli Kalvarijos iki vienkiemių naikinimo laikų buvo Laibikių kaimelis. Liepos 11 dieną buvusio kaimelio vietoje gražaus pušyno pakrašty pastatytas paminklinis žymuo su įrašu: „Laibikių kaime 1952 06 22 žuvo Tauro apygardos štabo sanitarinio skyriaus viršininkė Angelė Senkutė-Aušrelė, gimusi 1922“. Paminklą pašventino kan.  Raimundas Žukauskas.

Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Kalvarijos bažnyčioje, toliau tęsėsi paminklo atidengimo vietoje. Kalbėjo LPKTS Marijampolės filialo pirmininkas V. Agurkis, istorikas J. Gustaitis, V. Raibikis, E. Simanaitis. Jie ragino atskleisti tiesą apie pokario įvykius. Muziejaus darbuotoja A. Vilutienė papasakojo apie A. Senkutės žuvimo aplinkybes.

A. Senkutė, kilusi iš Tursučių kaimo (dabar Šunskų seniūnija, Marijampolės savivaldybė), mokėsi Marijampolės ir Jėzuitų gimnazijoj Kaune. 1943 metais Kaune baigė gailestingųjų medicinos seserų kursus. Nuo 1945 metų septynerius metus buvo Lietuvos partizanų medikė. 1952 metais žuvo paskutiniai kovos draugai. Ji liko viena.

1952 metų pradžioj enkavedistai sučiupo gyvą partizaną V. Bieliūną-Kabelį, kuris tapo agentu-smogiku „Variagu“. Jis su savo sėbrais per ryšininkus pasiuntė Aušrelei kelis laiškus. Susitikimas su smogikais įvyko Šolienės sodyboje Laibikių kaime. Angelė greit suprato pakliuvusi į spąstus, bet ištrūkti neturėjo galimybių. Smogikai ją nušovė. Manoma, kad kūną išvežė į Kauną, o kur padėjo – nežinoma.

Iškilmėse dalyvavo LPKTS Marijampolės ir Kalvarijos skyrių chorai.

Iš Laibikių kaimelio iškilmių dalyviai persikėlė į Rudžių – Pakusinės vietovę Šunskų seniūnijoje, netoli Marijampolės. Čia kun. Remigijus Veprauskas pašventino paminklą su užrašu: „Pakusinės kaime, buvusioje Mikalinos Šlekienės sodyboje, 1952 06 25 žuvo Tauro apygardos Vytauto rinktinės štabo narys Pijus Degutis- Kęstutis, g. 1900“. Apie žuvusį partizaną papasakojo jo giminaitė Marija Skilandienė. Pijus Degutis kilęs iš tos apylinkės, kurioje žuvo A. Senkutė. Jų buvo aštuoni broliai ir sesuo. Pijus – Lietuvos kariuomenės savanoris kūrėjas. Gavo 10 ha žemės Gintautų kaime. Išvažiavo į užsienį, ten vedė. Gyveno Argentinoje. 1939 metais grįžo į Lietuvą, ketino įsigyti didesnį ūkį ir pasilikti gimtinėje. Prasidėjus karui turėjo likti Lietuvoje, o žmona ir dukra gyveno Argentinoje. 1948 metais per kautynes buvo sunaikinta jo sodyba Gintautuose. Žuvo du partizanai. P. Degutis-Kęstutis išsilaikė iki 1952 metų, kol smogikas „Variagas“  ir dar keli, apsimetę partizanais, atėjo į M. Šlekienės sodybą. P. Degutis pasirodė iš slėptuvės. Kabelis-Variagas pareikalavo, kad P. Degutis eitų į kitą vietą drauge su jais. P. Degutis suprato klastą, bet nebuvo kaip išsisukti. Smogikai jį nušovė už 2 km nuo M. Šlekienės sodybos. Kūną turbūt nuvežė į Kauną. Kur paslėpė, nežinoma. Žuvus A. Senkutei ir P. Degučiui, Tauro apygardos Vytauto rinktinėje kovotojų nebeliko. Kitose Tauro apygardos rinktinėse partizanai laikėsi dar keletą metų.

Aleksandras JAKUBONIS

Marijampolės rajonas

© 2010 „XXI amžius“