Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos sukaktis

Kazimieras Dobkevičius

Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungos 90-mečio proga sporto veteranai pasodino ąžuoliuką S.Dariaus ir S.Girėno stadiono prieigose

Lietuvoje 1920 m. rugsėjo 16 dieną buvo įkurta Lietuvos fizinio lavinimosi sąjunga (LFLS). Jos įkūrėjai buvo Lietuvos sporto ir Olimpinio judėjimo pradininkai, žurnalistai Stepas Garbačiauskas (1900–1983) ir jo žmona Elena Kubiliūnaitė-Garbačiauskienė (1900–1997).

Į Lietuvos sportą S. Garbačiauskas atėjo tada, kai atsikuriančioje valstybėje ir tautoje sporto sąvoka buvo beveik nežinoma. 1919 metais S. Garbačiausko ir kelių bendraminčių  pasėta sėkla taip sudygo, kad po keliolikos metų keliose sporto šakose lietuviai pasivijo daugelį didelių valstybių, o kai kurias net pralenkė. S. Garbačiauskas, vienas iš pirmosios Lietuvos sporto sąjungos (LSS) steigėjų, prisimena: „Pirmoji Lietuvos sporto organizacija įsteigta be patalpų, be aikštės, be aktyvių sportininkų...“

Apie Žalgirio mūšį Opšrūtuose

Vincas Tumosa

Žalgirio ir Kęstučio rinktinių kovotojai pakeliui į Antanavo ūkinę operaciją. 1947 m. lapkričio 11 d.

Šis mūšis vyko Vilkaviškio rajone prieš 63 metus. Tai buvo Tauro apygardos Žalgirio rinktinės partizanų kovinė operacija prieš sovietinės valdžios čia įkurdintų kitataučių kolonistų agresyvią ginkluotą grupuotę. Šiandien šiam įvykiui įamžinti kaime rengiamasi atidengti paminklą. Visa tai vyko 1947 m. lapkričio 16-osios naktį. Kol archyvai dar giliau netyrinėti, tenka pasikliauti savo atmintim, užrašytais kitų asmenų liudijimais, paskelbtais Atgimimo laikų spaudoje ir dokumentų rinkiniuose.

Pagerbtas partizano Saidoko atminimas

Kazimieras Dobkevičius

Viktoro Vitkausko-Saidoko portretas ir Vyčio Kryžius, kuriuo jis buvo apdovanotas po mirties

Rugsėjo mėnesį Rezistencijos ir tremties muziejus Kauno įgulos karininkų ramovėje  surengė minėjimą, skirtą Tauro apygardos vado Viktoro Vitkausko-Saidoko-Karijoto 90-osioms gimimo metinėms. Į minėjimą atvyko miesto visuomenės atstovai, žmonės, kuriems teko bendrauti su partizanu Saidoku. Istorikas Darius Juodis nušvietė Saidoko gyvenimo kelią, išvardijo jo nuopelnus partizaninėje kovoje. V.Vitkauskas metus tarnavo sovietinėje kariuomenėje ir buvo atleistas dėl sveikatos. Pradėjo dirbti buhalteriu, tačiau KGB vis bandė jį užverbuoti, todėl nutarė eiti pas partizanus. Čia išryškėjo jo organizaciniai sugebėjimai ir jis, pradėjęs nuo eilinio kovotojo, tapo apygardos vadu, jam buvo suteiktas partizanų kapitono laipsnis. V. Vitkauskas-Saidokas-Karijotas buvo apdovanotas Vyčio kryžiumi. 1951 m. vasario 2 dieną Šakių rajone, Endrikių kaime su kovos bendražygiais pateko į pasalą ir žuvo.

Pristatytas tremtinių kūrybos paveldas

Vytautas Guliokas

Spalio 2 dieną Šiaulių pedagoginio universiteto (ŠPU) bibliotekoje įvyko pirmoji konferencija „Tremtinių kūrybos paveldas“, kurios dalyviai galėjo susipažinti su universiteto fonduose esančia literatūra laisvės kovų, įkalinimo ir tremties temomis. Tenka apgailestauti, kad šiandien tremtinių literatūra nėra paklausi: ji leidžiama mažais tiražais, ją nenoriai į savo lentynas įsileidžia knygomis prekiaujančios įmonės. Vienas iš šios konferencijos tikslų – paskatinti visuomenę domėtis mūsų praeitimi, o istorikus ir studentus – analizuoti esamą knygų fondą, rašyti mokslinius straipsnius, kursinius darbus šiomis temomis.