Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Nuomonės
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Istorija ir dabartis

Paminėtas Dubičių bažnyčios šimtmetis

Rūta Averkienė

Vyskupą Juozą Tunaitį merginos sutiko ąžuolų vainikais

Vyskupas Juozas Tunaitis laimina bažnyčioje susirinkusius tikinčiuosius

Dubičių parapijiečiai per Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios 100-mečio iškilmes

Šv. Mišių koncelebracijai vadovavo vyskupas Juozas Tunaitis (centre), dalyvavo kunigai (iš kairės): Bronius Krakevičius, dr. Robertas Rumšas, Almantas Kibirkštis, Mykolas Petravičius ir Elijas Anatolijus Markauskas

Dubičių parapijos administratorius kun. Almantas Kibirkštis (dešinėje) sutiko Merkinės dekaną kun. dr. Robertą Rumšą

Vyskupas Juozas Tunaitis šventina bažnyčios jubiliejui pastatytą kryžių

Dubičiuose vyko iškilmės, skirtos Dubičių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčios 100 metų jubiliejui paminėti. Šimtmečio jubiliejų bažnyčia sutiko dailiai atnaujinta. Į Dubičius tądien suvažiavo ne tik gausus būrys dvasininkų, garbių svečių, parapijiečių, bet ir daugybė iš šio kaimo kilusių kraštiečių. Į jubiliejines iškilmes atvyko ir Vilniaus arkivyskupijos vyskupas emeritas Juozas Tunaitis, Dubičiuose dirbęs septynetą metų, ir, kaip pats sakė, šiai parapijai ir jos žmonėms iki šiol jaučiantis didelius sentimentus. Vyskupą džiaugsmingai sutiko kunigai ir parapijiečiai. Tautiniais drabužiais pasidabinusios merginos, ganytoją apjuosę ąžuolų vainiku, palydėjo gėlėmis nubarstytu takeliu į bažnyčią.

Dubičių bažnyčios jubiliejinės iškilmės prasidėjo šv. Mišiomis, kurioms vadovavo vyskupas J. Tunaitis, dalyvavo Merkinės dekanas kun. dr. Robertas Rumšas, šioje parapijoje dirbę kunigai: Mykolas Petravičius, iš Dubičių kilęs Bronius Krakevičius, Elijas Anatolijus Markauskas, dabartinis parapijos administratorius kun. Almantas Kibirkštis. Jis pasveikino visus susirinkusius į bažnyčios jubiliejines iškilmes ir pakvietė bendrai maldai.

Šv. Mišiose dalyvavo daug garbių svečių, o iš šio kaimo kilęs kompozitorius Vladas Švedas jubiliejinėms iškilmėms parašė „Dzūkiškas šv. Mišias“, kurias atliko Vilniaus choras, vadovaujamas Sauliaus Radžiūno. Iškilmėse dalyvavo Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas, administracijos direktorius Algis Miškinis, Seimo narys Algis Kašėta, ilgametis bažnyčios rėmėjas Alvydas Žabolis ir kiti.

Šv. Mišių metu vyskupas teikė Sutvirtinimo sakramentą. Vyskupas pamokslo metu kalbėjo: „Džiaugiuosi gražiai sutvarkyta bažnyčios išore, jubiliejumi, puikiais žmonėmis. Jubiliejus viena prasme – džiaugsmas, kita – priminimas, kad niekas nestovi vietoje. Mūsų gyvenimas yra tik slenkstis. Jubiliejai mums primena, kad šioje žemėje esame piligrimai. Ir gyvenimą mes turim priimti kaip kelionę.  (...) Todėl neliūdėkim, kad eina laikas, o liūdėkim dėl nuodėmių, kad nesurandam Tiesos ir nesugebam pagal ją gyventi...“

Po šv. Mišių buvo dėkojama visiems, kurie malda ir gerais darbais prisidėjo atnaujinant bažnyčią.

Kaniavos seniūnijos seniūnė Janina Pavilonienė trumpai priminė Dubičių gyvenvietės ir parapijos istoriją. Istoriniai šaltiniai byloja, kad kunigai Dubičiuose apsigyveno apie 1529 metus ir čia dirbo iki 1866-ųjų. Nuo 1866 iki 1908 metų kaime bažnyčios nebuvo. Ši, šimtmečio jubiliejų švenčianti bažnyčia, – ketvirtoji. Ji pastatyta per keletą metų kunigo Stanislovo Micevičiaus rūpesčiu. Dabartinis kunigas A. Kibirkštis – dvidešimt devintasis šioje šventovėje dirbantis kunigas. Net dvidešimt trejus metus (1968–1991) čia dirbo kun. Mykolas Petravičius.

Apie 1365 metus įrašas „Kryžiuočių kelių aprašymuose“ byloja: „Iš ten (iš Vosyliškių) iki Dubičių 5 mylios kelio, ten yra miestas ir pilis“. Šioje pilyje, keliaudamas iš Vilniaus į Gardiną, pailsėti ir pamedžioti apsistodavo Vytautas Didysis. 1863 m. gegužės 4 dieną ties Dubičiais įvyko pirmasis Lietuvoje lenkų ir lietuvių sukilėlių susirėmimas su caro kariuomenės daliniu, vadovaujamu pulkininko Kernerio. Sukilėliams vadovavo Liudvikas Narbutas. Jis ir 12 sukilėlių mūšyje žuvo. Jie buvo palaidoti šventoriaus kapinėse prie senosios bažnytėlės. Toje vietoje 1933 metais pastatytas paminklas sukilėliams, o 1988-aisiais prie jo įkurtas medžio skulptūrų parkas.

Pirmoji medinė bažnyčia Dubičiuose pastatyta dar Vytauto laikais – XV a. antroje pusėje. Ji stovėjo iki 1636 metų. Po metų Dubičiuose buvo pastatyta antroji. Jos fundatorius buvo Jokūbas Kuncevičius. Ši bažnyčia nukentėjo Šiaurės karo metu. Švedai bažnyčią sugriovė, todėl 1737 metais kaime pastatyta trečioji bažnyčia. Po 1863 metų sukilimo caro valdžia konfiskavo bažnyčios žemes, bažnyčią uždarė, sugriovė ir išvežė į Rodūnę. Nuo 1866 iki 1909 metų Dubičiuose Dievo Namų nebuvo. Tik 1898 metais Dubičiai gavo teisę statyti bažnyčią ir atgaivinti parapiją. 1909–1910 metais Dubičiuose pastatyta ketvirtoji bažnyčia. Statyti bažnyčios į Dubičius buvo paskirtas kunigas Stanislovas Micevičius. Dubičiuose jis klebonavo 16 metų, 1942 metais mirė ir palaidotas šventoriuje. Dubičių parapija ilgainiui mažėjo, ir dabar jai priklauso apie dvidešimt kaimų. Nuo seno šioje bažnyčioje pamaldos būdavo lietuviškos, net ir lenkų okupacijos metais.

Šioje parapijoje dirbę dvasininkai tvirtina, kad žmonės čia pamaldūs ir ištikimi savo Dievo namams. Bažnyčioje yra trys gražūs altoriai: didysis turi Marijos Valdovės paveikslą, centre, įdauboje, stovi Stebuklingoji Jėzaus Nazariečio statula, kairysis šoninis altorius vaizduoja Mariją, šv. Kazimierą, laikantį skydą su Lietuvos Vytimi. Dešinysis altorius turi Jono Krikštytojo ir Jėzaus širdies paveikslus.

Ankstesnėse bažnyčiose buvo įrengta medinė Jėzaus Nazariečio statula, ilgainiui išgarsėjusi savo stebuklais ir visų garbinama. Sakoma, kad ji daug kam padėjo pasveikti. Statulos drabužiuose išsiuvinėti dzūkiški žodžiai: „Padėka Kristui už grąžytų sveikatų sūnui“.

Kaip pasakoja dubičiškiai, parapijoje visada dirbo geri kunigai. Jie prisimena, kad tikra Dievo dovana ir Taikos angelas Dubičiams buvo kun. J. Tunaitis. Jis skatino parapijiečių blaivumą, doresnį gyvenimą, sužadino visuotinį maldingumą, giedojimą. Kun. M. Petravičius atnaujino bažnyčios vidų, pastatė katilinę, įvedė bažnyčioje centrinį šildymą. Buvo labai dvasingas, mokėjo su visais bendrauti, pažinojo kiekvieną parapijos šeimą. Žmonės jį prisimena su meile ir pagarba. Iš Dubičių parapijos kilęs kun. B. Krakevičius.

Kun. A. Kibirkštis sakė, kad jau spėjo pajusti parapijiečių nuoširdumą, dvasios šilumą ir gerą širdį. Varėnos rajono savivaldybės meras Vidas Mikalauskas vyskupui Juozui Tunaičiui įteikė simbolinę dzūkišką tautodailininkės Saulės Lazaravičienės sukurtą šiaudinę lazdą, papuoštą javų varpomis ir dzūkiškomis gėlėmis. Už nuoširdų darbą Dubičių kraštui meras ir administracijos direktorius A. Miškinis padėkas įteikė kunigams M. Petravičiui, E. A. Markauskui ir A. Kibirkščiui. Padėkomis buvo pagerbti rėmėjai Reda ir Alvydas Žaboliai, Juozas Čepulinskas, Kristina ir Alvydas Stankauskai, Steponas Sapiežinskas, kompozitorius Vladas Švedas, architektas Giedrius Griška.

Vyskupas pašventino tautodailininko Antano Česnulio bažnyčiai dovanotą šimtmečiui skirtą simbolinę skulptūrą iš medžio ir nuolatinių bažnyčios rėmėjų R. ir A. Žabolių dovanotą kryžių.

Po iškilmių bažnyčios šventoriuje vyko linksma dzūkiška popietė. Dubičiškiams ir svečiams koncertavo aplinkinių kaimų etnografiniai ansambliai bei Varėnos kultūros centro liaudiškos muzikos kapela „Merkio krantai“, buvo galima pasivaišinti Dubičių kaimo moterų pagamintais skanėstais ir nuoširdžiai pabendrauti ir pasilinksminti.

Šios jubiliejinės iškilmės – pats geriausias įrodymas, kokia dvasinga, stipri, draugiška nuoširdi Dubičių parapijos bendruomenė, kaip pavyzdingai moka ne tik melstis, Dievo žodį branginti, bet gerbti ir puoselėti savo tikėjimą, tradicijas ir bendruomenę.

Dubičiai, Varėnos rajonas
Autorės nuotraukos

© 2010 „XXI amžius“