2010 m. rugpjūčio 20 d.
Nr. 60
(1845)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

  

 

Didžiąją gyvenimo dalį praleidusi su ligoniais

Sesuo Aloyza Zofija Janulionytė FDCJ

Liepos 22 dieną Dieviškosios Jėzaus Širdies pranciškonių Generaliniuose namuose, sulaukusi 100 metų, į Amžinojo Tėvo namus iškeliavo sesuo Aloyza Zofija Janulionytė FDCJ.

Ses. Aloyza, gimusi 1910 m. gegužės 6 dieną Stuburų kaime (pagal dabartinį administracinį suskirstymą Kupiškio rajone), pakrikštyta Vabalninke, buvo jauniausia penkių vaikų šeimoje. Vos dvejų metukų liko našlaitė. Gimtasis kaimas degė tris kartus. Antrojo gaisro metu sudegė visas šeimos turtas: trobesiai, daiktai. Anot brolio, „liko tik batų pasagėlės“. Žmonės šelpė, davė medienos, o eidami į bažnyčią batus pasiskolindavo iš kaimynų. Nepritekliai ir vargai labai spaudė šeimą, tad vos paaugusi Aloyza buvo pasiųsta ganyti gyvulių. Beganančią gyvulius ją užtiko iš kažkur atklydęs vienuolis. Jis pasiūlė tėvui „pamažinti“ burnų skaičių šeimoje ir leisti mergaitę į vienuolyną. Taigi aštuonerių metų ji buvo atiduota į vienuolyno mokyklą.


44 metus praleido lageriuose ir tremtyje

A†A Vytautas Kazimieras Jurevičius (1922 03 22 – 2010 04 24)

Vytautas Kazimieras Jurevičius
Autoriaus nuotrauka

Redakciją pasiekė liūdna žinia, kad mirė ilgametis „XXI amžiaus“ prenumeruotojas, skaitytojas, bendradarbis ir rėmėjas.

Pastaraisiais metais Vytautas Kazimieras Jurevičius, nepaisant garbaus amžiaus, ypač daug dirbo. Beveik kasdien po keletą valandų jis rašė knygą. Tai buvo prisiminimai apie prieškario laisvą Lietuvą, pirmąją sovietinę okupaciją, karą, antrąją okupaciją, pirmuosius partizanus Palangoje ir jos apylinkėse, apie politinio kalinio dalią, tremtį, kovos ir kalinimo draugus, darbą aukso kasyklose, grįžimą į Lietuvą...


Pagerbtas negrįžusių gimtinėn atminimas

Lesčių parapijoje yra ne viena šeima, kurios nariai ar giminės yra palaidoti toli nuo Tėvynės. Artimiesiems likusi dviguba gėla – ir kad brangūs žmonės mirę, ir kad negali aplankyti jų kapo. Pagerbiant tų žmonių atminimą, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, tuometinio klebono kun. Jono Kazlausko iniciatyva Lesčių kapinėse buvo pastatytas kuklus medinis kryželis – simbolinis tremtinio kapas. Per 20 metų kryželis sunyko, liko tik tuščias antkapis.


Pagerbti partizanai

Netoli Kalvarijos iki vienkiemių naikinimo laikų buvo Laibikių kaimelis. Liepos 11 dieną buvusio kaimelio vietoje gražaus pušyno pakrašty pastatytas paminklinis žymuo su įrašu: „Laibikių kaime 1952 06 22 žuvo Tauro apygardos štabo sanitarinio skyriaus viršininkė Angelė Senkutė-Aušrelė, gimusi 1922“. Paminklą pašventino kan.  Raimundas Žukauskas.

Iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis Kalvarijos bažnyčioje, toliau tęsėsi paminklo atidengimo vietoje. Kalbėjo LPKTS Marijampolės filialo pirmininkas V. Agurkis, istorikas J. Gustaitis, V. Raibikis, E. Simanaitis. Jie ragino atskleisti tiesą apie pokario įvykius. Muziejaus darbuotoja A. Vilutienė papasakojo apie A. Senkutės žuvimo aplinkybes.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija