| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
KUR VEDA LIETUVOS ŠVIETIMO REFORMA? Dr. Egidijus Mažintas
Lietuvos švietimo sistemos reformos sumanytojams ne tik trūksta aiškaus suvokimo, kokioje šalyje mes gyvename, kokią švietimo sistemą ir pedagoginę kultūrą mes paveldėjome, bet ir paprasčiausios žmogiškos savigarbos bei moralės. Juk į kaltinamųjų suolą nebuvo pasodinta nė vieno apčiuopiamą žalą valstybei padariusio valdininko, nė vieno korupcijos židinio iniciatoriaus ar ideologo. Ši situacija primena sunkvežimio vairuotoją, kuris norėdamas išvažiuoti iš miško suka tai į kairę, tai dešinę, bet žemėlapio neišsiima, nes nemoka juo naudotis. Lietuvos švietimo reforma, mokyklų tinklo pertvarka, deja, tapo interesų grupių susidorojimo su mokymu procesu. Nenuostabu, kad siautėjantis švietimo ciklonas, sėjantis sumaištį jaunų žmonių protuose, kolektyvuose, bendruomenėse, vyksta tylint pilietinėms institucijoms, o šviesuomenės norų niekas nepaiso. Sumaištis visoje švietimo sistemoje jau davė savo rezultatus gabiausi studentai renkasi užsienio šalių universitetus. Skaudžiausia, kad išvykstančios šeimos (išvyko daugiau kaip 20 000 asmenų) į kitų šalių mokyklas vien šiais metais rugsėjo 1-ąją palydės 10 000 mokyklinio amžiaus vaikų. Taigi Lietuvoje neliks dešimčių mokyklų, kurios, jas privatizavus, bus paverstos viešbučiais arba klanų tupyklomis su pigia darbo jėga lietuviais samdiniais. Šiandien nesimato jokių rimtų argumentų, kodėl reikėjo pertvarkyti mokyklas, o dar labiau kelia nuostabą tai, kad matydami nesklandžiai vykstantį reformos (griovimo) procesą tylėjo ir tyli net švietimo reformos autoritetai. Per 20 nepriklausomybės metų tautinės mokyklos naikintojų gretos patrigubėjo, tačiau aktyvių europinių modelių dainių indėlis į Lietuvos mokslą, kultūrą, švietimo liko tik... šnipštu. Skaudu, kad žiniasklaida išplovė smegenis bešnekėdama apie šviesią šalies švietimo sistemos ateitį. Geriausias pavyzdys nuolat kritikuojama Baltarusija, Rusija, Kazachstanas. Šių šalių aukštosiose mokyklose bei universitetuose mokosi apie milijonas užsieniečių. O kiek reformų krečiamoje Lietuvoje mokosi užsienio studentų? Kelios dešimtys. Įdomiausia, kad Lietuvoje demokratiją daugiausiai diegė asmenys, kurie niekad negyveno demokratijoje ir neturėjo supratimo apie demokratinių institucijų veiklą. Tai žmonės, kurie po partijų vėliava, prisidengę demokratinių reformų skraiste, kūrė korupcinę, gaujų principų veikiančią bandos interesus ginančią sistemą. Negi neskauda širdies matant, kaip beprasmiškai ardomos gerai dirbančios mokyklos, kaip vaikai varu varomi iš jiems įprastos aplinkos? Kaip reikėtų visą šią užvirtą košę išsrėbti, atsakyti tikrai nelengva. Susidaro įspūdis, kad Lietuvos švietimo sistemą pasiruošę reformuoti liberalai su konservatoriais panoro galutinai sužlugdyti ne tik mokslą, bet ir mokyklas. Tinklo pertvarka, pririšta prie dirbtinės struktūros, pareikalavo daug lėšų, suardė nusistovėjusias tradicijas ir išbalansavo iki tol neblogai veikusią sistemą, ugdymo procesą. Atrodytų, pagrindinis siekis buvo sugriauti tai, kas veikė, ir aklai kopijuoti Lietuvai netinkančius vakarietiškus variantus. Kažin kodėl šalis į savo reformos tinklus įtraukia tik kosmopolitus, menkai apie švietimą nusimanančius valdininkus, ES aklai įsiteikti norinčius nomenklatūros ryklius?
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |