|
Projektą Gimtasis kraštas:
įvykiai ir įspūdžiai remia:
|
Bendruomenėse
Anykštėnai pagerbė darbštuolius
ir sodų karalių
Vytautas Bagdonas
|
Įspūdinga važiuojanti kraitė
domino ir vaikus, ir suaugusius
|
Anykščių rajono savivaldybė kiekvieną rudenį organizuoja
Derliaus šventes. Spalio 23-iąją organizuota šventė buvo skirta
sodų karaliui obuoliui.
Nuo ankstyvo rytmečio A. Baranausko aikštėje ir
Obuolių alėja pavadintoje S. Dariaus ir S. Girėno gatvėje pradėjo
šurmuliuoti rudens gėrybių ir amatų turgus. Net iš sostinės į Anykščius
atvažiavo milžiniškas krepšys, įtaisytas ant automobilio, kurio
centre puikavosi išsišiepusio obuolio muliažas. Anykštėnai muziejininkai
pasirūpino, kad tikrų obuolių kraitė į sceną atkeliautų iš lietuvių
literatūros klasiko Antano Vienuolio-Žukausko užveisto senojo sodo.
Renginio vedantieji režisieriai Vilma Paulauskaitė ir Vytautas Germanavičius,
pasveikinę anykštėnus ir atvykusius svečius, pakvietė į sceną rajono
seniūnijų ir kaimo bendruomenių atstovus. Mat šiemet visos dešimt
seniūnijų kartu su kaimo bendruomenėmis, kultūros darbuotojais įsirengė
savo kiemelius obuolių tematika, tad scenoje teko tuos kiemelius
ir pristatyti. Vieni scenoje dainavo, kiti vaidino, treti deklamavo
pačių sukurtus poezijos posmus ar dar kitaip viliojo aplankyti jų
kiemelius. Ilgai kviesti nereikėjo norinčių pasižvalgyti, pabendrauti,
paragauti kaimietiškų gėrybių, apžiūrėti kiemelius netrūko. Po kiemelius
žvalgėsi ir vertinimo komisija, nes reikėjo nuspręsti, kam kokius
prizus įteikti.
|
|
Užkrečiantys pavyzdžiai
Šiaudinių skulptūrų parkas
Bronius VERTELKA
|
Šiaudinių skulptūrų
parkas šalia Naujamiesčio
|
Spalio 6-ąją Naujamiestyje (Panevėžio r.) buvo
atkelti varteliai į šiaudinių skulptūrų parką Mano žalias pasaulis.
Važiuojant nuo Panevėžio, prie Naujamiesčio riboženklio
būtinai sustosi užkerėtas pievoje išstatytų šiaudinių dirbinių.
Neatitrauksi akių nuo jų ir stebėsies: kokie sumanūs naujamiestiečiai!
Minint Upytės 750 metų sukaktį, Naujamiesčio kultūros
centro darbuotojos sukūrė Čičinską maždaug 12 metrų aukščio šiaudinę
skulptūrą, kuri visiems labai patiko. Tada ir gimė idėja tai dar
ir namuose išbandyti.
|
|
Istorija ir dabartis
Prie Piršeno ir Alaušų
Balninkų Šv. vyskupo Stanislovo bažnyčiai 100
metų!
Irena PIPIKIENĖ
|
Kraštiečio dailininko K. Budrio-Kiaušinio
paveikslas Balninkų bažnyčia
|
Rugpjūčio 78 dienomis Aukštaitijoje, Balninkuose
(Molėtų r.) vyko Šv. Lauryno atlaidai ir bažnyčios 100 metų jubiliejaus
iškilmės.
Toje vietoje, kur susieina trijų rajonų (Ukmergės,
Molėtų ir Anykščių) ribos, tarp penkių ežerų, apsuptas Aukštaitijos
kalvų išsidėstęs labai senas ir gražus Balninkų miestelis. Pačiame
miestelyje tyvuliuoja du ežerai Piršeno ir Alaušų. Balnininkai
jau kovų su kryžiuočiais laikais buvo svarbus lietuvių atramos punktas.
Anot legendos, miestelio pavadinimas kilęs iš žodžio balnas, nes
čia būdavo siuvami balnai LDK kariuomenei. Kryžiuočiai šią vietovę
vadino Balnike (1338 m.).
|
|
Bendruomenėse
Pagerbti žuvusieji
Ona Striškienė
|
Garbės kanauninkas Pranciškus
Benediktas Tamulionis šventina paminklą
|
Spalio 10 dieną Paįstrio Švč. Mergelės Marijos
bažnyčioje PaįstrioSpirakių klebonas garbės kanauninkas Pranciškus
Benediktas Tamulionis aukojo šv. Mišias už žuvusius 1945 m. vasario
2 d. (per Grabnyčias) prie Savickų sodybos, Mitabynės kaime, Panevėžio
rajone.
Į šv. Mišias atvyko uniformuoti Lietuvos šaulių
sąjungos nariai su Panevėžio apskrities rinktinės vadu pulkininku
Vladu Petkevičiumi, Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio dalyviai su
valdybos pirmininku dim. pulkininku. Jonu Čeponiu, Panevėžio politiniai
kaliniai ir tremtiniai, aplinkinių kaimų gyventojai. Prieš pat šv.
Mišias jie visi, išsirikiavę darnia kolona, pasuko link bažnyčios.
Šv. Mišiose giedojo Panevėžio politinių kalinių ir tremtinių choras
(seniūnė V. Kalvėnienė).
|
|
|