Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Prancūzijos prezidento vizitas Vatikane

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI ir Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozy apsikeičia dovanomis

Aptarta tarptautinė padėtis

Spalio 8 dieną Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozy su vizitu lankėsi Vatikane. Po 30 minučių trukusio privataus pokalbio su popiežiumi Benediktu XVI  Prancūzijos vadovas valandą aptarė politinius klausimus su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Tarcizijumi Bertone ir jo pavaduotoju užsienio reikalams arkivyskupu Dominiku Mamberčiu. „Šiose nuoširdžiose diskusijose buvo susitelkta į tarptautinę politinę situaciją, įskaitant Artimųjų Rytų taikos procesą, krikščionių padėtį šiuo atžvilgiu skirtingose šalyse bei atstovavimo pasaulio regionams padidinimą daugiašalėse organizacijose“, – teigiama po susitikimų Šventojo Sosto informacijos tarnybos paskelbtame komunikate.

Nepriklausomybės akto signataras pasigenda žmogiškumo

Kovo 11-osios Akto signataras, poetas Gintautas Iešmantas – ir šiandien aktyvus poezijos kūrėjas Asmeninio archyvo nuotrauka

Ko mes pritilome,
Žvelgdami į saulėlydį?

Ašaros tvenkias akyse,
Lūpos kietai suspaustos,
Už jų – slopinamas nerimas.

Gaisai rėkia debesyse...
O mes tylime.

Tai vienas iš naujausių poeto ir visuomenės veikėjo, publicisto Gintauto Iešmanto eilėraščių, gimusių kovo mėnesį, Nepriklausomybės atkūrimo išvakarėse. Kaip žinome, G. Iešmantui teko garbė būti tarp 124 Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo deputatų, 1990 m. kovo 11 dieną jis pasirašė Nepriklausomybės atkūrimo Aktą. Nuo šio jau istorija tapusio įvykio prabėgo vos 20 metų, tačiau nenumaldomai greitai bėgantis laikas jau daug ką spėjo pakeisti.

Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis

Rūta Averkienė

Dalia Tamulevičiūtė 1986 metais

Varėnoje prasmingai įamžinamas iš čia kilusios ir amžinojo poilsio sugrįžusios žymios lietuvių režisierės ir teatro meno pedagogės Dalios Tamulevičiūtės atminimas. Šiemet, minint legendinės režisierės 70-metį, Varėnoje prasidėjo ir visą mėnesį vyks pirmasis Dalios Tamulevičiūtės profesionalių teatrų festivalis.

Prieš ketverius metus mirusi D. Tamulevičiūtė – režisierė, nusipelniusi meno veikėja, Lietuvos muzikos akademijos Vaidybos ir režisūros katedros vedėja, docentė. Baigusi teatro režisūros studijas A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje, ji režisavo spektaklius Lietuvos valstybinio jaunimo ir Kauno valstybiniame dramos teatruose, daugiau nei 30 metų dėstė Lietuvos valstybinėje konservatorijoje, vėliau – Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, išleido aštuonias dramos teatro aktorių laidas. 2003 metais D. Tamulevičiūtė įvertinta Vyriausybės premija už Lietuvos menui ir kultūrai reikšmingus darbus.

Lietuvos keramikos korifėjus

Benjaminas ŽULYS

Keramikas ir dailininkas Vaclovas Miknevičius

Daugiau nei 800 keramikos darbų per savo kūrybinės veiklos 50-metį sukūrė vienas žymiausių XX amžiaus Lietuvos keramikų, profesionaliosios keramikos pradininkas, keramikos pramonės organizatorius technologas novatorius ir eksperimentatorius Vaclovas Miknevičius. Neseniai Kaune, Antano Žmuidzinavičiaus kūrinių muziejuje buvo paminėtas šio iškilaus žmogaus 100 metų jubiliejus. Minėjime dalyvavo menininko dukra Nijolė, sūnus Tautvydas, krikšto dukra Pajauta, kiti įžymųjį keramiką pažinojusieji ar jo kūrybai įtakos turėję žmonės. Buvo atidaryta V. Miknevičiaus retrospektyvinė paroda, kurioje eksponuojami darbai iš Kauno nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Vilniaus dailės muziejaus fondų. Didžiąją dalį parodos  sudaro eksponatai iš V. Miknevičiaus šeimos archyvo. Garsusis keramikas buvo ir akvarelės meistras, tad parodoje eksponuojama ir nemažai šio žanro menininko kūrinių. Jam didelės įtakos turėjo lietuvių dailės meistras Kajetonas Sklėrius. Gausūs ir išraiškingi keramiko darbai byloja apie menininko kūrybingumą, darbštumą, kuris jį lydėjo nuo jaunų dienų.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Knygoje ir parodoje – kūrėjai ir jų darbai

Rūta Averkienė

Knygos „Auksalio kupkas“ pristatyme audėjos, mezgėjos, keramikės ir kiti tautodailininkai nusifotografavo su Varėnos rajono savivaldybės meru Vidu Mikalausku

Varėnos kultūros centro kino ir parodų salėje pristatyta knyga apie Varėnos krašto kūrėjus „Auksalio kupkas“. Ta proga atidaryta bendra šių kūrėjų darbų paroda. Į knygos apie juos pačius pristatymą ir jų darbų parodos atidarymą susirinko beveik visi profesionalaus meno ir tautodailės meistrai.

Renginį melodinga dzūkiška daina pradėjo Margionių kaimo moterys, kurios yra puikus visą gyvenimą margaspalves drobes audžiančios ir dainuojančios dzūkės pavyzdys. Varėnos kultūros centro vyr. specialistė Jurgita Žukienė papasakojo apie tai, kaip gimė idėja išleisti tokią knygą. „Auksalio kupkas“ – dzūkiškas pavadinimas. Jis asocijuojasi su gėriu, grožiu, atgaiva ir yra simbolinis – knygoje įamžinti geriausi Varėnos kraštą savo kūrybiniais darbais šiuo metu garsinantys žmonės. Knygą Savivaldybės administracijos ir Kultūros rėmimo fondo lėšomis išleido leidykla „V3 studija“. Joje įamžinti penkiasdešimt du šiuo metu kuriantys Varėnos krašto žmonės – profesionalaus meno kūrėjai ir tautodailės atstovai: audėjos, verbų ir sodų rišėjos, medžio, keramikos, kalvystės meistrai, dailininkai ir visi kiti, puoselėjantys senuosius dzūkų amatus. Knygoje šalia autorių puikuojasi jų darbų nuotraukos, įamžintos akimirkos iš parodų.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Pristatė garsųjį filmą

Gintarė Martinaitienė

Svečiai iš Vilkaviškio Edvinui Šnorei įteikė duonos kepalą, kaip didžiausios pagarbos ženklą

Šakiuose buvo pristatytas didelio atgarsio pasaulyje susilaukęs filmas „The Soviet Story“ („Sovietų pasaka“). Su susirinkusiaisiais po filmo pristatymo bendravo 36-erių latvių režisierius ir scenarijaus autorius, politikos mokslų magistras, šiuo metu rašantis istorijos mokslo daktaro disertaciją, Edvinas Šnorė.

Filmas „The Soviet Story“, pastatytas prieš dvejus metus, jau rodytas dvidešimtyje pasaulio šalių. Rusijoje šis filmas sulaukė isteriškos reakcijos – parodžius šį filmą per vieną Rusijos TV kanalą,  prie Latvijos ambasados Maskvoje išsiliejo „Jaunosios Rusijos“ aktyvistų įtūžis – buvo sudeginta E.Šnorės iškamša. Tačiau autorius nemano, kad tai visos Rusijos žmonių nuomonė. E. Šnorė įsitikinęs, kad didelė milijoninės valstybės dalis dar nepamiršo, kas vyko Stalino valdymo laikais. Rusijoje filmą oficialiai uždrausta demonstruoti. Tokį reakcingų jėgų išpuolį įtakingas pasaulio leidinys „The Economist“ pavadino „Oskaru“ filmui, drąsiai ir argumentuotai sulyginusiam nacistinį ir sovietinį režimus.

Atmintis

Prisiminė partizaną

J. Baltušniko-Vienuolio giminaičiai (iš kairės): Nijolė Rauduvienė, Eleonora Grigaliūnienė, Marija Markevičienė ir Algimantas Baltušnikas

Jono Baltušniko-Vienuolio  95-osioms gimimo metinėms

Bronius VERTELKA

Spalio 8-ąją Panevėžio Kraštotyros muziejaus filiale Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje buvo paminėtas partizano Jono Baltušniko-Vienuolio 95-osios gimimo metinės. Medžiagą apie jį surinko muziejininkai Elena Markuckytė ir Donatas Pilkauskas.

Žūtbūtinės žvalgybų grumtynės NATO kieme

Gintaras Visockas

Politinė NATO aljanso vadavietė Briuselyje

Mums dešimtis metų buvo kalama į atmintį, kad NATO – agresyvus, piktas žvėris, kiekvienu momentu pasirengęs pulti „taikos tvirtovę“ Sovietų Sąjungą. O iš tiesų buvo atvirkščiai: Šiaurės Atlanto sąjunga sukurta galimai SSRS agresijai Vakarų Europoje atremti.

Berlyno blokada

Pirmiausia buvo Berlyno blokada. Sugriautas Berlynas tapo pasaulio slaptųjų tarnybų veiklos, špionažo centru. Šaltojo karo pradžioje abiejose padalytos Vokietijos dalyse veikė iki 8000 šnipų. Daugiausia jų dirbo Berlyne. Tačiau ši kiekybė nereiškė kokybės. Vakarų šalių žvalgybos, nors ir pasiekė kai kurių laimėjimų, nesugebėjo numatyti kelių rimtų vadinamųjų Berlyno krizių.

Medininkų žudikams ginklus įteikė Baltarusija?..

Kiprijonas Tvirbutas

„XXI amžiaus“ priede „Slaptieji takai“ esu aptikęs įdomių straipsnių apie į Vakarus pabėgusio aukšto rango Baltarusijos vidaus reikalų ministerijos pareigūno Olego Alkajevo knygą „Rastrelnaja komanda“. Internete susiradau šiandien Vokietijoje gyvenančio O. Alkajevo sensacingą išpažintį ir ją atidžiai perskaičiau. Knygoje „Rastrelnaja komanda“ beveik atvirai kalbama, kad už politinių oponentų „dingimą be žinios“ atsakingas dabartinis Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka. O tiksliau tariant, jis neabejotinai susijęs su politinių priešininkų Baltarusijoje žudymais.

Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos sukaktis

Kazimieras Dobkevičius

Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos 90-mečio proga sporto veteranai pasodino ąžuoliuką S.Dariaus ir S.Girėno stadiono prieigose

Lietuvoje 1920 m. rugsėjo 16 dieną buvo įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS). Jos įkūrėjai buvo Lietuvos sporto ir Olimpinio judėjimo pradininkai, žurnalistai Stepas Garbačiauskas (1900–1983) ir jo žmona Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė (1900–1997).

Į Lietuvos sportą S. Garbačiauskas atėjo tada, kai atsikuriančioje valstybėje ir tautoje sporto sąvoka buvo beveik nežinoma. 1919 metais S. Garbačiausko ir kelių bendraminčių  pasėta sėkla taip sudygo, kad po keliolikos metų keliose sporto šakose lietuviai pasivijo daugelį didelių valstybių, o kai kurias net pralenkė. S. Garbačiauskas, vienas iš pirmosios Lietuvos sporto sąjungos (LSS) steigėjų, prisimena: „Pirmoji Lietuvos sporto organizacija įsteigta be patalpų, be aikštės, be aktyvių sportininkų...“

Pagerbtas partizano Saidoko atminimas

Kazimieras Dobkevičius

Viktoro Vitkausko-Saidoko portretas ir Vyčio Kryžius, kuriuo jis buvo apdovanotas po mirties

Rugsėjo mėnesį Rezistencijos ir tremties muziejus Kauno įgulos karininkų ramovėje  surengė minėjimą, skirtą Tauro apygardos vado Viktoro Vitkausko-Saidoko-Karijoto 90-osioms gimimo metinėms. Į minėjimą atvyko miesto visuomenės atstovai, žmonės, kuriems teko bendrauti su partizanu Saidoku. Istorikas Darius Juodis nušvietė Saidoko gyvenimo kelią, išvardijo jo nuopelnus partizaninėje kovoje. V.Vitkauskas metus tarnavo sovietinėje kariuomenėje ir buvo atleistas dėl sveikatos. Pradėjo dirbti buhalteriu, tačiau KGB vis bandė jį užverbuoti, todėl nutarė eiti pas partizanus. Čia išryškėjo jo organizaciniai sugebėjimai ir jis, pradėjęs nuo eilinio kovotojo, tapo apygardos vadu, jam buvo suteiktas partizanų kapitono laipsnis. V. Vitkauskas-Saidokas-Karijotas buvo apdovanotas Vyčio kryžiumi. 1951 m. vasario 2 dieną Šakių rajone, Endrikių kaime su kovos bendražygiais pateko į pasalą ir žuvo.