|
RUBRIKOS
|
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
2009 metais minėjome Lietuvos tūkstantmečio jubiliejų. Šia tema buvo daug įvairių publikacijų, prisimintos krikščionybės įvedimo Lietuvoje aplinkybės, pirmieji Lietuvos krikštytojai. Vienas tik klausimas ar visi pirmieji buvo prisiminti? Vyskupas Motiejus Valančius (18011875) knygoje Žemajtiu Wiskupiste (1848, Vilnius) rašo: Kaipogi regies wisupirmasis s. Olai Norwegios karalus su kieletu kunegu, pagal linkieima popiežiaus atsiplowes i musu kraszta, mokie tikieima katalikų žmones, guwenąntius tarp Dauguwos arba Dzwinas ir Nemona. |
||
|
|
||
Šiluva XX amžiaus viduryje ir dabar Pirmą kartą į Šiluvą vykau apie 1949-1950 metus, rūsčiojo pokarinio stalininio laikotarpio metu. Tada man buvo maždaug 7-eri. Tėvas Vladas, kaip stambus ūkininkas, sovietų valdžia nepatenkintas partizanų rėmėjas, buvo išvežtas į Sibirą. Buvo paskutinieji jo kalinimo metai. Motina Antosė su broliu Algimantu ir manimi buvo įtraukta į tremtinių sąrašus. Pabėgę nuo išvežimo slapstėmės aplinkiniuose Šakių rajono Juniškių apylinkių kaimuose. |
||
|
|
||
|
XXI amžiaus laikraštyje (2010, Nr. 2) perskaičiau straipsnį Gerumo kristalai trims kunigams, kuriame rašoma, kad tarp apdovanotųjų kunigų ir Šv. Antano Paduviečio parapijos klebonas kun. Vytenis Vaškelis. Labai apsidžiaugiau šiuo apdovanojimu, nes vertinu kunigo straipsnius, spausdinamus laikraštyje, ir visada nekantriai jų laukiu. Tai labai nuoširdžios, dvasingos, tikėjimo tiesas aiškinančios homilijos, padedančios žmogui atsiversti, kritiškai įvertinti save tikėjimo kelyje bei artėti prie gilesnio dvasinio pasaulio pažinimo. Ypač naudingi yra šio kunigo proginiai rašiniai, skirti Adventui, Gavėniai bei kitoms religinėms šventėms. Visi kun. V. Vaškelio rašiniai parašyti gyva, sodria kalba, pateikiami įdomūs pavyzdžiai. |
||
|
|
||
Piligriminė kelionė po Lietuvos sostines Spalio 2 dieną 48 jauni ir seni Bagotosios parapijos žmonės vykome į piligriminę-pažintinę kelionę po Vilniaus šventoves, Trakus ir Kernavę. Kelionę pradėjome Trakuose. Čia apžiūrėjome pilį, pasivaikščiojome rudenėjančiomis miesto alėjomis ir gatvėmis, plaukiojome jachta, ragavome tradicinių karaimų kibinų. Vilniuje mūsų grupę pasitiko ir lydėjo kun. Kęstutis Dvareckas. Pirmiausiai aplankėme Katedrą. Čia iš išsamaus gidės pasakojimo daug sužinojome apie karaliaus Mindaugo laikus menančią šventovę, jos istorinį palikimą ir reikšmę Vilniaus miestui, žavėjomės Vilniaus universiteto architektūriniu ansambliu, Šv. Jonų bažnyčia, trumpam sustojome prie Prezidentūros. Šv. Mišias šventėme Dievo Gailestingumo šventovėje, kuri garsėja 1934 metais pagal mistikės ses. Marijos Faustinos Kovalskos patirtus regėjimus dailininko Eugenijaus Kazimirovskio nutapytu Gailestingojo Jėzaus atvaizdu, dažnai vadinamu tiesiog Dievo Gailestingumo paveikslu. Eucharistijai vadovavo mūsų parapijos kun. Juozas Fakėjavas ir kun. Kęstutis, o savo nuostabiomis giesmėmis sielas į dangų kėlė jaunoji giesmininkė Edita. Iš Dievo Gailestingumo šventovės keliavome Vilniaus senamiesčiu link Aušros vartų, paskui į nuostabiąją Bernardinų bažnyčią. Čia gidė išsamiai papasakojo apie bažnyčios praeitį ir dabartį, aprodė bažnyčios požemius, bokštą, į kurį įkopė net vyriausieji mūsų kelionės dalyviai. |
||
|
|
||
|
Vėlinės asocijuojasi su mirtimi, tačiau jų rudeniškame minore švysteli VILTIS, kad mirtis, kurios visi taip bijome, paliečia tik kūną, bet ne sielą, nes pagal katalikų tikėjimą mirtis tai perėjimo procesas į dvasinę žmogaus egzistenciją. Religiniu ir filosofiniu požiūriu žmogus, kaip tobuliausias Dievo tvarinys, gyvena ne du skirtingus gyvenimus, bet vieną, turintį pradžią (gimimą) ir neturintį pabaigos (žmogaus siela yra nemirtinga), todėl mūsų gyvenimas šioje žemėje vizitinė kortelė į būsimą gyvenimą amžinybėje. |
||
|
|
||
Visuomenės ir kultūros veikėja Beatričė Kleizaitė-Vasaris savo sukauptą įstabią angelų kolekciją padovanojo Anykščiams. Savivaldybės lėšomis suremontuotose patalpose, šalia Sakralinio meno centro, įsikūrė pirmasis Lietuvoje angelų muziejus. Turtingoje Beatričės kolekcijoje yra profesionalių menininkų Leonardo, Simo ir Tado Gutauskų, Marijaus Piekuro, Rimo Zigmo Bičiūno, Juditos Židžiūnienės, Telesforo Valiaus, Aloyzo Stasiulevičiaus, Leonardo Striogos ir kitų kūriniai, tautodailininkų L. Ivaškevičiaus, V. Liatuko, A. Petrulio, A. Linčiūtės rankomis ir širdimi sukurti angelai. |
||
|
|
||
Kunigo mirties 30-mečio paminėjimas
Jau tapo tradicija kasmet Palėvenės parapijoje pagerbti buvusį kleboną geradarį šviesaus atminimo kunigą Pranciškų Masilionį. Kunigas palaidotas Radviliškio rajone, Sidabrave, todėl kiekvienais metais vykstame į Sidabravo parapiją ir iškilmingai paminime jo mirties metinės. Taigi ir šiemet Palėvenės Gyvojo rožinio nariai nuvyko paminėti kun. P. Masilionio 30-ųjų mirties metinių. Šv. Mišias aukojo arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, vyskupai Eugenijus Bartulis ir Jonas Kauneckas, koncelebracijoje dalyvavo apie dešimt kunigų. Bažnyčios šventoriuje prie jo kapo sugiedojom Viešpaties Angelą, padėjome gėlių, uždegėm žvakutes. |
||
|
|
||
Mokslo dienų draugo žodis Tėvynės karininkui, Bažnyčios kanauninkui Juozui Gražuliui pagerbti
Mūsų amžius toks trumpas, toks
O prašau, o meldžiu neskubėti Kazys BRADŪNAS. Elegija Mes visi negalim atsigauti po tokio staigaus, nenumaldomo Tavo išėjimo, mūsų mielas Kunigėli-kareivėli Juozuk. Atrodė, kad šis mūsų gyvenimas ir gražus kunigiškas bendravimas tęsis ir tęsis jis ir nesibaigia, tik keičiasi kaip ir tada, palikdamas karininko tarnystę, optimistiškai pasakei: Gyvenimas tęsiasi. Nežiūrint to, liūdesys mūsų širdis užlieja prisiminus, kaip būdavo gera sutikti Tave visada gerai, palankiai kiekvienam nusiteikusį, išgirsti tą betarpišką: Jonuk, kaip gyveni, kaip laikaisi? Kaip gražiai poetė rašė mirusio klieriko Broniuko Tamelio atminimui: Daugel lauks, ilgėsis dar vis, o jis nesustos su šypsniu pas duris Teisingai kažkieno pastebėta, kad mes tik tada ko nors labai pasiilgstame, kai esame ilgam to netekę
|
||
|
|
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |