| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
Projektą Gimtasis kraštas:
|
||||||||||||||
|
Bendruomenėse Atstatytas Prisikėlimo apygardos štabo bunkeris Kazimieras Dobkevičius
Ariogalos, Raseinių, Radviliškio rajonų trikampyje buvo Prisikėlimo partizanų apygardos veikimo ribos. Čia, kaip ir visoje Lietuvoje, vyko nuožmios kovos su okupantais, išdavikais, kolaborantais. Ariogalos rajonas garsus savo kultūros paveldu, istorija. Keli kilometrai nuo Ariogalos stūkso Daugėliškių miškas, kuriame buvo Prisikėlimo partizanų apygardos štabo bunkeris, 1949 metais visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime patvirtinta Lietuvos partizanų generalinio štabo vieta. 1950 m. liepos 22 dieną čia žuvo Prisikėlimo apygardos partizanų vadas, 1949 m. vasario 16-osios Deklaracijos signataras Leonardas Grigonis-Užpalis, Maironio rinktinės kovotojai Aleksas Meškauskas-Elytė, Juozas Tomkus-Gabrys, Vytautas Kuzmickas-Sakaliukas ir partizanas, slapyvardžiu Banga (pavardė nežinoma). Šių metų liepos 22 dieną sukako 60 metų nuo kraupios partizanų žūties. Dar pavasarį buvo sudaryta darbo grupė partizanų bunkerio atstatymui Daugėliškių miške. Darbams vadovauti paskirtas Ariogalos gimnazijos istorijos mokytojas Audrius Bautronis. Per du archeologinių tyrinėjimų mėnesius buvo rastos medinės bunkerio konstrukcijų liekanos ir daugiau nei 1000 radinių: sagos su Vyčiu, moliniai puodai, puodeliai, metaliniai dubenėliai, šaukštai, šakutės, prožektorius, veidrodėlis, žibalinė lempa, kastuvas, pjūklas ir dar daug kitų daiktų. Ariogalos mokiniai noriai dalyvavo miško švarinimo darbuose bei bunkerio atstatyme. Liepos 22-ąją Daugėliškių miške paminėti žuvusių partizanų susirinko čia dirbę istorikai, archeologai, tyrinėjimų darbų organizatoriai. Savo išgyvenimais dalinosi Raseinių rajono gyventojas, buvęs partizanų ryšininkas Albinas Kęstutis Bersėnas ir čia žuvusio A. Meškausko-Elytės giminės. Susijaudinusi kalbėjo VU istorikė Aistė Čepulytė, Lietuvos nacionalinio muziejaus archeologas Gediminas Petrauskas, archeologas Vykintas Vaitkevičius, buvo skaitomos Prisikėlimo apygardos partizanų eilės, sudėtos į knygą Kovos keliu žengiant. Spalio 15 dieną, šeštadienį, Ariogalos miestelėnai ir svečiai buvo pakviesti į bunkerio atidarymo šventę. Į atidarymą atvyko Lietuvos šaulių sąjungos viršininkas pulkininkas Antanas Plieskis, Seimo narys Edmundas Jonyla, LLKS Štabo viršininkas dim. mjr. Vytautas Balsys, Prisikėlimo apygardos partizanai, vėliavnešiai, Kauno miesto, Raseinių rajono šauliai, daug jaunųjų šaulių, moksleivių, mokytojų, partizanų veteranų, vietinių gyventojų. Kauno Tremties ir rezistencijos muziejaus darbuotojai vilkėjo partizanų drabužiais ir buvo ginkluoti (vadovas istorikas Darius Juodis). Prieš vidudienį svečiai, partizanai, moksleiviai, jaunieji šauliai, lydimi Karinių oro pajėgų dūdų orkestro maršo, žygiavo Ariogalos miesto gatvėmis bažnyčios link. Bažnyčioje šv. Mišias už partizanus aukojo klebonas kun. Gintautas Jankauskas. Pamokslo metu kunigas išvardijo visų žuvusiųjų pavardes ir pasakė: Melsdamiesi šv. Mišių aukoje už žuvusius partizanus Daugėliškių miške ir visoje mūsų Tėvynės žemėje paklauskime savęs kas mūsų laukia ateityje, jei nemylėsime savo Tėvynės, neugdysime tautiškumo dvasios, kuri buvo gyva prieškario Lietuvoje? Kelias į šviesią tautos ateitį matomas tik tuomet, kai skatinama meilė Dievui, Tėvynei, Bažnyčiai ir artimui. Stenkimės vieni kitus sudominti gražiomis ir turtingomis tautos tradicijomis, jos istorija. Po šv. Mišių dvidešimt trys Ariogalos moksleiviai ir moksleivės prisiekė priešais pagrindinį altorių. Priesaiką priėmė Lietuvos šaulių sąjungos padalinio vadas P. Mikalauskas ir naujasis Ariogalos skyriaus vadas mokytojas A. Bautronis. Paskui automašinų kolona vyko į Daugėliškių mišką prie atstatyto partizanų bunkerio. Baltas bunkerio trikampis šiuo metu gerokai skiriasi iš aplinkos. Seimo narys E. Jonyla savo kalboje priminė, kad tuomet vyrai įvykdė savo pareigą valstybei ją gynė beveik dešimtmetį, o Raseinių rajono mero atstovas Antanas Vizbaras padėkojo moksleiviams ir mokytojams už nuveiktą darbą. LLKS štabo viršininkas V. Balsys apžvelgė Lietuvos partizanų pasipriešinimo okupantams laikotarpį ir tą laiką, kai buvo sunkiausia, kai aplink buvo vien išdavikai, slopo jėgos, retėjo partizanų gretos. Kun. G. Jankauskas pašventino bunkerį ir žūties vietoje pastatytą žymenį. Lietuvos šaulių sąjungos vadas pulkininkas A. Plieskis dėkojo Ariogalos gimnazistams, mokytojams, kurie be didelių kalbų ne tik atstatė bunkerį, bet ir savo mokykloje įkūrė jaunųjų šaulių būrį. Partizanų ryšininkas K. Bersėnas pasidalijo prisiminimais. Beje, bunkeris atstatytas pagal jo patarimus. Pasak K. Bersėno, bunkeris buvo įrengtas 1948 m. balandį ir naudotas kaip laikina slaptų susitikimų vieta. Prisikėlimo apygardos vadas L. Grigonis-Užpalis sirguliavo ir slėpėsi tame bunkeryje. Jam reikėjo priežiūros ir medikamentų. Vaistų į bunkerį atnešdavo ryšininkė Marytė Pranevičiūtė, kol 1950 m. birželio 6 dieną čekistai ją suėmė. Neišlaikiusi psichologinio spaudimo ryšininkė palūžo ir parodė partizanų bunkerį. Paskui Lietuvos prezidentūros garbės kuopos karių grupė trimis salvėmis pagerbė žuvusiųjų atminimą, o Ariogalos gimnazijos direktorius A. Stankus apdovanojo grupę žmonių, prisidėjusių prie istorinio bunkerio atstatymo ir pagerbimo. Raseinių rajonas
© 2010 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |