2010 m. rugsėjo 1 d.
Nr. 63
(1848)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

KUR VEDA LIETUVOS ŠVIETIMO REFORMA?

Dr. Egidijus Mažintas

Dr. Egidijus Mažintas

Lietuvos švietimo sistemos reformos sumanytojams ne tik trūksta aiškaus suvokimo, kokioje šalyje mes gyvename, kokią švietimo sistemą ir pedagoginę kultūrą mes paveldėjome, bet ir paprasčiausios žmogiškos savigarbos bei moralės. Juk į kaltinamųjų suolą nebuvo pasodinta nė vieno apčiuopiamą žalą valstybei padariusio valdininko, nė vieno korupcijos židinio iniciatoriaus ar ideologo. Ši situacija primena sunkvežimio vairuotoją, kuris norėdamas išvažiuoti iš miško suka tai į kairę, tai dešinę, bet žemėlapio neišsiima, nes nemoka juo naudotis. Lietuvos švietimo reforma, mokyklų tinklo pertvarka, deja, tapo interesų grupių susidorojimo su mokymu procesu. Nenuostabu, kad siautėjantis švietimo ciklonas, sėjantis sumaištį jaunų žmonių protuose, kolektyvuose, bendruomenėse, vyksta tylint pilietinėms institucijoms, o šviesuomenės norų niekas nepaiso.


Neformalusis ugdymas – specialiųjų poreikių vaikams

Dr. Egidijus Mažintas kalbina Vilniaus Gabrielės Petkevičaitės-Bitės suaugusiųjų mokymo centro direktorių Gintarą Jurkevičių, kuris vadovauja šiai mokymo įstaigai nuo pirmųjų dienų.

 

Kada įsikūrė jūsų vadovaujama mokykla?

Mūsų centras įsteigtas 1994 metais pagal danų FYNS grafystės liaudies mokyklų modelį ir pavadintas Gabrielės Petkevičaitės-Bitės vardu. Netrukus jis savo pasiekimais bei moksleivių saviraiškos darbais tapo pastebimas ne tik tarp Vilniaus apskrities  mokyklų, bet ir šalyje. Norėdami pateisinti žymios rašytojos, publicistės, visuomenės veikėjos, pasižymėjusios ir aktyvia pedagogine veikla, vardą, pradėjome taikyti ir neformalųjį švietimą.


Katalikų komjaunuolių žygiai

Politikai (teisingiau būtų sakyti – vadinamieji politikai) per rinkimų kampanijas siekia įrodyti, kad jie siekia nesavanaudiškų tikslų ir į politiką eina nusiteikę dirbti tik tautos labui. Taip jie laimi rinkėjų balsus, o kas vyksta paskui, tokiems politikams nerūpi. Panašiai, atrodo, atsitiko ir su garbingu (bent jau tokiu besidedančiu) Mantu Adomėnu, kai jo įkurtas ir iki neseniai vadovaujamas Demokratinės politikos institutas (DPI) šiemet laimėjo aukštųjų mokyklų reitingavimo konkursą. DPI pateiktas projektas laimėjo nei daug, nei mažai – iš viso 2,5 mln. litų. Skandalas kilo dėl to, kad DPI buvo vienintelis konkurso dalyvis. Žiniasklaida greitai išsiaiškino, kad šiam institutui laimėti konkursą padėjo švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus visuomeninis patarėjas Paulius Subačius, dirbantis ir LKMA vadovu. Kaipgi nepadės, jei tą konkursą nacionalinei aukštųjų mokyklų reitingavimo sistemai sukurti paskelbė Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), kurios vadovui ir patarinėja P. Subačius. Kad nebūtų įtartas interesų konfliktu, ministro visuomeninis patarėjas nedalyvavo ŠMM surengtame konkurso paraiškas svarsčiusiame posėdyje. Bet patarimus teikti, kaip pats pripažino, neatsisakė.


Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija