|
Lietuvoje pamirštas šventasis
2009 metais minėjome Lietuvos tūkstantmečio jubiliejų. Šia tema buvo daug įvairių publikacijų, prisimintos krikščionybės įvedimo Lietuvoje aplinkybės, pirmieji Lietuvos krikštytojai. Vienas tik klausimas ar visi pirmieji buvo prisiminti?
Vyskupas Motiejus Valančius (18011875) knygoje Žemajtiu Wiskupiste (1848, Vilnius) rašo: Kaipogi regies wisupirmasis s. Olai Norwegios karalus su kieletu kunegu, pagal linkieima popiežiaus atsiplowes i musu kraszta, mokie tikieima katalikų žmones, guwenąntius tarp Dauguwos arba Dzwinas ir Nemona.
Taigi Norvegijos karalius šventasis Olavas (9951030) krikštijo Lietuvą, tiksliau žemaičius? Kas jis toks, tas Lietuvoje nežinomas ir nepažįstamas Norvegijos karalius šventasis Olavas? Tais tolimaisiais 1009 metais, kai Lietuvos pasienyje žuvo antrasis prūsų apaštalas šv. Brunonas, iš Danijos į Angliją išplaukė didiko Torkjello Aukštojo vadovaujamas Danijos normanų laivynas. Po Anglijos karaliaus Alfredo Didžiojo (871900) mirties, valdant jo įpėdiniams, Angliją vėl ėmė pulti Danijos normanai, tikėdamiesi susigrąžinti ją į savo rankas po kadaise pralaimėto mūšio prie Edingtono. Viename iš laivų plaukė 14 metų jaunuolis, Haroldo Grenske sūnus Olavas Haroldssonas. Haroldas Grenske buvo pirmojo Norvegijos karaliaus Haroldo Haatfagre (Gražiaplaukio), valdžiusio 900931 metais, proanūkis. Olavas, būdamas imlus naujovėms ir gabus jaunuolis, visapusiškai domėjosi to laiko frankų ir anglosaksų gyvenimu, Normandijos sostinėje Rouene priėmė krikščionybę ir tapo uoliu Kristaus mokslo šalininku ir skleidėju.
1015 metais Olavas grįžo į Norvegiją. Tais pačiais metais, jau įgijęs gyvenimo patirties ir išminties, jaunas kilmingas vyras, nugalėjęs tuometinį Norvegijos valdovą Eiriką Jarlą Sveiną, paskelbiamas Norvegijos karaliumi ir pasivadina Olavu II.
Olavo II valdymo laikotarpis sunkus ir sudėtingas. Tapęs karaliumi Olavas II siekia dviejų pagrindinių tikslų savo tėvynėje ir aplinkiniuose kraštuose įtvirtinti krikščionybę ir visą Norvegiją sujungti į vieną, karaliaus valdomą valstybę.
Krikščionybė Norvegijoje jau buvo įvesta 966 metais, tačiau kristianizacijos procesas galutinai baigėsi tik 1030 metais. Įvesti krikščionybę Norvegijoje siekė ir ankstesnis jos valdovas Olavas Tryggvasonas-Olavas I (994999 m.), tačiau pastangos buvo nesėkmingos. Olavui II sekėsi geriau karalystėje priimtas anglosaksiškas kristianizacijos modelis, jo pastangomis buvo įtvirtinta Norvegijos bažnyčios įstatyminė bazė, jo valdymo laikotarpiu praktiškai buvo baigtas krikščionybės įvedimas visoje šalyje.
Valstybės suvienijimo darbas Olavui II sekėsi žymiai sunkiau. To priežastis sustiprėjusi kaimyninė Danija. Neseniai nugalėjęs Angliją, sustiprėjęs ir valdingas, nuo 1016 m. Anglijos, o nuo 1018 m. ir Olandijos karalius Knutas I, pavadintas Didžiuoju, pageidauja prie AnglijosOlandijos valstybės prijungti ir Norvegiją.
1026 m. Olavas II nugalėtas Helgea mūšyje. 1028 m. Knutas Didysis, užėmęs Norvegiją, tampa Anglijos, Danijos ir Norvegijos karaliumi.
Olavas II priverstas palikti karaliaus sostą. 1029 m. jis pasitraukia iš tėvynės. Siekdamas atgauti sostą, ieškodamas sąjungininkų, aplanko Švediją, variagų įkurtas ir jiems giminingas sritis Naugardą ir Kijevą. Keliaudamas naudojasi bent kokia pasitaikiusia proga skleisti Kristaus mokymą.
Grįžęs į Norvegiją greitai susidūrė su Knuto šalininkais ir 1030 metų liepos 29 dieną kovodamas Stiklestado mūšyje buvo nužudytas. Palaidotas Nidaros (Trondhaimo) katedroje. Garsas apie jo asmenybę, darbus bei kankinystę greitai paplito apie visą Baltijos jūrą, o jis pats tapo Skandinavijos jūrininkų patronu.
Praėjus metams po žūties Olavas II skelbiamas šventuoju vietinių vyskupų, o 1164 metais, popiežiaus Aleksandro III kanonizuotas, jis tapo pirmuoju Skandinavijos šventuoju.
Šv. Olavo garbei Norvegijoje, Olandijoje, Švedijoje, Danijoje pastatyta daug bažnyčių bei paminklų. Nors šv. Olavo kultas labiausiai paplitęs Skandinavijoje, tačiau jis plačiai minimas visame pasaulyje. Šv. Olavas paskutinis šventasis, kurį iki Didžiojo Bažnyčios skilimo vienodai garbino Vakarų ir Rytų Bažnyčia, jis buvo pripažintas Bizantijos imperatorių asmens sargybinių globėju, jo vardo pastatų yra Londone ir kituose miestuose.
Norvegija ir šiandien prisimena savo karalių, šventąjį ir globėją: liepos 29-ji šv. Olavo kankinystės ir žūties diena (šiemet sukako 980 metų) įvardinta kaip Valstybės atminties diena (Olsok); vienas aukščiausių valstybės apdovanojimų yra Šv. Olavo ordinas.
Istorikai turėtų plačiau atskleisti ir supažindinti visuomenę su Olavo II Šventojo veikla Lietuvoje, kurią paminėjo vyskupas Motiejus Valančius savo knygoje, ir įvesti šį šventąjį į mūsų istoriją.
Gediminas ADOMAITIS
Vilnius
© 2010 XXI amžius
|