Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Bendruomenėse

Ūdekų kultūros ramsčiai

Bronius VERTELKA

Iš kairės: Ūdekų kultūra besirūpinančios Danutė Maižiuvienė, Vilma Janickienė ir Vitalija Vareikienė

Rugpjūtyje sukako 25 metai, kaip Ūdekų kultūros namuose darbuojasi Vilma Janickienė ir Vitalija Vareikienė. Čia jos atvyko baigusios Rokiškio kultūros mokyklą: Vilma – chorvedybą, Vitalija – dramos režisūrą. Abi ištekėjo, išaugino po vaiką, o šie vėliau mielai įsitraukė į meno saviveiklą. Ūdekuose gyvena ir Pašvitinio laisvalaikio salės darbuotoja Danutė Maižiuvienė, moterų kaimo kapelos „Lakštutės“ narė, grojanti akordeonu. Šios trys moterys ir subūrė kolektyvą. Moterys savęs nevadina profesionalėmis. Atlieka ne tik liaudiškas dainas ar muziką, bet ir vaikams bei jaunimui tinkančius kūrinius.

Vasaros pradžioje pažymėjusios savo veiklos dešimtmetį „Lakštutės“ koncertavo Rundalėje (Latvija) vykusioje tradicinėje apskrities šventėje. Moterų kapelai, kuri koncertavo daugelyje Lietuvos vietovių, anksčiau teko Latvijos pasiuntinius sutikti Žeimelyje.

Kultūros darbuotojos dalyvavo rajono Kultūros skyriaus organizuotoje ekspedicijoje, kurios tikslas – ieškoti Latvijoje gyvenančių lietuvių. Įvairiais keliais juos nubloškė svetur. Vieni vyko užsidirbti duonos kąsnio, kiti, grįžę iš tremties ir negalėdami apsistoti gimtinėje, privalėjo tenkintis svetima pastoge. Aplankytieji jaučiasi nuskriausti, kad buvo prievarta išvaryti, o jų žemės, kuriantis kolūkiams, atimtos. Visokių gyvenimiškų istorijų prisiklausė. Atrodė, kad lietuviams ten nėra gera gyventi.

Moterys savo apylinkėse renka kraštotyrinę medžiagą. Norėdamos surengti parodą eksponatus surenka iš senų žmonių.

Be kultūros namų Ūdekai būtų apniukę. Nors kaime jaunimo mažokai, tačiau vykstant diskotekai salė būna pilna jaunų veidų. Į renginius, šventes, kas yra nemokama ir daroma iš širdies, ateiti kviečia kiekvieną sutiktą. Vis sunkiau skinasi kelią kaime kultūra, nors suėjimui, bendravimui vakaronių reikia. Kur daugiau eis, jeigu ne į kultūros namus. Ūdekuose veikia suaugusiųjų ir jaunimo dramos kolektyvai. Statomos kaimui skirtos pjesės. Atrodo, jau nebeliko kam vaidinti, bet ir vėl atsiranda koks „perliukas“. Nėra paprasta prisivilioti jaunimą. Vargiai rasi šeimą, kad jaunesni nesidarbuotų užsienyje. Likusius prisijaukino kompiuteriai. Uždaryta Ūdekų mokykla, kurioje kadaise mokėsi net 120 vaikų.

Kultūros namuose netrūksta veiklos. Ūdekuose gyvena apie 350 žmonių, iš jų per 40 dalyvauja meno saviveikloje. Gegužinių pamaldų anksčiau rinkdavosi į kieno nors trobą. Antri metai suguža į bendruomenės centro salę. Linkuvoje Švč. Mergelės Marijos Rožančinės atlaidų metu Ūdekai pasirodo kaip pridera.

Stipri Ūdekų kaimo, kuris kitais metais rengiasi pažymėti savo 400 metų jubiliejų, bendruomenė. Sukaktį žadama įamžinti didinga medžio skulptūra.

 „Ar kaimo kultūros neištiks Ūdekų malūno, kurio sparnus vėjas nubloškė žemėn, likimas? Svarbu, koks bus į ją Vyriausybės požiūris. Vyrauja nuomonė, kad kaimas prasigėręs. Didiesiems miestams skiriamos milijoninės lėšos, o mes iš nieko sugebam sukurti ne blogiau. Per Jonines, Užgavėnes visas kaimas šoka ir dainuoja. Turime rimtą užtarėją – rajono savivaldybę, kuri yra už tai, kad būtų išsaugota kaimo kultūra, nes sugriautą būtų sunku atstatyti“, – kalbėjo Ūdekų kultūros darbuotojos ir vietos bendruomenės tarybos narės Danutė Maižiuvienė, Vilma Janickienė bei Vitalija Vareikienė,

Ūdekai, Pakruojo rajonas
Autoriaus nuotrauka

© 2010 „XXI amžius“