Pirmasis puslapis
Atmintis
Istorija
    ir dabartis
Istorijos vingiai
Krikščionybė
    ir pasaulis
Kultūra
Nuomonės
Pasaulis
Susitikimai
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Padėtis krašto gynybos sistemoje kelia rūpestį

Kreipimasis į prezidentę Dalią Grybauskaitę, Seimo pirmininkę Ireną Degutienę ir premjerą Andrių Kubilių

Su nerimu stebime padėtį krašto gynybos sistemoje. Esama situacija mūsų netenkina. Todėl mes, vedami pareigos visomis išgalėmis išsaugoti šalies nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą, negalime likti abejingi, matydami atsainų požiūrį į šalies gynybą ir jos ginkluotąsias pajėgas.

1. Nesilaikoma tarppartinio susitarimo ir įsipareigojimo NATO valstybės krašto apsaugai skirti 2 proc. nuo BVP. Pvz.: 2006 m. krašto apsaugai dar buvo skirta 1,18 proc. BVP, o 2010 m. – tik 0,89 proc.  (2010 metais Latvija skyrė 1,22 proc. BVP, Estija – 1,88 proc.) Lėšų trūkumas stabdo Lietuvos kariuomenės pajėgumo didinimą ir jos modernizavimą. Sparčiai kintant ir tobulėjant karinėms technologijoms iškyla grėsmė, kad netrukus, neturėdama modernios ginkluotės, karinės technikos, ekipuotės, mūsų kariuomenė bus nepajėgi veikti kartu su NATO pajėgomis. Dėl to iš NATO ekspertų sulaukiame priekaištų.

2. Dėl nepakankamo finansavimo mažėja tarnaujančių karių: 2006 metais bendras profesinės karo tarnybos ir privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius buvo 9645, o šiais metais – 7900. Aktyviajame rezerve (KASP) atitinkamai 5380, o dabar – 4650 karių. Lietuvos intereso – turėti gerai aprūpintą, parengtą kariuomenę ir mobilizacinį rezervą – nepaisoma. Dėl lėšų stokos nevykdomas Karo prievolės įstatymas ir nemokomi rezervo kariai. Jie net nežino, kur yra įregistruoti, kur turi prisistatyti mobilizacijai karo ar krizės atveju. Privalu vykdyti rezervo karių mokymus. Būtina kuo greičiau ne tik priimti naujos redakcijos Karo prievolės, Mobilizacijos ir kitus reikalingus įstatymus, bet ir skirti tinkamą finansavimą jiems įgyvendinti.

3. Sumažintos Krašto apsaugos savanorių pajėgos: iki 2005 metų buvo 10, o nuo 2006 m. pabaigos liko tik penkios rinktinės, panaikinta 11 mokymo centrų (vietoj jų – vienas mokomasis batalionas). Sumenko aukštųjų mokyklų būrių vadų kursai studentams ir absolventams. Jaunuolių savanoriški būtinieji kariniai mokymai (BKM), prasidėję praėjusį rudenį, nors ir leidžiama piliečiams savanoriškumo pagrindu įgyvendinti konstitucinę teisę ir pareigą – pasirengti ginti Tėvynę, panašesni į atranką į profesinę karo tarnybą. Per nepilnus metus buvo mokyta tik 250 18–36 metų amžiaus jaunuolių. Iš jų su 136 pasirašytos profesinės karo tarnybos sutartys, o į rezervą perkelta tik 114 jaunuolių. Sustabdžius šauktinių (PPKT) karo tarnybą bręsta poreikis Lietuvos kariuomenei įvesti privalomus trylikos savaičių karinius mokymus 18–27 metų jaunuoliams.

Taip pat atkreipiame dėmesį ir į vidaus reikalų sistemos problemą – neliko Lietuvos gyventojų civilinės saugos ir gelbėjimo sistemos nuo nelaimių taikos ir karo, teroro metu. Neseniai praūžusi audra vidurio Lietuvoje parodė, kad tarnybos, atsakingos už gyventojų saugumą ir jų įspėjimą apie artėjančius pavojus, yra neveiksmingos, o daugelyje rajonų jų net nėra. Masinės gyventojų informavimo sistemos taip pat nėra arba ji tinkamai neparuošta taip, kad galėtų laiku informuoti gyventojus apie gresiantį pavojų. Gyventojai nemokomi, kaip elgtis artėjant stichinėms nelaimėms ir kitiems pavojams ar jiems kilus, nemokomi prevencinių veiksmų – civilinio pavojaus signalų, pirmosios pagalbos, evakuacijos ir kt.

Visa tai, kas paminėta, reikalauja kruopštaus darbo ir lėšų. Vyriausiajai ginkluotųjų pajėgų vadei, Seimui ir Vyriausybei būtina susirūpinti krašto apsaugos sistema ir bent jau neatsilikti nuo Latvijos ir Estijos.

Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų, padedančių stiprinti Lietuvos valstybės gynybinius pajėgumus, koordinacinė taryba

Antanas Burokas, Koordinacinės tarybos pirmininkas

Vytautas Čepukas, Koordinacinės tarybos pirmininko pavaduotojas

Laimis Dieninis, Koordinacinės tarybos pirmininko pavaduotojas

Koordinacinės tarybos nariai:

Gintarė Skaistė, Atlanto sutarties Lietuvos bendrijos pirmininkė

Namida Pocienė, Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų draugijos Vilniaus skyriaus pirmininkė

Jonas Čeponis, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio pirmininkas

Jonas Burokas, Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos pirmininkas

Vytautas Dilys, Atsargos karininkų sąjungos iždininkas

Auksutė Ramanauskaitė-Skokauskienė, Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininkė

Antanas Plieskis, Lietuvos šaulių sąjungos vadas

Vytautas Zabielskas, Lietuvos kariuomenės karių, nukentėjusių nuo sovietinio ir nacistinio genocido, artimųjų sąjungos pirmininkas

Bronius Pacevičius, Lietuvos kariuomenės savanorių draugijos pirmininkas

Aleksandras Dagys, L. e. p. Lietuvos atsargos karininkų sąjungos pirmininkas

Jonas Gečas, L. e. p. Nepriklausomybės gynėjų sąjungos pirmininkas

Jeronimas Kraulys, Vilniaus vietinės rinktinės apygardos valdybos pirmininkas

Mons. Alfonsas Svarinskas, Vyčio Kryžiaus ordino kavalierių draugijos pirmininkas

Saulius Povilaitis, Asociacijos „Vilniui ir Tautai“ valdybos pirmininkas

© 2010 „XXI amžius“