Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Požiūris
Pozicija
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Politinių spektaklių užkulisiai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Lietuvos politinėje padangėje ir toliau vyksta nuožmios kovos dėl valdžios, verda intrigos, o kai kurioms partijoms priklausantys pažangūs politikai reiškia atvirus protestus prieš abejotiną savo partijų vadovų veiklą. Lietuvoje pastaruoju metu netrūksta ir kertinėms demokratijos normoms prieštaraujančių politikų pasisakymų. Liberalų ir centro sąjungos vienas lyderių A. Čaplikas pareiškė: „Partijos turi būti kontroliuojamos specialiųjų tarnybų“. Toks įdomus pastebėjimas išreiškia dalies korumpuotų pareigūnų klanams artimų politikų norą susilieti su kagėbistinės praeities pareigūnų kontroliuojamais klanais, faktiškai kai kurių teisėsaugos institucijų viduje egzistuojančiomis slaptosiomis ložėmis. Tokios ložės turi savo lyderius, savo hierarchinę struktūrą, veiklos metodus. Ir šių ložių nariai dažniausiai valdo didžiulius turtus – turi po kelis namus, butus užsienio kurortuose, slaptas bankų sąskaitas Seišelių salų, Arubos, Kipro ar panašių šešėline bankininkyste išgarsėjusių šalių bankuose.

Socialinė padėtis Lietuvoje vis prastėja, nes dalies žmonių pajamos vis mažėja, o mokesčiai ir kainos vis auga. Tuo metu Vyriausybės nariai –  aplinkos ministras G. Kazlauskas, švietimo ministras G. Steponavičius – tiesiog maudosi prabangoje ir dar garsėja populistiniais pasisakymais. Tad nenuostabu, kad 18 Seimo narių, priklausančių TS-LKD frakcijai – A. Stancikienė, K. Uoka, S. Stoma, G. Songaila, P. Luomanas, R. Kupčinskas, V. Čigriejienė, E. Jurkevičius, K. Kuzminskas, A. Ramanauskaitė-Skokauskienė, P. Žeimys ir kiti – paskelbė atvirą pareiškimą, kuriame pabrėžiama, kad Vyriausybė turi iš esmės atnaujinti ir pakeisti savo socialinę bei ekonominę politiką.

Lietuvos ekonomika pastaruosius du mėnesius vystėsi gana prieštaringai. Nors daug Lietuvos įmonių jau dirba sėkmingai, kai kurių įmonių pelnas išaugo net 50–60 procentų, tačiau eilinių darbuotojų atlyginimų kelti neskubama. Tiesa, kai kuriose įmonėse nuo rugsėjo mėnesio atlyginimai šiek tiek padidėjo – 100–150 litų. Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atstovai rekomendavo Lietuvoje įvesti nekilnojamojo turto ir automobilių mokesčius. TVF ekspertų teigimu, šie mokesčiai gerokai padidintų biudžeto pajamas. Tačiau tokių mokesčių įvesti bent kol kas neplanuojama. Teigiama, kad automobilių mokestis metams siektų apie 100–150 litų, o nekilnojamojo turto mokesčio modelis dar nėra galutinai aiškus: ar jis būtų mokamas tik už labai prabangius namus, ar už antrą šeimos būstą, ar mokestį turėtų mokėti visi gyventojai.

Žvelgiant į pastarųjų penkerių metų Lietuvos politinę ir ekonominę raidą, regime daug grėsmingų ženklų. Su Kremliaus valdomomis energetinėmis korporacijomis ir Rusijos žvalgyba susiję ir galingų oligarchų valdomi stambūs koncernai finansuoja kai kuriuos įtakingus politikus ir valstybės pareigūnus. Be to, šie koncernai artimai susiję ir su kai kuriais laikraščiais bei televizijos kanalais. Toks visuomeninis-politinis modelis, kai mafijinės ir monopolinės struktūros įsigali politinėje arenoje ir daro didžiulę įtaką žiniasklaidai, turi didžiules galimybes formuoti viešąją nuomonę, yra itin pavojingas. Jei tokios tendencijos nėra pažabojamos, kuriasi korumpuoti režimai, tokie kaip Rusiją valdantis V. Putino ir I. Sečino klano kontroliuojamas Kremliaus režimas, Ukrainoje – V. Janukovyčiaus režimas, artimais ryšiais susijęs su R. Achmetovo vadovaujamu Donecko mafijos klanu, ir kai kuriose kitose valstybėse įsigalėję tironiški režimai. Padėtis Lietuvoje kiek kitokia, tačiau klaninis valdymas Lietuvoje tikrai egzistuoja. Mūsų valstybėje įsigalėjo oligarchinė santvarka, o nuo oligarchijos iki tironijos – tik vienas žingsnis. Ir dauguma Lietuvos partijų tiesiog griaužiamos korupcijos erozijos. Lietuvos socialdemokratų partijoje įtakinga Kirkilo-Macaičio klika trukdo pažangių LSDP narių veiklai, sudarinėja tamsius sandėrius su kitų partijų panašios krypties veikėjais. Ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos gretose veikia negausios, bet įtakingos korumpuotos grupuotės. Tiek buvęs premjeras G. Kirkilas, tiek dabartinis premjeras A. Kubilius yra palankiai nusiteikę monopolijų atžvilgiu. Monopolijos sudarinėja kartelinius susitarimus ir didžiulėmis energetikos, maisto produktų bei kuro kainomis tiesiog smaugia visuomenę. Kad atitrauktų dėmesį, išmetamas „opiumas liaudžiai“ – mitai apie „visagalius daktarus“ , „klastingus garliavinius“ ir panašūs paskviliai. Henriko Daktaro demonizavimas yra pigi, bet gana efektinga propagandinė kampanija, kuri padeda nukreipti dėmesį nuo šiuo metu labai aktualių problemų – didžiulių korupcinių aferų – Valdovų rūmų aferos ar kai kuriose savivaldybėse įsigalėjusių mafijos klanų veiklos, nuo žmonių išnaudojimo faktų. Piliečiai mūsų krašte jau tampa aktyvesni, nors į mitingus ar demonstracijas dar nesusirenka dešimtys tūkstančių žmonių, tačiau situacija geresnė nei 2006–2007 metais, kai į mitingus susirinkdavo nuo 50 iki 200 žmonių. Šiuo metu į mitingus susirenka 500–1000 žmonių, o kartais ir keli tūkstančiai.

Ir kitose pasaulio valstybėse vyksta aktyvi darbo žmonių kova už savo teises. Štai Prancūzijoje tęsiasi streikai ir didžiuliai mitingai bei demonstracijos. Aktyvūs piliečiai protestuoja prieš pensijų reformą – pratęsti pensinį amžių nuo 60 iki 62 metų. Į gatves greta jaunuolių ir vidutinio amžiaus žmonių išėjo ir pilietinės veiklos veteranai – 73 metų filosofas A. Gliuksmanas, 69 metų rašytojas, politikas A. Krivinas ir jų bendražygiai, aktyviai dalyvavę mitinguose, piketuose ir kitose pilietinėse akcijose dar 1968–1978 metais. Pilietinės akcijos – vienintelis legalus būdas kovoti už daugumos piliečių teises. 2002–2003 metais Izraelyje vyko didžiuliai streikai ir pilietiniai mitingai, kuriais buvo protestuojama prieš planus didinti pensinį amžių. Ir Izraelio  vyriausybė nesiryžo vykdyti savo planų (beje, pensinis amžius Izraelyje nedidinamas iki šiol).

Be abejo, monopolinio kapitalizmo magnatų ir su jais susijusių korumpuotų politikų įsigalėjimas turi gilias šaknis. Ir tos šaknys artimai susiję su vertybėmis, su pamatinėmis moralinėmis nuostatomis. Disidentas, buvęs VSD direktorius Petras Plumpa „XXI amžiaus“ laikraščio priede „Atodangos“ teigė: „Lietuvoje klesti amoralus kapitalizmas. Jis valdo žiniasklaidą, o kartu ir žmonių akis, protus ir net pasąmonę. Dar Hitleris yra sakęs, kad su propagandos pagalba per kelias paras žmogui galima įrodyti, kad balta yra juoda ir atvirkščiai. Naciai ir komunistai šį meną buvo įvaldę meistriškai. Jei valdai žiniasklaidą – gali lengvai manipuliuoti žmonių nesugebėjimu analizuoti, lengvabūdiškumu ir naivumu. Didelė dalis žmonių yra įvaryta į neviltį. Ką rodo savižudybės? Tautos neviltį. Tą rodo ir alkoholizmas, narkomanija, bėgimas iš Lietuvos“. Deja, ir šiuo metu padėtis Lietuvoje nesikeičia į gera. Žinoma, Lietuvoje įsigalėjusių negerovių nereikia pernelyg dramatizuoti, o juo labiau numoti į viską ranka ir iškeliauti iš Lietuvos. Režisieriaus A. Tarkovskio filme „Stalkeris“ teigiama, kad tiesiausi keliai dažnai nėra greičiausi. Reikia išmokti siekti tikslo, išmokti eiti aplinkiniais keliais. Juk vertybių kelias nėra greitas kelias – juo neįmanoma greitai pasiekti tikslą. Vertybinė orientacija kinta pamažu. Tvirtą vertybinę orientaciją turintys žmonės už savo idealus kovojo ir gūdaus sovietmečio laikais. Tiek sovietmečiu, tiek šiandieninėje Lietuvoje tinka V. Mykolaičio-Putino žodžiai: „Ir tribunoluos išdidžiai teisiuosius smerkia žmogžudžiai, ir jūs įstatymais savais visai sugriovėt tiesą, laisvę, dorą“. Šiandienos žmogui svarbu nepasiduoti pragaištingiems bedieviškos vartotojiškos kultūros vilionėms. Popiežius Benediktas XVI rašė: „Šio laikotarpio problema – vėl surasti gilų bendrumą, kuris iš tiesų gali gimti tik iš bendro visų sielų pagrindo, iš Dievo, kuris visus mus vienija. Svarbiausia yra pasirinkti Dievą. Pasaulis be Dievo netenka gyvenimo ir krenta į mirties kultūrą“.

© 2010 „XXI amžius“