Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Skatinamas krikščionių ir musulmonų dialogas

Mindaugas BUIKA

Kardinolas Žanas Lui Toranas su musulmonų dvasininku

Ramadano dvasinė reikšmė

Nemažėjant priešpriešai pasaulio didžiausių religijų – krikščionybės  ir islamo – išpažinėjų santykiuose, yra svarbu susipažinti su Katalikų Bažnyčios pastangomis skatinant susitaikymą ir bendradarbiavimą. Vienas tokių žingsnių – kasmet Vatikane skelbiamas broliškas sveikinimas musulmonams jų švento apsimarinimo ir dvasinio atsinaujinimo mėnesio, vadinamojo Ramadano, užbaigos proga. Šiemet atvirą laišką už ryšius su kitomis tikybomis atsakingos Šventojo Sosto dikasterijos, Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas prancūzas kardinolas Žanas Lui Toranas paskelbė rugpjūčio 27 dieną.

Ramadanas yra švenčiamas islamo besivadovaujamo Mėnulio kalendoriaus devintąjį mėnesį su padėka ir vidiniu susikaupimu prisimenant, kad tuo laiku pranašas Mahometas patyrė pirmąjį Alacho (musulmonų Dievo) apsireiškimą. Šį laikotarpį islamo išpažinėjai griežtai įgyvendina saumą, tai yra pasninkauja ir atgailauja: nuo aušros iki sutemų nevalgo, negeria, nerūko, susilaiko nuo seksualinių santykių ir visų pramogų. Ramadano mėnesį musulmonai raginami atkakliau darbuotis, daugiau laiko skirti labdarai ir maldai bei islamo šventraščio Korano skaitymui.

Kaip tik tai savo laiške ir paminėjo kardinolas Ž. Toranas, pažymėjęs, kad Ramadanas įgalino musulmonus daugiau pagelbėti vargšams ir kenčiantiems, sustiprinti šeimos ir draugystės saitus ir kad „Dievas netruks atsilyginti už šias pastangas“. Vatikano atstovas taip pat nurodė, kad kitų religijų išpažinėjai, o ypač krikščionys, Ramadano laiku rodė musulmonams savo dvasinį artumą, suprasdami to susikaupimo svarbą. „Tai buvo paliudyta įvairiuose draugiškuose susitikimuose, kurie dažnai atveda į religinio turinio mainus ir palinkėjimus“. (Kai kuriose musulmonų daugumos šalyse vietos katalikų vyskupai taip pat pasveikino islamo išpažinėjus su Ramadanu.)

Palinkėjęs musulmonams džiaugsmo ir ramybės Ramadano užbaigos proga – šiemet ši viena didžiausių islamo švenčių Id Al Fitras buvo celebruojama rugsėjo 6 dieną – kardinolas Ž. Toranas laiške didžiausią dėmesį skiria smurto įveikimo temai. Jis primena, jog kaip tik ši tema – „Krikščionys ir musulmonai kartu prieš smurtą tarp skirtingų religijų išpažinėjų“ – buvo nagrinėjama paskutiniajame metiniame Jungtinės dialogo komisijos, kurią sudaro Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos ir Kairo al Azharo universiteto atstovai, susitikime. (Egipto sostinėje veikiantis seniausias islamo al Azharo universitetas tradiciškai laikomas pasaulio musulmonų  sunitų intelektualiniu ir dvasiniu centru.)

Atleidimas ir susitaikymas

Kardinolas Ž. Toranas pripažįsta, kad smurto įveikimo tema kai kuriose pasaulio vietose yra ypač aktuali. Nors jis diplomatiškai laiške tų vietų neįvardija konkrečiai, tačiau iš pasiekiančios informacijos gerai žinoma, kad tokiose islamo daugumos šalyse, kaip Saudo Arabija, Irakas, Iranas, Pakistanas, Indonezija, Malaizija, vietinės krikščionių mažumos kenčia nuo diskriminacijos ir smurto. Kita vertus, įvykiai Afganistane, Irake bei Palestinoje kai kurių radikalių islamo jėgų įvardijami kaip neva krikščionių išpuoliai prieš musulmonus. Krikščionys taip pat kartais yra  kaltinami dėl Vakarų pasaulyje pasitaikančios vadinamosios „islamofobijos“ bei kitų paniekos atvejų. (Nors dabar sekuliarizuotame Vakarų pasaulyje ir krikščionys dažnai ne mažiau kenčia dėl ateistinių išpuolių ir suvaržymų jų tikėjimui.)

Nurodęs į tokias skaudžias problemas, kaip manipuliavimas religija politiniams ir kitiems tikslams, diskriminacija etniškumo ir religinio tapatumo pagrindu, pasidalijimai ir socialinė (ypač dėl skurdo) įtampa, kardinolas Ž. Toranas pabrėžia civilinės valdžios ir dvasinių autoritetų atsakomybę šių situacijų sureguliavimui bendrojo gėrio labui. „Tegul civilinė valdžia garantuoja įstatymo primatą, užtikrindama teisingumą, kuris sustabdytų smurto vykdytojus ir kurstytojus“, – rašoma Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos vadovo kreipimesi. Jame taip pat primenamos Jungtinės dialogo komisijos rekomendacijos dėl abipusio atleidimo ir susitaikymo.

Taikingam sambūviui ir vaisingam bendradarbiavimui yra svarbu pripažinti visų monoteistinių religijų bendrumą (ypač jų ištakų atžvilgiu) ir rodyti pagarbą realiems skirtumams. Taip gali būti ugdoma vadinamoji dialogo kultūra, kuri yra tiesiog privaloma globalizuotam pasauliui. Valstybių įstatymuose turi būti pripažinta ir realiai galioti „pagarba kiekvieno asmens teisėms, nepriklausomai nuo jo tautinės ar religinės priklausomybės“, o religiniame ugdyme (bažnyčiose ir mečetėse) turi būti skatinama broliškumo ir supratimo dvasia. „Taip mes galėsime pasipriešinti skirtingų tikybų išpažinėjų pasitaikančioms smurto užmačioms ir skleisti taiką bei darną tarp įvairių religinių bendruomenių“, – pažymi kardinolas Ž. Toranas.

Jis atkreipė dėmesį (tai buvo pripažinta ir vasario mėnesį Kaire vykusiame Jungtinės dialogo komisijos susitikime), kad religiniuose vadovėliuose bei kituose raštuose reikia peržiūrėti ir ištaisyti kai kuriuos netikslumus, kurie gali tapti provokaciniais vertinant istorinę praeitį. (Pavyzdžiui, vadinamuosius Kryžiaus žygius į Šventąją Žemę ir islamo šalių invaziją į Europą.) Tuose vertinimuose reikia daugiau mokslinio objektyvumo ir nuosaikumo bei jautrumo ir dėmesingumo, kas gali turėti „lemtingą poveikį švietimui ir jaunųjų kartų formacijai“, pabrėžė kardinolas Ž. Toranas. Kaire paskelbtoje Jungtinės dialogo komisijos deklaracijoje atkreiptas dėmesys į būtinybę priešintis išpuoliams prieš religijas žiniasklaidoje (spaudoje ir satelitinėje televizijoje), kurie, kaip parodė neseni įvykiai, gali išprovokuoti pavojingus susidūrimus.

© 2010 „XXI amžius“