Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Požiūris
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Vyskupų Sinodo asamblėjų gausa – pontifikato bruožas

Mindaugas BUIKA

Maldomis užbaigiamas Artimiesiems Rytams skirtas Vyskupų Sinodas

Sinodo asamblėjos paskutiniajame posėdyje dalyavo visi delegatai

Sinodo tėvai užmezgė naujas pažintis

Vyskupų Sinode dalyvavęs Damasko (Sirija) melkitų patriarchas Grigalius III Lachamas

Ganytojai svarstys naująją evangelizaciją

Uždarydamas Artimiesiems Rytams skirtą Vyskupų Sinodo asamblėją popiežius Benediktas XVI pranešė apie kito susitikimo sušaukimą 2012 metais. Tuo jis dar kartą patvirtino, kad šia svarbia hierarchų kolegialumo institucija nusprendė naudotis žymiai dažniau nei pirmtakai, taip įtraukdamas vietinius ganytojus į Visuotinės Bažnyčios gyvenimo svarstymų bei sprendimų priėmimo procesą. Praėjusį sekmadienį, spalio 24 dieną, Romos Šv. Petro bazilikoje kartu su Šventuoju Tėvu asamblėjos uždarymo šv. Mišias koncelebravo 177 Sinodo tėvai (devyniolika kardinolų, devyni patriarchai, 72 arkivyskupai, 67 vyskupai ir dešimt kunigų) bei 69 pagalbininkai.

Baigdamas šv. Mišių homiliją popiežius Benediktas XVI priminė, kad neseniai įkūrė Popiežiškąją naujosios evangelizacijos komisiją ir kad šia tema praėjusiame Vyskupų Sinode nemažai kalbėjo ir Artimųjų Rytų krikščionių ganytojai. Buvo pripažinta, jog reikia atnaujintai skelbti Evangeliją ne tik tiems žmonėms, kurie jos nežino, bet ir tiems, kurie yra nutolę nuo Bažnyčios, ypač šalyse, turinčiose senas krikščioniškas šaknis. „Dėl šios priežasties po konsultacijų su episkopatu visame pasaulyje ir išklausęs Vyskupų Sinodo generalinio sekretoriato Nuolatinės tarybos pritariančią nuomonę, nusprendžiau kitą eilinę bendrąją Asamblėją sušaukti 2012 metais, parinkdamas jai tokią temą: „Nova evangelizatio ad christianam fidem tradendam“ („Naujoji evangelizacija krikščionių tikėjimo perdavimui“)“, – pranešė Šventasis Tėvas.

Apie šį savo sprendimą jis kalbėjo ir Šv. Petro aikštėje susitikęs su piligrimais kalbėti sekmadienio vidurdienio „Viešpaties Angelas“ maldą. Benediktas XVI priminė, kad tas šventadienis visoje Katalikų Bažnyčioje buvo celebruojamas kaip Pasaulio misijų sekmadienis, taigi, labai tinkama proga kalbėti ir apie naująją evangelizaciją, nes dėl sekuliarizacijos ir nukrikščionėjimo daugelis tradicinių krikščioniškųjų šalių yra tapę misijų kraštais.

Šventasis Tėvas atkreipė dėmesį, kad praėjusio Misijų sekmadienio tema „Bažnytinės bendrystės kūrimas yra raktas misijai“ labai derinasi su pasibaigusio Vyskupų Sinodo tema: „Katalikų Bažnyčia Artimuosiuose Rytuose – bendrystė ir liudijimas“. Abi šios temos kviečia žvelgti į Bažnyčią kaip į bendrystės slėpinį, kuri savąja prigimtimi yra skirta kiekvieno asmens ir visų tautų evangelizavimui. Popiežius pacitavo savo pirmtako Dievo tarno Pauliaus VI mintis: „Bažnyčia egzistuoja, kad evangelizuotų, tai yra skelbtų ir mokytų, būtų malonės dovanos perteikėja, sutaikytų nusidėjėlius su Dievu, nuolat atkartotų Kristaus auką šv. Mišiose, kuri yra Jo mirties ir šlovingo prisikėlimo priminimas.“

Artimųjų Rytų krikščionys – visų rūpestis

Po dvi savaites trukusių Artimiesiems Rytams skirtos Vyskupų Sinodo asamblėjos svarstymų jos dalyviai parengė ir balsavimu patvirtino 44 siūlymų sąrašą, kurių pagrindu popiežius Benediktas XVI parengs ir paskelbs Posinodinį apaštalinį paraginimą, kuris ir taps oficialiu susitikimo direktyviniu dokumentu. Sinodo tėvai patvirtino Ypatingosios tarybos sudėtį, kuri padės Šventajam Tėvui rengti minėtąjį dokumentą. Į šią autoritetingą komisiją įtrauktas Popiežiškosios tarpreliginio dialogo tarybos pirmininkas kardinolas Žanas Lui Toranas, Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas kardinolas Leonardas Sandris, Aleksandrijos (Egiptas) koptų patriarchas Antonijus Nagibas, Antiochijos (Libanas) sirų patriarchas Ignacas Jusifas III Junanas, Jeruzalės (Izraelis) lotynų patriarchas emeritas Mišelis Saba, Niutono (JAV) melkitų arkivyskupas Kirilas Salimas Butrosas, Alepo (Sirija) armėnų arkivyskupas Butrosas Marajatis, Kipro maronitų arkivyskupas Jozefas Sueifas, Bibloso (Libanas) maronitų  vyskupas Bešara Rai, Alepo (Sirija) chaldėjų vyskupas Antuanas Audas ir Babilono (Irakas) chaldėjų vyskupas augziliaras Šlemonas Vardunis.

Gavęs Šventojo Tėvo leidimą, Vyskupų Sinodo generalinis sekretoriatas publikavo asamblėjos dalyvių pateiktų siūlymų neoficialią ir ne iki galo suredaguotą versiją. Tai taip pat dabartinio pontifikato naujovė, kadangi anksčiau Sinodo tėvų pateikiami siūlymai nebuvo viešinami. (Ir visai be reikalo, nes dėl to žiniasklaidoje pasirodydavo įvairių spekuliacijų dėl jų „slaptumo“). Pateiktuose siūlymuose Sinodo asamblėjos dalyviai pripažįsta nukrypimo į „perdėtą konfesionalizmą“ pavojų, kadangi Artimuosiuose Rytuose veikia daug įvairių apeigų Bažnyčių, kurios yra nedidelės, ir toks pasidalijimas dar labiau silpnina kovą už krikščionių teises musulmonų daugumos šalyse.

Pasiūlymuose prašoma, kad viso pasaulio krikščionys toliau telktų dėmesį į dažnai tiesiog tragišką Artimųjų Rytų tikėjimo brolių ir sesių padėtį (kai kada išbandymai pasiekia ir kankinystės lygmenį). Dėl tokios nepalankios situacijos daug regiono krikščionių yra tapę migrantais, todėl   vietinėse Bažnyčiose reikia pagelbėti jų sielovadai ir palaikant kontaktus su gimtine. Be to, geresniems ryšiams su Vatikanu užtikrinti reikia, kad Artimuosiuose Rytuose vyraujanti arabų kalba taptų viena iš pagrindinių oficialių kalbų ir Šventojo Sosto dikasterijose, kaip tai yra, pavyzdžiui, Jungtinių Tautų Organizacijos institucijose.

Sinodo tėvai siūlo, kad posinodiniame apaštaliniame paraginime būtų aktualizuojami jaunų žmonių katechizavimo, dvasinio ir teologinio švietimo reikalai bei parengimas santuokiniam ir šeimos gyvenimui. Pažymima, kad ugdymo srityje svarbią vietą užima krikščioniška žiniasklaida, kurios struktūrų palaikymui bei vystymui reikia užtikrinti visokeriopą paramą. Ekumeniniuose santykiuose kviečiama pagaliau susitarti dėl bendros datos Kalėdų, Velykų ir kitų pagrindinių liturginių švenčių celebravimo. Tarpreliginiuose santykiuose, ypač su musulmonais, pasibaigusios Sinodo asamblėjos dalyviai ragina „siekti atminties išgryninimo atleidžiant praeities klaidas ir siekiant geresnės bendros ateities“. Tam reikia užtikrinti visų tikybų išpažinėjų vienodas teises ir „kartu kovoti su bet kuriomis fundamentalizmo ir smurto apraiškomis“.

(Artimiesiems Rytams skirtoje Vyskupų Sinodo asamblėjoje taip pat buvo paskelbtas „Kreipimasis į Dievo tautą“, kurio tekstas bus aptartas kituose „XXI amžiaus“ numeriuose.)

© 2010 „XXI amžius“