|
Papildoma šventoji Kardinolų kolegija
Mindaugas BUIKA
Tautiškai akivaizdus italų pranašumas
Kardinolų kolegijos atnaujinimo sparta popiežius Benediktas XVI gerokai lenkia savo pirmtaką Joną Paulių II. Spalio 20 dienos bendrojoje audiencijoje jis pranešė, kad Kristaus Karaliaus šventės vigilijoje, užbaigiant liturginius metus, bus įteiktos insignijos 24 naujai paskirtiems kardinolams. Tai bus jau trečioji dabartinio Šventojo Tėvo šaukiama Kardinolų kolegijos naujų narių skyrimo konsistorija per jo penkerius metus trunkantį pontifikatą.
2006 metų kovo 24 dieną sušaukęs pirmąją narių skyrimo konsistoriją popiežius Benediktas XVI paskyrė 15 naujų kardinolų. Antrojoje, įvykusioje 2007 metų lapkričio 24 dieną, kardinoliškos insignijos buvo įteiktos 23 hierarchams. Taigi, po lapkričio 20 dienos per tris konsistorijas dabartinis Šventasis Tėvas bus paskyręs 60 naujų Kardinolų kolegijos narių, iš kurių 50 yra kardinolai elektoriai, tai yra jų amžius yra mažesnis nei 80 metų ir jie turės teisę dalyvauti potencialioje naujojo apaštalo šv. Petro įpėdinio rinkimų konklavoje. Popiežius Jonas Paulius II per pirmuosius penkerius pontifikato metus buvo sušaukęs dvi tokias konsistorijas, kuriose paskyrė 32 naujus Kardinolų kolegijos narius, iš kurių 30 buvo kardinolai elektoriai.
Dabar paskirtieji 24 kardinolai atstovauja 13 šalių iš penkių pasaulio kontinentų, tačiau net 10 jų yra italai, ir tai dar vienas svarbus būsimosios konsistorijos bruožas. Po lapkričio 20 dienos konsistorijos iš bendro 203 narių skaičiaus Kardinolų kolegijoje 48 bus italai, o iš 121 kardinolo elektoriaus Italijos hierarchai turės 25 potencialios konklavos dalyvius. Šiuo atžvilgiu Italija tradiciškai gerokai lenkia kitas šalis, toli palikusi kardinolų skaičiumi antrą vietą užimančias Jungtines Amerikos Valstijas. Po būsimoje konsistorijoje dviejų naujų kardinolų paskyrimo JAV iš viso turės 18 Kardinolų kolegijos narių, iš kurių 13 bus kardinolai elektoriai.
Taip pat du nauji kardinolai bus paskirti popiežiaus Benedikto XVI tėvynei Vokietijai, o Egiptui, Gvinėjai, Šveicarijai, Zambijai, Ekvadorui, Kongui, Brazilijai, Lenkijai, Šri Lankai ir Ispanijai po vieną. Taigi, kardinolų elektorių skaičiumi dabar Vokietija (šeši kardinolai elektoriai) užims trečią vietą, aplenkdama tokias katalikiškas valstybes, kaip Prancūzija, Ispanija ir Brazilija (kiekviena turės po penkis kardinolus elektorius) bei Lenkija ir Meksika (atitinkamai po keturis kardinolus elektorius). Visumoje tarp galimos konklavos dalyvių ir toliau vyraus europiečiai (nors Europos katalikų dalis bendrame pasaulio tikinčiųjų skaičiuje nuolat mažėja), kurie turės 62 kardinolus elektorius. Toliau šioje eilėje eina Lotynų Amerika (21 kardinolas elektorius), Šiaurės Amerika (15), Afrika (12), Azija (10) ir Australija (1).
Svarbus Romos kurijos vaidmuo
Trečiasis naujosios konsistorijos statistinis bruožas yra tai, kad net 10 naujų kardinolų elektorių atstovauja Romos kurijai, ir tai susiję su Šventojo Tėvo siekiu atnaujinti įvairių Vatikano institucijų vadovavimą. Kaip tik todėl tarp naujai paskirtų Kardinolų kolegijos narių toks yra didelis italų svoris, kadangi dauguma jų vadovauja Šventojo Sosto dikasterijoms. Po šio paskyrimo Romos kurijos dalis tarp kardinolų elektorių gerokai išauga (iki 38), iš kurių 16 yra italai, 9 iš kitų Europos šalių, septyni iš Šiaurės Amerikos, trys iš Lotynų Amerikos, trys iš Afrikos ir vienas iš Azijos. Paskyrus du kardinolus, kurie priklauso vienuolijoms, dabar Kardinolų kolegijoje tarp 203 narių 34 yra vienuoliai. Daugiausia kardinolų turi jėzuitai (8) ir pranciškonai su saleziečiais (po 6). Tačiau atskirai imant kardinolus elektorius (tarp jų vienuolijų atstovų yra 24), pirmauja saleziečiai (5 kardinolai elektoriai), toliau seka pranciškonai (3) ir jėzuitai (2).
Nominuodamas naujus Kardinolų kolegijos narius popiežius Benediktas XVI sakė, kad jų atstovavimas įvairiems kontinentams patvirtina Bažnyčios visuotinumą. Iš tikrųjų jie ateina iš skirtingų pasaulio dalių ir atlieka skirtingus uždavinius Šventojo Sosto tarnystėje arba tiesioginiame kontakte su Dievo žmonėmis, kaip dalinių Bažnyčių tėvai ir ganytojai, kalbėjo Šventasis Tėvas spalio 20 dienos bendrojoje audiencijoje. Perskaitęs 24 naujų kardinolų sąrašą, jis prašė už juos melstis, pavesdamas Švč. Mergelės Marijos globai, kad jų tarnystė Bažnyčiai būtų vaisinga.
Paskirtieji Kardinolų kolegijos nariai
Romos kurija. Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas italas arkivyskupas Andželas Amatas, SDB (72 metai); Kunigų kongregacijos prefektas italas arkivyskupas Mauras Piačenza (66); Apaštališkosios signatūros (aukščiausio tribunolo) prefektas amerikietis arkivyskupas Raimondas Leo Berkas (62); Didysis penitenciarijus italas arkivyskupas Fortunatas Baldelis (75); Apaštalų Sosto ekonominių reikalų prefektas italas arkivyskupas Velasijus De Paolis, CS (75); Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas šveicaras arkivyskupas Kurtas Kochas (60); Popiežiškosios Cor Unum tarybos pirmininkas, iš Gvinėjos kilęs arkivyskupas Robertas Serchas (65); Maltos ordino globėjas italas arkivyskupas Paolas Sardis (76); Popiežiškosios kultūros tarybos pirmininkas italas arkivyskupas Džanfrankas Ravazis (68); Šv. Pauliaus bazilikos arkikunigas italas arkivyskupas Frančeskas Monterizis (76).
Vietinės Bažnyčios. Aleksandrijos (Egiptas) koptų katalikų patriarchas Antonijus Nagibas (75); Palermo (Italija) arkivyskupas metropolitas Paolas Romeo (72); Miuncheno (Vokietija) arkivyskupas metropolitas Reinhardas Marksas (57); Varšuvos (Lenkija) arkivyskupas metropolitas Kazimiezas Nyčas (60); Vašingtono (JAV) arkivyskupas metropolitas Donaldas Vjuerlis (69); Kinšasos (Kongas) arkivyskupas metropolitas Loranas Monsengvas Pasinija (71); Kolombo (Šri Lanka) arkivyskupas metropolitas Albertas Malkolmas Randžitas Patabendige Don (62); Aparesidos (Brazilija) arkivyskupas metropolitas Raimundas Damascenas Asis (73); Lusakos (Zambija) arkivyskupas emeritas Medardas Džozefas Mazombvė (79); Kito (Ekvadoras) arkivyskupas emeritas Faustas Gabrielis Travesas (76).
Už ypatingus nuopelnus Bažnyčiai (ad honorem) kardinolais paskirti keturi vyresni nei 80 metų dvasininkai: Ispanijos karinių pajėgų ordinaras emeritas arkivyskupas Chozė Manuelis Estepa Laurensas (84); Popiežiškosios gyvybės akademijos pirmininkas emeritas italas vyskupas Elijas Sgreča (82); Popiežiškojo istorijos mokslų komiteto pirmininkas emeritas vokietis prelatas Valteris Brandmiuleris (81); Siksto koplyčios choro meno vadovas emeritas italas prelatas Domenikas Bartolučis (93).
© 2010 XXI amžius
|