Svetainė
įkurta
2001 m. spalio 3 d.
PRIEŠPASKUTINIS
NUMERIS
|
|
REKLAMA
LAIKRAŠTYJE |
Reklamos kaina
- tik 1,00 Lt + PVM
Pageidaujančius prašome kreiptis
į Redakciją |
MŪSŲ
RĖMĖJAS
|
|
|
XXI
amžiui 20
1990 metų rugsėjo 6-ąją pasirodė pirmasis krikščioniškos
minties, kultūros ir visuomenės laikraščio XXI amžius numeris.
Per tą dvidešimties metų laikotarpį labai drastiškai keitėsi krikščioniškos
spaudos leidimo aplinkybės. Jeigu Atgimimo ir pirmaisiais atkurtos
nepriklausomybės metais katalikiška spauda buvo graibstoma tiesiogine
to žodžio prasme žurnalas Katalikų pasaulis ir laikraštis XXI
amžius tuo laiku ėjo maždaug 150 tūkst. egzempliorių tiražu, tai
po 20 metų pirmojo apskritai nebeliko, o XXI amžius išeina vos
5000 egzempliorių tiražu. Vykstant nuožmiai konkurencinei kovai,
didėjant mokesčiams, laikraštis yra priverstas atkakliai kovoti
už būvį tiek plečiant laikraščio tematiką, tiek ieškant naujų
skaitytojų. Džiaugiamės, kad sulaukiame moralinės paramos iš Lietuvos
skaitytojų, be to, nuo pirmųjų dienų turime skaitytojų ir išeivijoje
JAV, Kanadoje, Brazilijoje, Argentinoje, Didžiojoje Britanijoje,
Vokietijoje, Italijoje, Latvijoje, Australijoje, Švedijoje ir kt.
Džiaugdamiesi mūsų kuklia sukaktimi, sveikiname visus XXI amžiaus
skaitytojus Lietuvoje ir visame pasaulyje.
Plačiau apie XXI amžiaus 20 metų sukaktį rašysime
penktadienio numeryje.
|
|
Popiežius susitiko su
Izraelio prezidentu
Mindaugas BUIKA
|
Popiežius Benediktas XVI
ir Izraelio prezidentas Šimonas Peresas
|
Taikos derybų atnaujinimas Tą pačią dieną, kai Vašingtone prasidėjo naujas derybų etapas tarp Izraelio ir Palestinos arabų, popiežių Benediktą XVI jo vasaros rezidencijoje Kastelgandolfe aplankė Izraelio prezidentas Šimonas Peresas. Žinant Šventojo Tėvo išskirtinį moralinį autoritetą pasaulyje ir aktyvias Vatikano diplomatines pastangas dėl taikos Artimuosiuose Rytuose atstatymo, tvirtos jo paskatos prasidėjusioms deryboms yra svarbios.
|
|
Skatinamas krikščionių ir musulmonų dialogas
Mindaugas BUIKA
|
Kardinolas Žanas Lui Toranas
su musulmonų dvasininku
|
Ramadano dvasinė reikšmė Nemažėjant priešpriešai pasaulio didžiausių religijų krikščionybės ir islamo išpažinėjų santykiuose, yra svarbu susipažinti su Katalikų Bažnyčios pastangomis skatinant susitaikymą ir bendradarbiavimą. Vienas tokių žingsnių kasmet Vatikane skelbiamas broliškas sveikinimas musulmonams jų švento apsimarinimo ir dvasinio atsinaujinimo mėnesio, vadinamojo Ramadano, užbaigos proga. Šiemet atvirą laišką už ryšius su kitomis tikybomis atsakingos Šventojo Sosto dikasterijos, Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas prancūzas kardinolas Žanas Lui Toranas paskelbė rugpjūčio 27 dieną.
|
|
Jau ir kinai bijo nutautėti
Gintaras Visockas
Jeigu reikėtų įvardinti labiausiai sudominusią televizijos laidą, nedvejodamas įvardinčiau National Geographic seriją, kurioje kalbėta apie Kinijos sunkumus. Ne apie ekonomines, demografines ar karines blogybes tąsyk kalbėta svarstyta, ar kinų nacija nepraranda savo veido. Pasirodo, net ir didžioji Kinija šito bijo. Žinoma, kinai nebijo nutautėjimo, jiems negresia išnykimas. Bent jau šie procesai kinams nėra tokie aktualūs kaip, sakykim, mums, lietuviams, estams ar latviams.
|
|
Partizaninės kovos veteranų išvyka į Aukštaitiją
Kazimieras Dobkevičius
|
Prie paminklo partizanams
Gelvonuose kariai veteranai
prisiminė ir savo kovų kelius
|
Lietuvos Vietinės rinktinės karių sąjungos (LVRKS) narys, Šaulių sąjungos narys Jurgis Strazdas inicijavo partizaninės kovos veteranų kelionę rezistencinės kovos vietovėmis po Aukštaitiją. Gelvonų miestelis pirmasis kelionės objektas. Ši vietovė minima XIV amžiaus kryžiuočių kelių aprašuose. 1897 metais Gelvonų dvaro savininkas grafas Plateris drauge su parapijiečiais vietoj medinės pastatė mūrinę bažnyčią. Tuoj po Antrojo pasaulinio karo, 1944 metais, Gelvonų apylinkėse atsirado partizanų junginiai, sudarę Didžiosios Kovos partizanų apygardą, kurią įkūrė ir jai vadovavo Jonas Misiūnas-Žalias Velnias. Partizanai veikė Trakų, Kaišiadorių, Vilniaus apskrityse, o pats štabas buvo Čiobiškio vaikų prieglaudoje. Gelvonų miestelyje Atgimimo metais buvo pastatytas vienas įspūdingiausių paminklų Lietuvos laisvės kovų didvyriams. Šiame paminkle surašytos kovotojų, ryšininkų ir rėmėjų pavardės (paminklo autorius skulptorius J. Jagėla, jis iškilmingai atidengtas 1998 metais). LVRKS narys dim. vyr. ltn. Teofilis Pilka papasakojo savo brolio (Gelvonų bažnyčios šventoriuje palaidotas ilgametis šios bažnyčios klebonas kanauninkas Jonas Pilka, 1917 2002) gyvenimo istoriją, o išvykos dalyviai iškilmingai pagerbė velionio atminimą sugiedodami Viešpaties Angeląir pasimeldę už jo vėlę.
|
|
Medininkų byla: dezinformacijos anatomija, arba Šeši žingsniai prarajos link
Gintaras Visockas
|
Buvęs Rygos OMON milicininkas
Konstantinas Michailovas-Nikulinas
Autoriaus nuotrauka
|
Kur slypi visa Medininkų bylos esmė? Pirmiausia, dar 1991 metų liepos 31 dieną iš principo buvo nuspręsta, jog Medininkų žudynes įvykdė OMON. Beje, Tomo Šerno parodymai, duoti Generalinės prokuratūros tardytojui Algimantui Astaškai 1-ojoje tarybinėje ligoninėje, buvo vertingi kaip patvirtinantys būtent šią versiją. Tačiau kartu ir pavojingi, nes jis įvardino Vilniaus OMONo vadą Boleslovą Makutynovičių. Tai neatitiko susitarimų tarp Lietuvos politikų ir Vilniaus OMONo vadovybės. Kilo grėsmė, kad visa tai gali iškilti į viešumą, todėl reikėjo užkirsti tam kelią.
|
|
Mitinge reikalauta teisingumo
Giedrius Grabauskas-Karoblis
|
Žilvino JUOZAIČIO nuotrauka
|
Rugsėjo 4 dieną Kaune, Vienybės aikštėje, prie Karo muziejaus, įvyko pilietinis mitingas, skirtas pagerbti šių metų pavasarį nužudyto kovotojo su pedofilija Drąsiaus Kedžio atminimą ir pareikalauti reformų ir teisinės valstybės atkūrimo. Mitingą organizavo Drąsiaus kelio judėjimas, judėjimas Vytis, Kauno jungtinis demokratinis judėjimas, Visuomeninė piliečių sąjunga, Tautos ateities forumas, asociacija Vienybės forumas. Renginyje, į kurį susirinko apie 500 kauniečių ir miesto svečių, dalyvavo ir kovotojo su pedofilija giminaičiai.
|
|
Kas yra Vyskupų Konferencija ir jos nariai?..
Algirdas Patackas
|
Vyskupas Juozapas Matulaitis
ir kardinolas Audrys Juozas Bačkis
|
Vietoj įvado Visi prisimename įžymiąsias laidotuves. Reikia pasakyti, kad velionis Prezidentas buvo geras žmogus o tai yra labai daug ir todėl buvo nusipelnęs rimties ir susikaupimo. Tačiau apie palydėtuvėms į anapus deramą rimtį nebuvo ir kalbos. Į Lietuvą trumpam buvo sugrįžę Burbonai ir visa, kas su jais susiję, revanšizmas, pompastika, melas ir savigyra. Siautėjo banalioji žiniasklaida, buvo išmušusi verbalinių prostitučių, visokių istorinių klaidų autorių valanda. Įžūliu iššūkiu ir prieštara velioniui priskiriamu gebėjimu maldyti priešybes žvangėjo vėl ištraukti aprūdiję kardai ir raktiniai žodžiai Sąjūdis, Katedra, LKP. Vėl išniro mutavę, sunkiai atpažįstamus pavidalus įgavę ateizmo demonai ir slibinai, naujai ataugusiomis galvomis ir į šlykštų kamuolį susivijusiomis naguotomis bei karpuotomis galūnėmis. Net ir per ketvirtines, sukakus maždaug mėnesiui nuo laidotuvių, kai, atrodo, jau buvo galima atvėsusiomis galvomis, ramiai peržvelgti praeitį, šitaip pagerbiant išeinantįjį, vėl buvo mušami būgnai, kaitinamos aistros pasirodė apklausų statistika, iš kurių matėsi, kad Bažnyčios, o ypač jos galvų, reitingai yra kritę. Tikriausiai taip ir yra, ir dėkui Dievui visada yra gerai, kai pelai atsiskiria nuo grūdų. Jei liaudžiai gaisrininkai patinka labiau už Bažnyčią, nieko baisaus. Kiekvienam savo tautos akyse Bažnyčios autoritetas tik sutvirtėjo.
|
|
|