Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežiaus paskatos seminaristams

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI sveikinasi su klierikais

Dalijimasis asmenine patirtimi

Prisimindamas neseniai pasibaigusius Kunigų metus popiežius Benediktas XVI paskelbė laišką seminaristams. Jame, remdamasis savo asmeniniu patyrimu, Šventasis Tėvas iškelia kunigiškos tarnystės aktualumą sekuliarizuotai dabarčiai ir ragina atsakingai jai rengtis. Laiškas, matyt, neatsitiktinai pasirašytas spalio 18 dieną, kai liturginiame kalendoriuje minima evangelisto šv. Luko šventė. Kaip tik šiuo laikotarpiu buvo publikuotas popiežiaus Benedikto XVI dokumentas, kuriuo įkurta Vatikano dikasterija, skirta naujajai evangelizacijai bei pranešta apie šiuo tikslu šaukiamą Vyskupų Sinodo asamblėją.

Seniai puoselėta idėja virto tikrove

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Po kelių akimirkų UAB „Nijolita“ vyrai prof. Antano Kmieliausko skulptūrą užkels ant pjedestalo

Spalio 27-ąją, dar gerokai prieš vidudienį, judrioje sostinės Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryžoje išdygo Vilniaus dailės akademijos profesoriaus Antano Kmieliausko sukurtas didingas paminklas žymiam dvasininkui ir uoliam Bažnyčios bei žmogaus teisių gynėjui kunigui Broniui Laurinavičiui. Prieš 29 metus, lapkričio 24-osios vakarą, būtent šioje vietoje po sunkvežimio ratais paslaptingomis aplinkybėmis žuvo Vilnijos krašto sūnus. Daugiau nei 4 metrų aukščio akmeninė skulptūra, vaizduojanti gilioje kančioje kryžių nešantį Jėzų Kristų, drauge įprasmina mūsų dvasininkijos ir už Laisvę kovojusios lietuvių tautos patirtą Golgotą sovietinės priespaudos metais. Turbūt ne veltui dar pavasarį kunigas salezietis Petras Dumbliauskas SDB, atidžiai ištyrinėjęs šio kūrinio maketą, pasiūlė jį pavadinti „Po kryžium visa Lietuva“.

 „XXI amžiaus“ 20-metis: darbai, sunkumai ir laimėjimai

Kalba „XXI amžiaus“ redaktorius Edvardas Šiugžda

Kalbant apie laikraščio „XXI amžius“ 20-ies metų kelią, nepakanka pasakoti apie jo sėkmes ar nesėkmes. Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis „XXI amžius“ įeina į Lietuvos informacinę, arba, kaip dabar mėgstama sakyti, viešąją erdvę savo savitu požiūriu, sukeldamas arba pritarimą, arba net neapykantą. Savo pranešime redaktorius Edvardas Šiugžda prisiminė neseną atvejį, kai religijos mokslo žurnale „Soter“ rado Marijos Oniščik straipsnį, skirtą žymiojo filosofo Antano Maceinos 100 metų sukakčiai. Autorė rašo, jog prieš dešimtmetį jos straipsnis buvo publikuotas „XXI amžiuje“ ir tada skirtas Maceinos 90-mečiui, bet „pradingo archyvų dulkėse kaip vienadienis laikraštinis tekstas“. Nors ir negatyviai atsiliepdama apie laikraštinių tekstų likimą, Marija Oniščik vis dėlto pripažįsta, kad tada laikraštyje jos pareikštos mintys buvo vertingos, nes ji dabar džiaugiasi, galėdama pakartoti kai kurias savo rašinio mintis žurnalo skaitytojams.

Mūsų metraštininkas

„XXI amžiaus“ apžvalgininką Petrą KATINĄ prisimenant

Romas BACEVIČIUS

Petras Katinas

Rugpjūčio 10 dieną sukako metai, kai netekome „XXI amžiaus“ skaitytojų pamėgto autoriaus Petro Katino, rašiusio laikraščiui nuo 1992 metų vidurio. Iš pradžių jis pasirašinėjo slapyvardžiais Petras Rainys, Ričardas Šalčius, Karolis Vaicekauskas (mamos tėvo vardas), o savo vardu ir pavarde pradėjo pasirašyti nuo 1995 metų rugsėjo. Rašė labai daug, todėl vėliau pasirašinėjo dar ir kitais slapyvardžiais: Viktoras Opulskis, Jonas Balnikas. Spalio viduryje išėjo P. Katino knyga „Ilgas bus mūsų kelias…“ („Naujasis lankas“, 608 p.). Joje sudėti atrinkti P. Katino straipsniai, skelbti Lietuvos Nepriklausomybės metais ne tik „XXI amžiuje“, bet ir laikraščiuose „Vakarinis Kaunas“, „Kauno kraštas“, „Mano verslas“, „Tremtinys“, Jonavos „Naujienos“, JAV lietuvių dienraštyje „Draugas“, bičiulių, bendradarbių ir artimųjų prisiminimai, tapyba ir gyvenimo atspindžiai nuotraukose bei rašinių bibliografija.

Reikšminga konferencija apie komunistinio režimo pasekmes

Seime vykusioje tarptautinėje mokslinėje konferencijoje „Komunizmo šmėkla ir nusikaltimai“

Spalio 29-ąją LR Seimo salėje įvyko tarptautinė mokslinė konferencija „Komunizmo šmėkla ir nusikaltimai“. Tai buvo 2000 metais įvykusio „Antikomunistinio kongreso ir tarptautinio Vilniaus Visuomeninio tribunolo“, tarptautinės mokslinės konferencijos „Vilnius 2005“ ir 2007 metais vykusios tarptautinės akcijos „Komunizmą – į Tarptautinį tribunolą“ darbų tęsinys. Buvo perskaityta 15 išsamių, profesionaliai parengtų pranešimų, daugumoje kurių buvo nagrinėjami istoriniai komunizmo aspektai. Pusė pranešėjų atstovavo buvusioms komunistinėms šalims, todėl jų pranešimai akivaizdžiai liudijo, kaip tautas engė komunistinis režimas. Nors, atrodo, ir gerai pažinome komunizmo represinę esmę, tačiau tiesiog dar iki galo neįsivaizduojame pasekmių masto.

Slaptieji  takai

M. Ali Agdža: musulmonas fanatikas ar KGB agentas?

Gintaras Visockas

Popiežius Jonas Paulius II kalėjime aplanko į jį šovusį Ali Agdžą

Šiandien vis garsiau ginčijamasi, koks turėtų būti Turkijos statusas dabartinėje Europos Sąjungoje. Viena pusė kategoriškai nenori įsileisti turkų, įžvelgdama pavojus europietiškai, krikščioniškai civilizacijai, kiti mano, jog turkai padėtų sumažinti Rusijos įtaką Briuseliui ir pasitarnautų europietiškoms valstybėms, kenčiančioms Kremliaus spaudimą. Yra ir trečia pozicija: net jei ir neįsileisime, turkai vis tiek ateis į Europą, nes mes, europiečiai, jau nebepajėgiame sukurti gausių šeimų.

Bagdade žuvo dešimtys krikščionių

Sirų katalikai liūdi dėl artimųjų žūties

Pasaulio ir Irako krikščionis sukrėtė netikėtas teroro išpuolis prieš Irako katalikus. Spalio 31-osios, sekmadienio, vakare Irako sostinėje Bagdade per įkaitų dramą žuvo dešimtys krikščionių. Islamo ekstremistų grupei priklausantys teroristai vykstant pamaldoms įsiveržė į sirų katalikų  (chaldėjų) katedrą pačiame Bagdado centre. Anot liudytojų, pamaldose dalyvavo apie 120–140 asmenų. Užpuolikai iš karto paleido ugnį, nuo kurios žuvo keli tikintieji ir vienas iš pamaldas vedusių kunigų, o visus likusius paėmė įkaitais. Per kelias valandas teroristai pateikė įvairių reikalavimų ir ultimatumų Irako valdžiai. Tačiau Irako kariuomenė ir policija derybų nevedė ir po kelių valandų atakavo bažnyčią. Susišaudyme žuvo daug nekaltų žmonių. Žinių agentūros cituoja skirtingus šaltinius ir skirtingus skaičius, tačiau aišku, kad žuvo apie 40 sirų katalikų bendruomenės narių, tarp kurių du kunigai. Apie 70 kitų, tarp kurių dar vienas kunigas, buvo sužeisti. Kai kurie sužeisti sunkiai, tad tikėtina, kad žuvusių skaičius didės. Irako kariuomenės pareigūnas teigė, jog buvo nukauti aštuoni teroristai. Atakuojant bažnyčią žuvo septyni Irako sostinės policininkai. Nors pavienių krikščionių žūtys Irake nieko nebestebina, tačiau šis paskutinysis išpuolis savo mastu yra vienas skaudžiausių pastarojo laiko epizodų, paliksiantis didelę žaizdą Irako krikščionims.

Rumunijoje vyskupas kankinys paskelbtas palaimintuoju

Palaimintasis vyskupas Szilard Constantin Bogdanffy

Spalio 30-osios rytą šiaurės vakarų Rumunijoje Oradija mieste Dievo tarnas vyskupas Szilard Constantin Bogdanffy buvo paskelbtas palaimintuoju. Popiežiaus vardu Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas arkivyskupas Angelo Amato vadovavo iškilmingai beatifikacijos liturgijai. Mišioms vadovavo Vengrijos Estergomo ir Budapešto arkivyskupas kard. Peter Erdo.

Szilard Constantin Bogdanffy gimė 1911 m. vasario 21 dieną Šrna Bara kaime, Serbijos šiaurėje. Jo tėvai buvo vengrų kilmės mokytojai. Apie 1920 metus šeima persikėlė gyventi į Rumuniją. Baigęs Pijorų vienuolių vadovaujamą gimnaziją, 1929 metais įstojo į Oradijos kunigų seminariją, o 1934 metais gavo kunigystės šventimus. 1939 metais Rumunijos žandarai suėmė kunigą Bogdanffy ir išsiuntė iš šalies. Persikėlęs gyventi į Vengriją, Budapešto universitete baigė teologijos studijas ir 1940 metais vėl grįžo į Rumuniją. Čia buvo paskirtas dėstytoju Oradijos kunigų seminarijoje bei aplinkinėse mokyklose. Pasižymėjo ypatingu pedagoginiu talentu bei dideliu atsakomybės jausmu. Kartu su kitais seminarijos dėstytojais suteikė prieglobstį žydų kilmės jaunuoliams, juos įrašydami į teologijos studentų gretas. Tokiu būdu buvo išgelbėtas ne vienas žydas.

Bendruomenėse

Ūdekų kultūros ramsčiai

Bronius VERTELKA

Iš kairės: Ūdekų kultūra besirūpinančios Danutė Maižiuvienė, Vilma Janickienė ir Vitalija Vareikienė

Rugpjūtyje sukako 25 metai, kaip Ūdekų kultūros namuose darbuojasi Vilma Janickienė ir Vitalija Vareikienė. Čia jos atvyko baigusios Rokiškio kultūros mokyklą: Vilma – chorvedybą, Vitalija – dramos režisūrą. Abi ištekėjo, išaugino po vaiką, o šie vėliau mielai įsitraukė į meno saviveiklą. Ūdekuose gyvena ir Pašvitinio laisvalaikio salės darbuotoja Danutė Maižiuvienė, moterų kaimo kapelos „Lakštutės“ narė, grojanti akordeonu. Šios trys moterys ir subūrė kolektyvą. Moterys savęs nevadina profesionalėmis. Atlieka ne tik liaudiškas dainas ar muziką, bet ir vaikams bei jaunimui tinkančius kūrinius.

Laikas ir žmonės

Tvirtais saitais susijusi su Reškutėnais

Bronius VERTELKA

Muziejininkė Veronika Lapėnienė

Anykštietė pritapo Švenčionių krašte

Kadaise Reškutėnų kaime vyravo Martinkėnų, Petkūnų, Nemeikų ir Lapėnų pavardės. Viktorijai Lapėnienei susilaukus dukros ir jai davus Laimutės vardą, paaiškėjo, jog tokį pat vardą, pavardę ir net tėvo vardą turi kita mergaitė.

Reškutėnuose beveik visi turėjo pravardes. Lapėnus vadino Adukais. Viktorijos vyro Kazimiero senelė buvo ištekėjusi už Adomo, kurį labai mylėjo, todėl jį vadino Aduku. Iki šiol Viktoriją Lapėnienę vadina Aduko marčia, jos dukrą Laimą – Aduko Laima.

Bendruomenėse

Degėsius ne vien gaidžiai žadina

Bronius VERTELKA

Degėsių bendruomenės pirmininkė Reda Gurkšnienė (antra iš kairės) su aktyvistėmis prie bendruomenės namų

Degėsiai – nuo Pakruojo rajono centro gerokai nutolęs, bet gerais darbais save garsinantis kaimas. Čia žmonės mėgsta tvarką. Ypač patraukliai atrodo tos sodybos, kurių kiemai išpuošti natūraliais laukų akmenimis.

 Degėsiuose akį malonina ir vietos bendruomenės namų pastatas. Sunku patikėti, kad taip pasikeitė apšiurusi parduotuvė. Su gerų žmonių parama pavyko statinį išsipirkti, paskui buvo rašomi projektai, kad turėtų už ką jį remontuoti. Savo lėšų pridėjo bendruomenė. Iškėlė šlaitinį stogą, ūkininkui parėmus išdygo priestatas. Paskui kaimo auksarankis padarė baldus. Įsirengė šarvojimo salę, įsigijo visus laidojimui reikalingus reikmenis.

Žagarės tautodailininkai

Bronius VERTELKA

Tautodailininkai Sigita ir Dalius Udrakiai

Sigita ir Dalius Udrakiai – tautodailininkai: Dalius drožia iš medžio, Sigita tapo paveikslus.

Iš Kelmės rajono kilusi Sigita Žagarės žirgyne susipažino su čia dirbusiu treneriu Daliumi. Neseniai jiedu paminėjo 21 metų vedybinio gyvenimo sukaktį.

Sigita nuo vaikystės mėgo piešti. Dažniausiai moteris tapo gėles, žirgus. Mintys, ką tapyti, kyla netikėtai: kartais akis užkliūna už kokios nors detalės ir pagauna įkvėpimas. „Iš pradžių paveikslą mintyse sukuri, o paskui jį tapai. Vėliau dar kažką pridedi ir taip gaunasi kūrinys“, – pasakoja S. Udrakienė, nutapiusi apie 300 paveikslų.

Devynių amatų meistras

Bronius VERTELKA

Nagingasis antalksnietis Raimondas Žievys

Antalksnės kaime gyvenantis Raimondas Žievys – žinomas medžio drožėjas ir kalvis, kurio darbų yra ne vienoje bažnyčioje.

Raimondo senelis buvo kalvis, todėl anūką žavėjo kalvystės darbai. O prasidėjo viskas nuo to, kad giminaitis pasiūlė seną priekalą. Paskui po kelerių metų įsigijo pneumatinį kūjį, o kaimynas suvirino kalvei būtiną įrangą. Pamažu pradėjo kalti paprastus dalykus, o mokytis kalvystės važinėjo į Vilnių. Antalksnės bendruomenė į projektus įtraukdavo kalvystę, todėl mokyti amato kviesdavo aplinkinius meistrus, o Raimondas stebėdavo, kaip jie dirba.       

Bendraudama suranda knygos mylėtojus

Bronius VERTELKA

Raseinių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Katauskių filialo vyr. bibliotekininkė Danutė Enuksonienė

Raseinių rajono savivaldybės viešosios bibliotekos Katauskių filialo fonduose yra maždaug 7000 knygų ir 200 skaitytojų. Bibliotekininkė Danutė Enuksonienė turi visų skaitytojų nuotraukas. Moteris daug laiko praleidžia su fotoaparatu rankoje, fotografuoja gamtą. Nors apie Katauskius netrūksta vaizdingų vietų, bet išsirinko vieną nuostabų beržą, kurį įamžina visais metų laikais. Labiausiai pavykusias nuotraukas įdeda į stendą.

Rūpinimasis pašaukimų ugdymu

Mindaugas BUIKA

Jie siekia kunigystės

Prioritetas kokybei

Artimiesiems Rytams skirtoje Vyskupų Sinodo asamblėjoje bei skiriant naujus Kardinolų kolegijos narius atsispindėjo rūpinimasis dvasiniais pašaukimais bei seminaristų rengimu kunigiškai tarnystei. Štai Romoje vykusio Sinodo tėvai neretai pabrėždavo rimtus iššūkius seminaristų ir kunigų formacijoje. Pagal tarptautinės katalikų žinių agentūros „Zenit“ pranešimus, Libano armėnų patriarcho vikaras vyskupas Mikaelis Muradianas pažymėjo, kad norint užtikrinti gerą pašaukimų įžvalgą, reikia teikti prioritetą ne kiekybei, bet kokybei ir ypač rūpintis kandidatų dvasiniu vadovavimu.

Tikėjimo vaisiai – geriausi dalykai

Kun. Vytenis Vaškelis

Gerai, kad šį sekmadienį iš Evangelijos puslapių prabylantis Kristus vėl mūsų mintis kelia aukštyn. Kilnios mintys išplečia žmogaus širdį, gaivina tikėjimą, teikia anapusybės tikroviškumo pajautą ir drąsina mus ryžtis ant savo kūno užmauti drausminančios malonės apynasrį, idant kūnas nedelsiant paklustų Dievo Dvasios apšviesto proto nurodymams (Gal 5, 16).  

Politinis kalinys, tikinčiųjų guodėjas, kunigų patarėjas

A†A mons. jubil. Eduardas SIMAŠKA (1909–1936–2010)

Monsinjoras jubiliatas Eduardas Simaška per savo gyvenimo 100-mečio šventę

Spalio 27-osios rytą, eidamas 102-uosius metus, mirė Šiluvos parapijos altaristas monsinjoras jubiliatas Eduardas Simaška.

Eduardas Simaška gimė 1909 metų liepos 22 dieną (naujuoju stiliumi rugpjūčio 4 dieną) Pasusienio kaime, Kavarsko valsčiuje, Ukmergės apskrityje, kur būsimojo kunigo tėvai turėjo ūkį. Eduardas šeimoje buvo trečias vaikas iš penkių, jo vyresnysis brolis Vladas anksčiau už Eduardą tapo kunigu ir gyveno Šiluvoje, o jaunesnysis brolis dirbo zakristijonu. Seserys visada buvo labai artimos savo broliams. Iš namų vaikai išsinešė meilę Bažnyčiai ir tarnavo Dievui visu savo gyvenimu.

Jį gerbė šveicarai ir lietuviai

A†A kun. prof. Jonas JURAITIS (1926 – 1950 – 2010)

Kun. prof. Jonas Juraitis

Sulaukęs kunigystės 60-mečio jubiliejaus, spalio 30 dieną Šveicarijoje, Thermen miestelyje, mirė kunigas profesorius Jonas Juraitis.

Jonas Juraitis gimė 1926 m. gegužės 12 dieną Alvito parapijoje, Vilkaviškio apskrityje. Baigęs mokyklą įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją, tačiau artėjant antrajai sovietinei okupacijai kartu su kitais panašaus likimo žmonėmis pasitraukė į Rytprūsius, manydamas, kad greitai galės sugrįžti atgal. Tačiau dėl karo pabaigos rezultatų J. Juraičiui ilgam teko pasilikti Vakaruose. Daug vargęs, skurdžiai gyvenęs Romoje jaunasis klierikas užbaigė seminarijos mokslus ir 1950 spalio 10 dieną gavo kunigystės šventimus. Kunigas Juraitis nenorėjo išvykti į tolimą šalį, todėl apsigyveno Šveicarijoje, kur jautėsi šiek tiek arčiau namų, o ir klimatas jo nestipriai sveikatai čia buvo palankesnis. Dirbdamas pastoracinį darbą lietuvis kunigas nuoširdžiai tarnavo Šveicarijos tikintiesiems. Persikėlęs gyventi į Thermen miestelį, daugelį metų tiek žiemą, tiek vasarą kasdien keletą kilometrų eidavo pėsčiomis aukoti šventųjų Mišių vienuolyne ar parapijos bažnyčioje Brigo mieste. Net 40 metų kun. prof. J. Juraitis dėstė Šveicarijoje Valis Kantono kunigų seminarijoje ir tenykštėje mokykloje ir tiek pat metų buvo Šveicarijos lietuvių dvasios tėvu. Jį labai gerbė ir šveicarai, ir lietuviai, nes rodė meilę visiems, jautė pagarbą vietinėms tradicijoms ir lietuviškiems tautiniams papročiams, aktyviai bendradarbiavo regiono spaudoje.

Neišsenkančios meilės pavyzdys

Inesė Ratnikaitė

Trisdešimtosios mirties metinės Sidabrave

Spalio 16-ąją, t. Pranciškaus Masilionio SJ trisdešimtųjų metinių išvakarėse, minėjimas prasidėjo Sidabrave (Radviliškio r.) adoracija su rožinio malda Švč. Trejybės bažnyčioje. Maldą vedė kun. Mindaugas Pukštys ir Šiluvos seminaristai, šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Sakydamas pamokslą arkivyskupas S. Tamkevičius SJ iškėlė kunigystės pašaukimo ir pareigos didybę. Kun. P. Masilionis nelaukė, kad pas jį eitų žmonės, bet ėjo pats, nebijojo rizikuoti, negailėjo savęs, kreipė žmonių mintis į Dievo meilę, mokėjo uždegti žmones kalbėdamas jiems, kas yra Dievas, pats savo veikla ir žodžiais liudijo Dievą. Taip buvo kuriama gyvoji Bažnyčia.

Vėlinės

Kun. Vladas ALEKSONIS

Į „XXI amžiaus“ redakciją atėjęs kaunietis Sigitas Balčius atnešė pluoštą savo mamos sesers sūnaus, taigi pusbrolio, kun. Vlado Aleksonio eilėraščių. Jis nežino tikslios kunigo biografijos, bet sakė, kad kun. V. Aleksonis buvo gimęs Liškiavos parapijoje 1909 m. birželio 17 dieną, kunigu įšventintas 1934 m. birželio 17 d., 1944 metų vasarą iš Bartninkų pasitraukė į Vakarus. S. Balčius ilgai apie pusbrolį nieko nežinojo. Vėliau jie susirado vienas kitą ir ėmė susirašinėti. 1984 metais kun. V. Aleksonis gyveno Čikagoje (JAV), 1993 metais – Farge (netoli Čikagos), o paskutinis laiškas – kalėdinis sveikinimas iš ten atėjo 1998 metų pabaigoje. Kada kunigas mirė, S. Balčius nežino, nes niekas apie tai nepranešė. Kun. V. Aleksonis rašė eilėraščius, todėl šiandien, per mirusiųjų pagerbimo savaitę, prisimindami šį kunigą, keletą jų spausdiname. Beje, po pusbroliui atsiųstais savo eilėraščiais kun. V. Aleksonis pasirašydavo ne savo pavardę, o slapyvardžiu Autorius Nežinomas arba A. N. „XXI amžiaus“ skaitytojų, galinčių ką nors daugiau papasakoti apie kun. V. Aleksonį, prašome atsiliepti.