Mokslo dienų draugo žodis Tėvynės karininkui, Bažnyčios kanauninkui Juozui Gražuliui pagerbti
|
Kunigai broliai Juozas,
Kazys ir Antanas Gražuliai
|
Mūsų amžius toks trumpas, toks
rumpas
Kaip širdis tų dienų negailės,
Kai jos bėga ir stirnom suklumpa
Nuo likimo strėlės.
O prašau, o meldžiu neskubėti
Paskui saulę toli už kalnų,
Bet palieka tik skliautai žvaigždėti
Ir tik žodžiai dainų.
Kazys BRADŪNAS. Elegija
Mes visi negalim atsigauti po tokio staigaus, nenumaldomo Tavo išėjimo, mūsų mielas Kunigėli-kareivėli Juozuk. Atrodė, kad šis mūsų gyvenimas ir gražus kunigiškas bendravimas tęsis ir tęsis jis ir nesibaigia, tik keičiasi kaip ir tada, palikdamas karininko tarnystę, optimistiškai pasakei: Gyvenimas tęsiasi. Nežiūrint to, liūdesys mūsų širdis užlieja prisiminus, kaip būdavo gera sutikti Tave visada gerai, palankiai kiekvienam nusiteikusį, išgirsti tą betarpišką: Jonuk, kaip gyveni, kaip laikaisi? Kaip gražiai poetė rašė mirusio klieriko Broniuko Tamelio atminimui: Daugel lauks, ilgėsis dar vis, o jis nesustos su šypsniu pas duris
Teisingai kažkieno pastebėta, kad mes tik tada ko nors labai pasiilgstame, kai esame ilgam to netekę
Mylėjo Tave, mūsų mielas Kunigėli, Dievas (kaip ir mus visus), mylėjo Tave ir žmonės, nes ir pats juos gražiai mylėjai. O ir dvasinė Vyresnybė, padėdama tašką Tavo žemiškos karjeros kilime, gal nė nenujautė, kad tuo suteikė Tau progą kaip ir susimažinti, kad į Dievo Karalystę įeiti būtų lengviau
Dabar sakau: Tebūna Tau lengva gimtos Dzūkijos smiltelė, priglaudusi poilsėliui ilgam, tegul vėjelis Alytaus šventoriaus medeliuos žaliuos glosto ir ramina Tavo sielą Dievo artumos gaiva
Ilsėkis Viešpaties ramybėje, Kunigėli-kareivėli, mūsų kelio Žiburėli, neužmirštamas Brolau.
Su pagarba ir meile
kunigas Jonas KATULIS
© 2010 XXI amžius
|