| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Muziejuje ikonos Petras IVANOVAS
Šiemet Lietuvoje švenčiamas sentikių įsikūrimo mūsų krašte trijų amžių jubiliejus. Iškilmingų renginių metu prisimenama sentikių istorija, tradicijos, papročiai, žmonių ištvermė ir valia išsaugoti savo religiją. Senųjų stačiatikių pomorų Bažnyčia susikūrė po patriarcho Nikono reformų. Didelė dalis Rusijos gyventojų šių naujovių nepriėmė, dėl to stačiatikiai buvo persekiojami, kūrėsi carinės Rusijos pakraščiuose, kitose valstybėse, kur palankiai buvo sutikti, tolerantiškai buvo žiūrima į jų tikėjimą ir skatinamas jų noras šį tikėjimą išsaugoti. 1679 metais įsikūrė pirmieji sentikiai Lietuvoje, o 1710 metais dabartinio Rokiškio rajono teritorijoje susibūrė pirmoji sentikių bendruomenė. Daug sentikių tada įsikūrė ir dabartinių Zarasų, Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir kitų rajonų teritorijose. Rusų sentikiai nuo pat krikšto didžiulį dėmesį skyrė ikonai, jos garbinimui. Šios garbinimo tradicijos susiklostė ir Baltijos šalyse, Lenkijoje ir kitose valstybėse. Praėjusiųjų dviejų pastarųjų šimtmečių ikonų tapytojai Estijoje buvo Gavrilas Frolovas, Pimenas Sofronovas, Lietuvoje Ivanas Michailovas. Per ilgą laiką Lietuvoje susiklostė savitos ikonų tapybos tradicijos. Jau praėjusiame amžiuje Vilnius tapo pagrindiniu ikonų tapybos centru ne tik Lietuvoje, bet ir kaimyninėse valstybėse. Glaudžiai su Lietuva yra susijęs žinomas ikonų tapytojas Ivanas Michailovas, kilęs iš Baltarusijos. 1929 metais Vilniaus sentikių bendruomenė Ivaną Michailovą pasikvietė į Vilnių. Čia Ivanas gyveno ir dirbo 64 metus, per tą laiką sukūrė ikonas sentikiams. Šio žymaus ikonų tapytojo darbais didžiuojasi sentikių cerkvės, privačios Lietuvos, Latvijos, Baltarusijos, Rusijos kolekcijos ir JAV, Prancūzijos, Graikijos ir kitų šalių kolekcionieriai. Ikonų tapytojas paliko ne tik įspūdingus darbus, paliko neįkainojamą turtą savo mokinius. Ikonų tapybos meistras tapybos paslaptis perdavė sūnėnui Georgijui Jakovlevui. Georgijaus kūryboje išryškėja savitai puoselėta ir kūrybingai plėtojama sentikystės tradicija, todėl šio Vilniaus sentikių bendruomenės parapijiečio darbai yra individualūs ir sykiu aktualūs amžininkams. Daugiau kaip tūkstantį ikonų yra nutapęs ir vilnietis Lavrentijus Kovalenko, kurį tapybos meno taip pat mokė Ivanas Michailovas. Trečiasis šio žymaus tapytojo mokinys Nikolajus Portnovas gyvena ir kuria Latvijoje. Ivano Michailovo mokiniai Grigorijus Jakovlevas, Lavrentijus Kovalenko ir Nikolajus Portnovas surengė savo darbų parodą Vilniuje. Sentikystės tradicijos yra gilios Zarasų krašte. Istorija mena, kad 1735 metais Zarasų sentikių bendruomenė įkūrė Samanių koplyčią. Zarasų sentikių bendruomenė šią vasarą surengė daug renginių, skirtų jubiliejui. Visai neseniai į įspūdingą ikonų parodą, surengtą Zarasų krašto muziejuje, pakvietė sentikystės jubiliejaus renginių organizatoriai. Apie senovės ikonų tapytojų reikšmę, istoriją bei tradicijas papasakojo Zarasų krašto muziejaus muziejininkė Laima Raubiškienė. Parodoje Ivano Michailovo mokiniai pateikė 45 ikonas. Parodos atidarymo iškilmės prasidėjo Vilniaus sentikių choro, vadovaujamo Sergejaus Krasnopiorovo, pasirodymu. Už parodą dėkojo Zarasų sentikių bendruomenės pirmininkas Aleksandras Volkovas, apie ikonų reikšmę kalbėjo rašytojas, kraštotyrininkas Vasilijus Baranovskis. Parodos lankytojams apie ikonų meną Lietuvoje kalbėjo G. Jakovlevas, N. Portnovas. Parodos atidaryme dalyvavo Seimo narys Algimantas Dumbrava, rajono savivaldybės mero pavaduotoja Stasė Goštautienė. Muziejaus direktorė Ilona Vaitkevičienė dėkojo parodos autoriams ir organizatoriams Aleksandrui Volkovui ir Vasilijui Baranovskiui. Po renginio jo dalyviai dar ilgai kalbėjo apie unikalų ikonų meistrų darbą, sentikystės puoselėjimo ir ugdymo tradicijas.
Zarasai
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |