Grožio konkursai
Varžybos, kas greičiau nubėgs ar nuplauks, toliau nušoks ar numes, daugiau pakels ar dar ką geriau padarys, turi prasmę, nes yra nukreiptos į fizinį tobulėjimą. Tačiau panelių ar ponių varžybos dėl išvaizdos, grožio konkursais vadinamos, prilygsta kvailiojimui. Iš tikrųjų žmogaus išviršinė išvaizda neatspindi jo tikrojo grožio tikrasis grožis yra žmogaus viduje.
Buržuazinės visuomenės, kurių siekis tenkinti savo hedonistinius poreikius, gyventi malonumais, turėdamos pakankamai duonos, sugalvoja įvairiausių reginių, taigi ir kvailiojimui prilygstančių konkursų (tarakonų lenktynės, gaidžių peštynės, gražuolių ar net universitetų konkursai).
Žiniasklaida mūsų visuomenę nudžiugino nauju gražuolių konkursu, pavadintu Mrs. Universe 2010: Pasaulio moterys prieš smurtą ir prekybą žmonėmis. Gudriai sugalvota: pavadinime taurus siekis, tačiau po juo apgaulė slypi. Vyriausybę apmulkinti pavyko: konkursui ji skyrė 63 tūkst. litų.
Ne tik pavienės gražuolės į konkursus eina, jau universitetai į akademinio grožio konkursus taiko numatomas universitetų reitingavimas. Pasak Vilniaus universiteto profesoriaus Vytauto Daujočio, švaistyti aukštųjų mokyklų reitingavimui lėšas nėra jokio reikalo, nes susigaudyti tarp šalyje veikiančių mokyklų pasiūlos galima ir be reitingavimo, kuriam jau numatyta 2,5 milijonų litų.
Prancūzai bulvę vadina pomme de terre žemės obuolys, tačiau bulvė lieka bulve ir net panašumo į obuolį neturi. Taip yra ir su gražuolių konkursu, pavadintu Mrs Universe 2010: Pasaulio moterys prieš smurtą ir prekybą žmonėmis. Jei prancūzui neįpirši bulvės vietoj obuolio, tai iš lietuvių, pasirodo, galima už gražuolės parodymą, užuot kovojus su smurtu ir prekyba žmonėmis, dešimtis tūkstančių litų išsunkti. Taip yra ir su universitetų reitingavimu. Ir vienu, ir kitu atveju nauda nulinė, o išlaidos didžiulės. Grožio konkursai virto klestinčiu, kai kam itin pelningu verslu.
Piktina visuomenę išlaidavimas kvailionėms, nepaisymas racionalių siūlymų išteklius taupyti. Lietuvos Sąjūdžio Vilniaus miesto Lazdynų klubas 2009 m. lapkričio 3 dieną kreipėsi į premjerą, patardamas įsteigti siūlymų, kaip taupyti resursus, banką, bet nesulaukė atsakymo. Tada buvo kreiptasi į Saulėlydžio komisiją. Kreipimesi išreikšta nuomonė, kad visuomeninės organizacijos bei pilietiškai susipratę asmenys, matydami neracionalų resursų vartojimą, galėtų prisidėti prie antikrizinės programos vykdymo, jei būtų įsteigtas siūlymų bankas. Saulėlydžio komisijos sekretoriatas, padėkojęs už rūpestį, patikino, kad Saulėlydžio komisijai padeda ekspertai, kad siūlymams nagrinėti sudaryta darbo grupė, tačiau apie minimą siūlymų banko įsteigimą nutylėjo, apie jį visuomenė neišgirdo.
Tenka apgailestauti, kad mūsų vyriausybė iki šiol prie savo rūmų nepakabino skrynelės (neįsteigė antikrizinių siūlymų banko), į kurią neabejingas praeivis galėjo įmesti savo siūlymą ar įspėjimą apie gresiančią apgaulę. Ten, ko gero, būtų radusi ir įspėjimus dėl čia minimų konkursų, kad susirūpinimo nereikėtų reikšti pačiai Prezidentei.
Algimantas Zolubas
Vilnius
© 2010 XXI amžius
|