Atmintis
Prisiminė partizaną
|
J. Baltušniko-Vienuolio giminaičiai
(iš kairės): Nijolė Rauduvienė,
Eleonora Grigaliūnienė, Marija
Markevičienė ir Algimantas Baltušnikas
|
Jono Baltušniko-Vienuolio 95-osioms gimimo metinėms
Bronius VERTELKA
Spalio 8-ąją Panevėžio Kraštotyros muziejaus filiale
Pasipriešinimo sovietinei okupacijai ir Sąjūdžio muziejuje buvo
paminėtas partizano Jono Baltušniko-Vienuolio 95-osios gimimo metinės.
Medžiagą apie jį surinko muziejininkai Elena Markuckytė ir Donatas
Pilkauskas.
Jonas Baltušnikas-Vienuolis gimė 1915 m. spalio
17 dieną Raguvos valsčiaus Vėžiškių kaime, ūkininkų Eleonoros ir
Petro Baltušnikų šeimoje. Nuo mažens buvo labai pamaldus, malonus,
kalbėdavo mandagiai, ramiai. Partizanas nuo 1944-ųjų, daugiausiai
veikė Šilų miške ir jo apylinkėse. Platino atsišaukimus, rūpinosi
partizanų apginklavimu, prisidėjo prie Vyčio apygardos laikraščio
Lietuva brangi leidimo. Žmonės rėmė ir vertino Vienuolio partizanų
būrį. 1949 m. balandžio 20 d. J. Baltušnikas-Vienuolis paskirtas
Krikštaponio rinktinės vadu. Žuvo su apygardos štabo pareigūnais
Jonu Tumšiu-Kytru ir Kostu Tvaska-Rugeliu 1949 m. liepos 31 dieną
Šilų miške, kūnai išniekinti Raguvos miestelyje.
Jonas Karalevičius pasakojo, kaip J. Baltušnikas-Vienuolis
su savo bendražygiu jo tėvų sodyboje įsirengė slėptuvę, apie kurią
niekas nežinojo. Jis buvo labai pamaldus, su maldaknyge nesiskyrė.
Algimantas Baltušnikas, kuriam J. Baltušnikas-Vienuolis
buvo tikras dėdė, į Panevėžį atvyko su savo anūku. Svečias paneigė
skleidžiamą gandą, kad į partizanus ėjo tik turtingieji ir pasiturintieji.
Mano senelis turėjo 9 ha ir užaugino būrį vaikų, o mano tėvas 19221928
metais buvo Raguvos viršaitis. Kadangi nestojo į tautininkų partiją,
jį iš šių pareigų atleido, pasakojo buvęs geriausias disko metikas,
daugkartinis Sovietų Sąjungos čempionatų nugalėtojas A. Baltušnikas.
Jis slapta lankė, vėliau sutvarkė dėdės J. Baltušniko-Vienuolio
kapą, atstatė Vienuolio (Krikštaponio rinktinės) bunkerį Šilų miške.
Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio tarybos pirmininkas,
dimisijos pulkininkas Jonas Čeponis sielojosi, jog dar bandoma apjuodinti
partizanus, sumenkinti jų vaidmenį kovoje už Lietuvos laisvę.
Panevėžys
Autoriaus nuotrauka
© 2010 XXI amžius
|