Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Prancūzijos prezidento vizitas Vatikane

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI ir Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozy apsikeičia dovanomis

Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Tarcizijus Bertone sveikinasi su Prancūzijos prezidentu Nikolia Sarkozy

Prancūzijos prezidentas šalies ambasadoje surengė pietus grupei Vatikano kardinolų

Aptarta tarptautinė padėtis

Spalio 8 dieną Prancūzijos prezidentas Nikolia Sarkozy su vizitu lankėsi Vatikane. Po 30 minučių trukusio privataus pokalbio su popiežiumi Benediktu XVI  Prancūzijos vadovas valandą aptarė politinius klausimus su Vatikano valstybės sekretoriumi kardinolu Tarcizijumi Bertone ir jo pavaduotoju užsienio reikalams arkivyskupu Dominiku Mamberčiu. „Šiose nuoširdžiose diskusijose buvo susitelkta į tarptautinę politinę situaciją, įskaitant Artimųjų Rytų taikos procesą, krikščionių padėtį šiuo atžvilgiu skirtingose šalyse bei atstovavimo pasaulio regionams padidinimą daugiašalėse organizacijose“, – teigiama po susitikimų Šventojo Sosto informacijos tarnybos paskelbtame komunikate.

Prezidento N. Sarkozy vizitas įvyko Artimiesiems Rytams skirtos Vyskupų Sinodo išvakarėse ir Vatikanui, žinoma, buvo svarbu priminti Bažnyčios susirūpinimą dėl krikščionių patiriamų sunkumų islamo daugumos regione, kuriame Prancūzija tradiciškai išlaikiusi nemažą įtaką. (Šventasis Sostas palaiko idėją dėl vadinamojo Trečiojo pasaulio šalių atstovavimo bei įtakos išplėtimo Tarptautiniame valiutos fonde bei kitose tarptautinėse struktūrose, kad globalinių problemų sprendimas būtų efektyvesnis ir labiau tenkintų neturtingų tautų poreikius.)

Komunikate tvirtinama, kad Prancūzijos prezidento vizito metu aptartos globalinės finansinės krizės pasekmės, pabrėžiant ekonominių problemų etinį ir socialinį aspektą.

Buvo primintas Bažnyčios siūlymas atkreipti didesnį dėmesį į neseniai paskelbtą popiežiaus Benedikto XVI encikliką „Caritas in Veritate“, kurioje nagrinėjami įvairūs krizės aspektai, nurodant į socialinio teisingumo principo prioritetą. Kaip žinia, Prancūzija pastaruoju metu vis labiau plečiasi streikų banga, dirbantieji nepatenkinti šalies vyriausybės griežtomis priemonėmis siekiant sumažinti biudžeto deficitą, planais padidinti pensinį amžių ir pan.

Bendradarbiavimo pasiekimai ir kliūtys

Prancūzijos katalikų dienraštis „La Croix“ ta proga primena, kad N. Sarkozy populiarumas yra gerokai smukęs, o iki kitų prezidento rinkimų liko ne tiek jau daug – tik 18 mėnesių, todėl jam svarbu palaikyti gerus santykius su Vatikanu ir Katalikų Bažnyčia. Juk nepaisant Prancūzijos sekuliarumo, ji tebėra didžiausia Europos katalikiška valstybė, kurios beveik 80 proc. gyventojų bent jau formaliai priklauso Katalikų Bažnyčiai. Dėl to visiškai neatsitiktinai minėtame komunikate buvo prisimintas 2008 metais vykęs sėkmingas popiežiaus Benedikto XVI vizitas į Prancūziją (aplankant sostinę Paryžių ir garsiąją Lurdo Dievo Motinos šventovę), kurio metu prezidentas N. Sarkozy parodė išskirtinį svetingumą Šventajam Tėvui.

Taip pat buvo užsiminta apie Prancūzijos prezidento N. Sarkozy vizitą į Vatikaną, kai buvo patvirtintas konstruktyvaus abipusio bendradarbiavimo poreikis. Tuomet priimdamas Romos Šv. Jono bazilikos Laterane garbės kanauninko regalijas, kurios nuo XVI amžiaus karaliaus Henriko IV laikų tradiciškai suteikiamos Prancūzijos vadovams, N. Sarkozy iškilmingai patvirtino jo šalies, kaip „Bažnyčios vyriausios dukters“ statusą ir prancūzų tautos krikščioniškąsias šaknis.

Beje, liepos mėnesį grupė komunistų partijai priklausančių Prancūzijos parlamento narių pasiūlė įstatymo projektą, kuriuo būtų uždrausta šalies prezidentui gauti „religinius titulus“. (Tai nurodymas į N. Sarkozy priimtą Romos Šv. Jono bazilikos garbės kanauninko vardą.) Komunistai tvirtino, kad ši graži istorinė tradicija, pabrėžianti katalikiškos Prancūzijos artumą apaštalo šv. Petro įpėdiniui, yra neva neleistinas politikos ir religijos painiojimas ir negali būti toleruojamas. Tačiau dauguma prancūzų parlamentarų šio siūlymo nepalaikė.

Taip pat vietiniai sekuliaristai bei įtakingi masonai išreiškė nepasitenkinimą dėl 2008 metais Prancūzijos ir Vatikano pasirašytos naujos švietimo sutarties, kuria po daugiau kaip šimtmečio pertraukos Prancūzijoje buvo pripažinti katalikiškųjų studijų (teologijos) diplomai ir moksliniai laipsniai. Šis pripažinimas buvo panaikintas pagal masonų primestą ir 1905 metais Prancūzijoje priimtą radikalų valstybės ir Bažnyčios atskyrimo įstatymą, kuris daugeliu atvejų buvo išreikštas (ir tebėra kartais reiškiamas) priešiškumu viešam religingumo liudijimui. (Pavyzdžiui, valstybinėse mokyklose tebėra draudžiamas tikybos dėstymas.)

Valstybė neabejinga religijai

Nors kataliko prezidento N. Sarkozy asmeninė religinė praktika gana ribota (italė Karla Bruni yra jau trečioji jo žmona, todėl apie sakramentų priėmimą negali būti kalbos), tačiau Vatikane jis gana aiškiai rodė savo pamaldumą. Baigiant audienciją pas popiežių Benediktą XVI po tradicinio apsikeitimo dovanomis N. Sarkozy paprašė Šventojo Tėvo duoti jam palaimintą rožančių, kurį galėtų nuvežti lauktuvių savo dukterėčiai. Po šio susitikimo Prancūzijos prezidentas su palyda nuėjo į Šv. Petro baziliką, kur susikaupė maldoje net prie kelių altorių: Švč. Sakramento koplyčioje, prie Švč. Mergelės Marijos Amžinosios Pagalbos statulos ir pagaliau prie centrinio Išpažinimo altoriaus bei apaštalo šv. Petro kapo.

Paskui, lydimas Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininko prancūzų kardinolo Žano Lui Torano, nuėjo į Šv. Petronėlės kankinės, prancūzų tautos dangiškosios globėjos, koplytėlę. Prieš Viešpaties maldą kardinolas Ž. Toranas sakė,  kad yra meldžiamasi „už šiandienos ir būsimųjų kartų Prancūzijos žmones ir jos lyderius“. Už tai, kad jie turėtų drąsos ir atkaklumo rūpintis „absoliučia pagarba gyvybei, teisingumu, darbo vietų pakantumu, švietimu, sveikatos apsauga, aplinka ir valstybės saugumu“. Taip pat buvo meldžiamasi, kad Prancūzija „priimtų ir globotų persekiojamuosius ir migrantus, siektų užtikrinti tiesą informacijoje, taiką tėvynėje ir pasaulyje“.

Tą pačią dieną Prancūzijos ambasadoje (Villa Bonaparte) buvo surengtos vaišės grupei žymių Vatikano kardinolų, kurių metu sakytoje kalboje prezidentas N. Sarkozy patvirtino savo vyriausybės norą bendradarbiauti su Bažnyčia ir ginti jos interesus. „Prancūzija negali užmiršti, kad ji 2000 metų su Bažnyčia dalijasi neįkainojamais moralinių vertybių, kultūros ir civilizacijos turtais, kurie yra įrašyti į jos tapatumą“, – kalbėjo šalies vadovas, pabrėždamas Bažnyčios (dvasinių priemonių) ir valstybės (politinių priemonių) bendradarbiavimo svarbą visuomenės reikalų tvarkymui.

Išreiškęs pagarbą pačiam sekuliarumo principui valstybės gyvenime, N. Sarkozy atkreipė dėmesį, kad Bažnyčia negali būti abejinga problemoms visuomenės, kurioje ji veikia kaip institucija, o politika negali būti abejinga religijai dėl jos teikiamų dvasinių ir moralinių vertybių. „Nėra religijos be socialinės atsakomybės ir nėra politikos be moralumo“, – tvirtino Prancūzijos prezidentas. Jis pabrėžė moralines paskatas dabartinėje vidaus ir tarptautinėje politikoje – finansų reguliavimą, rinkų stabilizavimą siekiant bado prevencijos, interneto kontrolę, kur vis labiau įsivyrauja pornografija, taip pat kovą su daug tragedijų atnešančia nelegalia migracija.

© 2010 „XXI amžius“