2010 m. rugpjūčio 20 d.
Nr. 60
(1845)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Laisvės kovotojai – už istorinį teisingumą ir Lietuvos ateitį

Rugpjūčio 7 dieną Ariogaloje vykusiame Lietuvos partizanų, laisvės kovų dalyvių,  politinių kalinių ir tremtinių sąskrydyje „Su Lietuva širdy“ buvo priimtos dvi rezoliucijos – „Dėl padėties valstybėje“ ir „Dėl Liustracijos ir komunistinių režimų nusikaltimų vertinimo“.

Rezoliucijoje „Dėl padėties valstybėje“, be kita ko, sakoma, kad stiprėja viltis, jog ekonominis sunkmetis Lietuvoje baigiasi. Tą patvirtina naujausios žinios iš Statistikos departamento ir Vyriausybės. Tai leidžia mažinti valstybės skolą, o dalį sutaupytų skolos aptarnavimo išlaidų nukreipti gyventojų socialinės apsaugos gerinimui. Sąskrydžio dalyviai tikisi, kad jau šių metų pabaigoje ar kitų pradžioje Vyriausybė ras galimybių pradėti didinti sunkmečiu sumažintas pensijas.

Gera žinia tai, kad mokytis aukštosiose šalies mokyklose norą išreiškė apie 40 tūkst. jaunuolių. Deja, į pradinių mokyklų pirmąsias klases šiemet ateis tik 18 tūkst. pirmokėlių. Per Nepriklausomybės laikotarpį jų skaičius sumažėjo perpus. Šią tautos nelaimę siejame su vis dar nesiliaujančia masine jaunų žmonių emigracija. Pernai Tėvynę likimo valiai vėl paliko per 35 tūkst. gyventojų. Apgailestaujame, kad Vyriausybė ir Seimas nedaro jokių konkrečių žingsnių emigracijai stabdyti. Manome, kad ne pavojus šalies finansams, o masinė jaunų žmonių emigracija yra didžiausia Nepriklausomos Lietuvos valstybės nelaimė ir didžiausias iššūkis šalies valdžiai. Lietuva be jaunimo – Lietuva be ateities.

Remiame Permainų koalicijos vykdomas sistemines reformas. Tačiau svarbiausia – teisėsaugos reforma – vis dar nepradėta, nors ji turėjo būti vykdoma pirmiausia. Sveikiname TS-LKD Tarybos apsisprendimą atkurti teismuose tarėjų institutą. Gaila, kad net Saulėlydžio komisija, į kurią buvo dedama daug vilčių dėl biurokratijos mažinimo, kol kas lauktų rezultatų nedavė.

Antrojoje rezoliucijoje „Dėl Liustracijos ir komunistinių režimų nusikaltimų vertinimo“ sakoma, kad laisvės kovotojai pritaria Seimo priimtiems svarbiems įstatymams – „Dėl nacių ir sovietų totalitarinių režimų simbolių viešo demonstravimo uždraudimo“,  „Dėl atsakomybės už nacių ir sovietų totalitarinių režimų nusikaltimų neigimo ar jų menkinimo“ ir „Galiojančio Liustracijos įstatymo pakeitimų įstatymo“, tačiau apgailestaudami pažymi, kad svarstymų metu iš šių įstatymų projektų buvo išbrauktos jų praktinį veiksmingumą užtikrinančios nuostatos.

Visi šie trys įstatymai laikytini kompromisiniais, daugiau tinkančiais revanšistiškai nusiteikusių asmenų sudrausminimui nei jų realiam nubaudimui. Iš planuoto priimti Liustracijos įstatymo liko tik lukštai. Esmė pasiliko už įstatymo rėmų. KGB rezervistai ir toliau nevaržomi galės kelti grėsmę nacionaliniam saugumui.

Sąskrydžio dalyviai apgailestauja, kad Seimas per beveik dvejus darbo metus taip ir neįstengė 1949 metų partizanų Deklaracijos signatarų statuso prilyginti Nepriklausomybės akto signatarų statusui, nors partizanų vadai už Lietuvos Nepriklausomybę sumokėjo savo gyvybėmis.

XXI

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija