Pirmasis puslapis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Retro
Švietimas
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Baltarusijos katalikiškojo gyvenimo bruožai

Mindaugas BUIKA

Minsko arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius

Minsko Dievo Motinos katedra

Rengiamasi Minsko katedros jubiliejui

Artinasi reikšmingas Baltarusijos Katalikų Bažnyčios gyvenimo įvykis – Minsko Švč. Mergelės Marijos katedros konsekravimo 300 metų jubiliejus. Šios sukakties minėjimui, kuris įvyks spalio 9 dieną, kaip svarbiam liturginiam ir pastoraciniam įvykiui, popiežius Benediktas XVI paskyrė savo atstovą (legatą), kuriuo bus Tautų evangelizavimo kongregacijos prefektas emeritas slovakas kardinolas Jozefas Tomko. Minsko arkivyskupas Tadeušas Kondrusievičius rugpjūčio pradžioje paskelbtame kreipimesi į tikinčiųjų bendruomenę pakvietė visas diecezijos parapijas, vienuolijas ir katalikiškas organizacijas maldingai rengtis šiam svarbiam įvykiui.

Pagal Vatikano radijo pranešimus dabartinę Minsko katedrą 1700 metais pradėjo statyti tėvai jėzuitai. Po dešimties metų Dievo Motinai dedikuotą šventovę konsekravo tuometinis Vilniaus vyskupas Konstantinas Kazimieras Bžostovskis. (Tuomet Minskas, kaip ir visa Baltarusijos teritorija, priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei.) Katedra smarkiai nukentėjo nuo komunistų režimo. Praėjus beveik dviem su puse šimtmečio nuo konsekravimo komunistų valdžia šventovę uždarė ir pavertė sporto sale. Tik 1993 metais Baltarusijos vyriausybės sprendimu pastatas buvo grąžintas Minsko katalikų bendruomenei. Restauruotą katedrą 1997 metų spalio 21 dieną pašventino Baltarusijos kardinolas Kazimieras Sviontekas.

Arkivyskupas T. Kondrusievičius pranešė, kad pasirengimo jubiliejaus šventimui kulminacija bus nuo rugsėjo 30 iki spalio 8 dienos Minsko šventovėje kalbama speciali Novena. Jos pavadinimas „Džiaugsmas ir viltis“ („Gaudium et spes“) paimtas iš Vatikano II Susirinkimo svarbiausio dokumento – Pastoracinės konstitucijos. Baltarusijos sostinės ganytojas pareiškime linkėjo, kad istorinės šventovės jubiliejaus iškilmingas minėjimas prisidėtų prie mūsų tikėjimo, vilties ir meilės vystymo ir stiprinimo.

Baltarusijoje yra apie 1,2 milijono katalikų, kurie sudaro 15 proc. šalies tikinčiųjų. Dauguma baltarusių yra stačiatikiai, kanoniškai priklausantys Maskvos patriarchatui. Vietinė Katalikų Bažnyčia, padalinta į keturias diecezijas, iš viso turi 400 parapijų. Ilgą laiką po atgimimo sielovadoje pagrindinį krūvį nešė kunigai užsieniečiai, atvykę daugiausia iš Lenkijos. Tačiau šiuo metu dvasinių pašaukimų skaičius pakankamas (Baltarusijoje dabar yra apie pusantro šimto katalikų seminaristų), todėl pusiausvyra tikriausiai bus atstatyta.

Ieškantis jaunimas kelia klausimus

Rugpjūčio viduryje duotame interviu Lenkijos katalikų žinių agentūrai KAI arkivyskupas T. Kondrusievičius sakė, kad iš Baltarusijos sielovadoje dirbančių 460 kunigų, vietinės kilmės yra jau 290. (Prieš dvidešimt metų, nepriklausomybės pradžioje, baltarusių kunigų buvo tik 60.) Panaši situacija yra ir tarp seserų vienuolių, tai yra trečdalį dabar dar sudaro užsienietės. Anot ganytojo, užsieniečių sielovadinė parama tebėra aktuali, nes kunigų vis dar trūksta – nuolat statomos naujos bažnyčios. Štai milijoniniame Minsko mieste, kuris turi ir daugiau nei šimtą tūkstančių katalikų, yra tik keturios jų šventovės. Arkivyskupas džiaugėsi, kad gauti leidimai ir skirti sklypai aštuonių bažnyčių statybai Minske.

Paprašytas įvertinti žmonių pamaldumo padėtį ganytojas sakė, kad Baltarusijoje tendencijos panašios, kaip ir kitose Europos šalyse. Netrukus po komunizmo žlugimo buvo stebimas religingumo bumas, kuris vėliau nuslūgo. „Šiandien mums tenka rūpintis ir plėtoti tai, ką esame pasiekę, – kalbėjo arkivyskupas T. Kondrusievičius. – Mes matome, kad sekuliarizmo srovės jau atėjo iki mūsų, tačiau jos dar nėra tokios stiprios kaip Vakaruose“.

Ganytojas atkreipė dėmesį į gausų tikinčiųjų, ypač jaunimo, dalyvavimą piligrimystėje – tiek kelias dienas trunkančiose maldininkų kelionėse pėsčiomis į didžiąsias Dievo Motinos šventoves, tiek liturginėse procesijose. „Štai į šių metų Corpus Christi (Devintinių) procesiją Minske, kurios eitynių maršrutas nusitęsė pagrindinėmis gatvėmis, susirinko apie 12 tūkstančių žmonių, – pasakojo arkivyskupas T. Kondrusievičius. – Altoriai buvo įrengti ir centrinėje Pergalės aikštėje, kur dega amžinoji ugnis (Antrojo pasaulinio karo aukų atminimui), ir prie Respublikos rūmų, taip pat prie pagrindinių šventovių“.

Svarbu pažymėti, kad vyriausybė dėl to neprieštaravo, aiškino Minsko arkivyskupijos ordinaras. Jis taip pat pastebėjo, kad valdžia taip pat padeda palaikyti tvarką didžiosiose piligrimų kelionėse: priekyje važiuoja policijos mašinos, iš paskos lydi greitosios pagalbos automobiliai. Bet labiausiai džiugina jaunų žmonių susidomėjimas ir dalyvavimas: „viena vertus, jie gyvena savo gyvenimą, yra veikiami sekuliarizmo tendencijų, bet, kita vertus, tai ieškantis jaunimas“. Arkivyskupas pripažino, kad jauni žmonės kelia nelengvus klausimus, į kuriuos atsakant reikia gerai pagalvoti. „Bet aš labai patenkintas, kad jie užduoda šiuos klausimus“, – nurodė Baltarusijos katalikų hierarchas.

Svarbios liaudiškojo pamaldumo tradicijos

Tokie klausimai bei tikėjimo paieška skatina ir Bažnyčios budrumą: ji turi sparčiai atsiliepti į šiandienos poreikius, „kitaip gali būti jau per vėlu“. Arkivyskupas T. Kondrusievičius pažymėjo, kad tikėjimą praktikuojantys žmonės ne tik dalyvauja apeigose, bet ir gilinasi į Šventąjį Raštą. „Daugelyje arkivyskupijos parapijų rengiami Biblijos kursai ir jie tampa labai populiarūs tarp parapijiečių“, – sakė Minsko diecezijos ordinaras. Jis taip pat pastebėjo, kad su religinės literatūros skaitymu – o jos yra gausu baltarusių, rusų ir lenkų kalbomis – svarbu išsaugoti liaudiškojo pamaldumo tradicijas.

Juk su paprastomis maldomis žmonės išsaugojo ir perdavė tikėjimą jaunosioms kartoms sunkiausiomis sovietinio komunizmo persekiojimo sąlygomis. „Aš pats šitaip mokiausi tikėjimo, – aiškino 64-erių metų iš Gardino kilęs ganytojas, kuris kunigystės šventimus gavo sovietmečiu baigęs Kauno (Lietuva) kunigų seminariją. – Tuo metu katechetų nebuvo. Močiutės suburdavo vaikus ir juos mokydavo, pamaldose dalyvaudavo ir mano tėvai. Nors pas mus tuomet kunigo nebuvo, bet sekmadieniais mes vis tiek eidavome į bažnyčią. Nebuvo kam celebruoti šv. Mišių, bet mes kalbėdavome litanijas, rožančių, eidavome Kryžiaus kelią“. Deja, dabar tokio krikščioniško uolumo neretai pritrūksta: sekmadienį tėvai vaikus dažnai vedasi ne į bažnyčią, bet į sporto varžybas, apgailestavo arkivyskupas T. Kondrusievičius.

Paklaustas apie ekumeninius reikalus arkivyskupas patvirtino, kad „santykiai su Stačiatikių Bažnyčia yra labai geri ir konstruktyvūs. Daugelyje sričių teikiama abipusė parama, mes kartu organizuojame konferencijas, pravedame labdaros programas“. Dažnai kalbėjęs, kad labai laukia popiežiaus Benedikto XVI apsilankymo, ganytojas dabar pripažino, kad šiuo klausimu nieko nėra detaliau žinoma, bet visi meldžiasi, kad toks vizitas įvyktų. Dabartiniu momentu dirbama prie Baltarusijos ir Šventojo Sosto tarptautinės sutarties (konkordato) rengimo.

© 2010 „XXI amžius“