Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos sukaktis

Kazimieras Dobkevičius

Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos 90-mečio proga sporto veteranai pasodino ąžuoliuką S.Dariaus ir S.Girėno stadiono prieigose

Lietuvos pirmojo sporto laikraščio „Lietuvos sportas“ pirmasis numeris, išleistas 1922 m. vasario 1 dieną (išėjo devyni numeriai. Laikraštį redagavo Elena Garbačiauskienė)

Lietuvos sporto veteranai prie Lietuvos sporto patriarchų S.Garbačiausko (1900–1983) ir E. Garbačiauskienės (1900–1997) kapo Petrašiūnų kapinėse Kaune.

Lietuvoje 1920 m. rugsėjo 16 dieną buvo įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS). Jos įkūrėjai buvo Lietuvos sporto ir Olimpinio judėjimo pradininkai, žurnalistai Stepas Garbačiauskas (1900–1983) ir jo žmona Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė (1900–1997).

Į Lietuvos sportą S. Garbačiauskas atėjo tada, kai atsikuriančioje valstybėje ir tautoje sporto sąvoka buvo beveik nežinoma. 1919 metais S. Garbačiausko ir kelių bendraminčių  pasėta sėkla taip sudygo, kad po keliolikos metų keliose sporto šakose lietuviai pasivijo daugelį didelių valstybių, o kai kurias net pralenkė. S. Garbačiauskas, vienas iš pirmosios Lietuvos sporto sąjungos (LSS) steigėjų, prisimena: „Pirmoji Lietuvos sporto organizacija įsteigta be patalpų, be aikštės, be aktyvių sportininkų...“

 E. Garbačiauskienė buvo universali sportininkė,  lengvaatletė, net septynių rekordų autorė, LSFS organizacijos sekretorė, pirmojo Lietuvos sporto laikraščio „Lietuvos sportas“ redaktorė.

Kaip sporto korespondentė ji dalyvavo 1924 metų Paryžiaus olimpinėse žaidynėse, buvo Lietuvos moterų atstovė Tarptautinėje moterų sporto organizacijoje. Ji parašė atsiminimus, kurie, deja, iki šiol nepublikuoti. E. Garbačiauskienė rašo: „Tai buvo Lietuvos atstatymo laikai. Karo nualintoj, svetimų armijų karių batais numindžiotoj tėvynėj tik skurdas ir vargas tebuvo. Kas tada galvojo apie sportą, fizinį auklėjimą mokyklose, o dar labiau, kam galėjo ateiti į galvą sportuojanti moteris?.. Reikėjo žaidimų, džiaugsmo ir kontakto su vienmečiais. Vieną gražią popietę nuvykau į Vytauto kalną, tai – Laisvės alėjos pradžia, už Įgulos bažnyčios, buvo matyti įėjimas. Prie vartų užmokėjau už įėjimą ir dailiu takeliu pakilau į viršų. Nuo kalno atsivėrė gražus vaizdas į Kauną. Pačiame centre buvo senas paviljonas su „kegelbanu“. Prie paviljono pamačiau besišnekučiuojančių vyrų grupę. Pasikalbėjus su jais, paaiškėjo, kad tai Lietuvos sporto sąjungos nariai: Garbačiauskas, Oleka, dr. Šližys, Džiugas. Pakvietė jie mane įstoti į sąjungą. Įsirašiau į narius ir po darbo pradėjau ateiti į kalną ir planuoti, kaip čia moterų sportą organizuoti... Pasirinkome krepšinį, kaip kolektyvinį, visapusiškai lavinantį estetišką sporto žaidimą. 1921 metais įsteigėme moterų sekciją, pradėjome rungtyniauti tarp komandų, ruošėmės krepšinio turnyrui, LFLS šventei, treniravomės bėgimui raižyta vietove. 1922 m. moterų krepšinis jau klestėjo. LFLS turėjo dvi komandas:  šaulės ir „Aušros“ gimnazijos mergaitės.“

1930 metais Stepas Garbačiauskas jau buvo vedęs Eleną Kubiliūnaitę ir kartu su vaikais Rita ir Sigitu išvyko į Šveicariją dirbti diplomatinėje tarnyboje – Lietuvos pasiuntinybėje.

Šiais metais legendinių sportininkų palaikai buvo iškilmingai parvežti į Lietuvą ir Kauno Petrašiūnų kapinėse palaidoti įžymių sportininkų panteone. Minint LFLS 90-metį grupė sporto veteranų, vadovaujami Lietuvos sporto muziejaus direktoriaus Prano Majausko, nuvyko prie sportininkų kapo ir pagerbė jų atminimą – uždegė žvakeles, pasimeldė, o prie S. Dariaus ir  S. Girėno stadiono pasodino ąžuoliuką.

Autoriaus nuotraukos

© 2010 „XXI amžius“