Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Retro
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

JAV vyskupai kviečia į naują „socialinį kontraktą“

Mindaugas BUIKA

Vyskupas Viljamas Merfis

Nedarbas – sunki ekonomikos liga

Tradiciniame metiniame pareiškime, skirtame Darbo dienai, Jungtinių Valstijų katalikų vyskupai pakvietė į naują „socialinį kontraktą“, kuris geriau atsakytų į XXI amžiaus ekonominio gyvenimo iššūkius užimtumo srityje. Jeigu Europoje visuotinė darbo šventė yra gegužės 1-oji, tai JAV tam yra skirtas pirmasis rugsėjo mėnesio pirmadienis (šiemet rugsėjo 6-oji). Šiam naujo darbo sezono pradžios celebravimui (Darbo diena JAV yra valstybinė šventė) pasibaigus atostogų laikotarpiui šalies Vyskupų konferencija publikuoja socialinio turinio pareiškimą.

Milžiniškas Rusijos žvalgybos pasiekima

Gintaras Visockas

Rusijos žurnalistas ir istorikas Leonidas Mlečinas

Ir vėl įsiminė per RTVi televiziją rodyta laida „Osoboje mnenije“, kurioje savo poziciją žurnalistei Irinai Vorobjovai dėstė žymus Rusijos žurnalistas, istorikas Leonidas Mlečinas. Atmintin labiausiai įstrigo tie laidos momentai, kuriuose analizuotas paskutinysis JAV – Rusijos šnipų skandalas, kai iš Amerikos vienu metu buvo išsiųsta vienuolika Rusijos žvalgų, o Rusija iš savo kalėjimų paleido keletą savo piliečių, kaltintų šnipinėjus Vašingtonui.

Baltarusijos katalikiškojo gyvenimo bruožai

Mindaugas BUIKA

Minsko arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius

Rengiamasi Minsko katedros jubiliejui

Artinasi reikšmingas Baltarusijos Katalikų Bažnyčios gyvenimo įvykis – Minsko Švč. Mergelės Marijos katedros konsekravimo 300 metų jubiliejus. Šios sukakties minėjimui, kuris įvyks spalio 9 dieną, kaip svarbiam liturginiam ir pastoraciniam įvykiui, popiežius Benediktas XVI paskyrė savo atstovą (legatą), kuriuo bus Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas emeritas slovakas kardinolas Jozefas Tomko. Minsko arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius rugpjūčio pradžioje paskelbtame kreipimesi į tikinčiųjų bendruomenę pakvietė visas diecezijos parapijas, vienuolijas ir katalikiškas organizacijas maldingai rengtis šiam svarbiam įvykiui.

Kelionė „senukais“ – Žalgiriui

Stasys POVILAITIS

Žalgirio pergalės parke Aleksandras Bosas įteikia atminimo medalį vicemerei Nijolei Kliučienei (kairėje). Priekyje viduryje – Gitautas Žičkus

Lietuvos ir Lenkijos kariuomenių pergalės prieš kryžiuočių ordiną Žalgirio mūšyje jubiliejus buvo pažymimas labai įvairiai – paminklais, romanais, eilėraščiais, istoriniais straipsniais, paveikslais, skulptūromis ir pan.

Senovinių automobilių remonto, priežiūros ir kolekcionavimo mėgėjai iš Lietuvos, Latvijos ir Baltarusijos, didžiausios vėlyvųjų viduramžių Europoje pergalės jubiliejų pažymėjo įspūdinga kelione maršrutu Vilnius – Kaunas – Žalgirio pergalės parkas. Lietuvos klasikinių automobilių klubo ralyje Žalgirio mūšio 600-ųjų metų jubiliejui paminėti dalyvavo per 30 automobilių.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Svėdasų krašto talentų sambūris

Vytautas Bagdonas

Renginio dalyviams koncertuoja dvi draugės ir netolimos kaimynės, dar taip neseniai buvusios Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentės Renata Buzėnaitė (kairėje) ir Sandra Skukauskaitė

Liepos 17-ąją į Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejų Kunigiškių kaime rinkosi žmonės nešini medžio skulptūromis, tapybos darbais, mezginiais ir audiniais. Tą šeštadienį čia vyko trečiasis Svėdasų krašto talentų sambūris „Ieškokime „deimančiukų“ savyje ir šalia savęs“, kurį organizavo Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus, Vaižgantiečių klubas „Pragiedrulys“ ir Anykščių kultūros centro Vaitkūnų skyrius.

KUR VEDA LIETUVOS ŠVIETIMO REFORMA?

Dr. Egidijus Mažintas

Dr. Egidijus Mažintas

Lietuvos švietimo sistemos reformos sumanytojams ne tik trūksta aiškaus suvokimo, kokioje šalyje mes gyvename, kokią švietimo sistemą ir pedagoginę kultūrą mes paveldėjome, bet ir paprasčiausios žmogiškos savigarbos bei moralės. Juk į kaltinamųjų suolą nebuvo pasodinta nė vieno apčiuopiamą žalą valstybei padariusio valdininko, nė vieno korupcijos židinio iniciatoriaus ar ideologo. Ši situacija primena sunkvežimio vairuotoją, kuris norėdamas išvažiuoti iš miško suka tai į kairę, tai dešinę, bet žemėlapio neišsiima, nes nemoka juo naudotis. Lietuvos švietimo reforma, mokyklų tinklo pertvarka, deja, tapo interesų grupių susidorojimo su mokymu procesu. Nenuostabu, kad siautėjantis švietimo ciklonas, sėjantis sumaištį jaunų žmonių protuose, kolektyvuose, bendruomenėse, vyksta tylint pilietinėms institucijoms, o šviesuomenės norų niekas nepaiso.