Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Retro
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

JAV vyskupai kviečia į naują „socialinį kontraktą“

Mindaugas BUIKA

Vyskupas Viljamas Merfis

Nedarbas – sunki ekonomikos liga

Tradiciniame metiniame pareiškime, skirtame Darbo dienai, Jungtinių Valstijų katalikų vyskupai pakvietė į naują „socialinį kontraktą“, kuris geriau atsakytų į XXI amžiaus ekonominio gyvenimo iššūkius užimtumo srityje. Jeigu Europoje visuotinė darbo šventė yra gegužės 1-oji, tai JAV tam yra skirtas pirmasis rugsėjo mėnesio pirmadienis (šiemet rugsėjo 6-oji). Šiam naujo darbo sezono pradžios celebravimui (Darbo diena JAV yra valstybinė šventė) pasibaigus atostogų laikotarpiui šalies Vyskupų konferencija publikuoja socialinio turinio pareiškimą.

Šiemetiniame dokumente, kurį pasirašė JAV vyskupų konferencijos Teisingumo šalies viduje ir žmogiškosios pažangos komiteto pirmininkas Rakvilio centro (Niujorko valstija) vyskupas Viljamas Merfis, pirmiausia konstatuojama, kad po pastarųjų metų ekonominės ir finansinės krizės atsigaunama lėčiau nei tikėtasi. Tai patvirtina ir išlikęs stabiliai didelis nedarbo lygis, lygus 9,5 proc. Tokiu būdu Jungtinėse Valstijose yra 15 milijonų bedarbių ir dar 11 milijonų, kurie užimti nepilną darbo dieną. „Šiandien tai yra išplitusi sunki mūsų ekonomikos liga“, – pripažįsta ganytojas.

Šios „ligos“ gydymui, tai yra naujų vietų kūrimui, reikia investicijų, iniciatyvų ir kūrybingumo. Tuo labiau kad transformacijos yra ir kokybinės, šalis vis labiau pereina prie patarnavimais grindžiamos ekonomikos, nors anksčiau vyravo gamyba, kuri buvo JAV ekonomikos pagrindas, teikęs valstybei stabilumą ir stiprumą. Todėl šiuo lemtingu istorinių permainų laikotarpiu, kada „tauta ieško naujų mūsų ekonomikos valdymo ir vystymo būdų“, katalikų vyskupai ir kviečia į „naują socialinį kontraktą, kuris atnaujintų pagarbą darbui ir dirbantiesiems ir telktų dėmesį į visos žmonių šeimos bendrąjį gėrį“.

Bažnyčios socialinio mokymo aktualumas

Bažnyčia siūlo savo socialinį mokymą pradedant 1891 metais paskelbta popiežiaus Leono XIII istorine enciklika „Rerum Novarum“ ir baigiant naujausiu popiežiaus Benedikto XVI dokumentu „Caritas in Veritate“. Bažnyčios socialinis mokymas, atmetęs tiek marksistinio kolektyvizmo teorijos, tiek nežaboto liberalizmo radikalumą, suteikė moralinius ar dvasinius pagrindus daugeliui praėjusio XX amžiaus didžiųjų socialinių reformų, atvedusių į „gerovės“ valstybinės santvarkos sukūrimą.

Paremtas Evangelijos principais ir kasdieniu gyvenimo patyrimu bei atsižvelgdamas į naujų technologijų ir komunikacijų išsivystymą, šis mokymas pabrėžia būtinybę išlaikyti pusiausvyrą tarp darbo ir kapitalo, ieškoti darnos dirbančiųjų ir savininkų santykiuose. Popiežius Benediktas XVI savo teologinėje vizijoje atkreipia dėmesį į naująjį globalizacijos reiškinį, kartu pabrėždamas būtinumą išsaugoti integralios žmogaus pažangos bazinį kriterijų tuose tarpusavio priklausomybės iššūkiuose. Šventasis Tėvas mums primena, kad gyvename ne izoliuotai, kad darome įtaką ir patys patiriame įtaką iš visų tautų brolių ir seserų, ekonomikų ir kultūrų, kurios sudaro globalizuotą pasaulį, rašoma kreipimesi Darbo dienos proga.

Pilietinė visuomenė ir teisingi atlyginimai

Vyskupas V. Merfis atkreipia dėmesį į popiežiaus Benedikto XVI socialinėje enciklikoje „Caritas in Veritate“ naujai nušviestą valstybės, rinkos ir pilietinės visuomenės sąveiką. Ypač pastarosios vaidmuo turi būti išryškintas įtvirtinant socialinį teisingumą, visų ekonomikos veikėjų abipusę pagarbą ir bendradarbiavimą, skatinant brolybės ir dovanojimo dvasią bendrojo gėrio labui. Kaip tik siūlomas „naujas socialinis kontraktas“ turi pabrėžti pilietinės visuomenės atsakomybę nacionalinio ir globalinio ekonominio dialogo viltyje, nurodoma JAV episkopato dokumente.

Jame aktualizuojama ir teisingo atlyginimo už darbą problema, kadangi daugelis šeimų vos suduria galus. Atlyginimus įšaldė sunki ekonomikos krizė ir piktnaudžiavimas darbdavių, ignoruojančių silpnus bei neadekvačius įstatymus, draudžiančius šią neteisingą praktiką. Pareiškime Darbo dienai pabrėžiama, kad asmens orumas reikalauja „gero darbo ir gerų atlyginimų kiekvienam, kuris nori ir gali dirbti. Tai turėtų būti mūsų nacionalinis tikslas ir moralinis prioritetas“.

© 2010 „XXI amžius“