Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Darbai
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora
Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

Seniai puoselėta idėja virto tikrove

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Po kelių akimirkų UAB „Nijolita“ vyrai prof. Antano Kmieliausko skulptūrą užkels ant pjedestalo

Spalio 27-ąją, dar gerokai prieš vidudienį, judrioje sostinės Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryžoje išdygo Vilniaus dailės akademijos profesoriaus Antano Kmieliausko sukurtas didingas paminklas žymiam dvasininkui ir uoliam Bažnyčios bei žmogaus teisių gynėjui kunigui Broniui Laurinavičiui. Prieš 29 metus, lapkričio 24-osios vakarą, būtent šioje vietoje po sunkvežimio ratais paslaptingomis aplinkybėmis žuvo Vilnijos krašto sūnus. Daugiau nei 4 metrų aukščio akmeninė skulptūra, vaizduojanti gilioje kančioje kryžių nešantį Jėzų Kristų, drauge įprasmina mūsų dvasininkijos ir už Laisvę kovojusios lietuvių tautos patirtą Golgotą sovietinės priespaudos metais. Turbūt ne veltui dar pavasarį kunigas salezietis Petras Dumbliauskas SDB, atidžiai ištyrinėjęs šio kūrinio maketą, pasiūlė jį pavadinti „Po kryžium visa Lietuva“.

Mūsų metraštininkas

„XXI amžiaus“ apžvalgininką Petrą KATINĄ prisimenant

Romas BACEVIČIUS

Petras Katinas

Rugpjūčio 10 dieną sukako metai, kai netekome „XXI amžiaus“ skaitytojų pamėgto autoriaus Petro Katino, rašiusio laikraščiui nuo 1992 metų vidurio. Iš pradžių jis pasirašinėjo slapyvardžiais Petras Rainys, Ričardas Šalčius, Karolis Vaicekauskas (mamos tėvo vardas), o savo vardu ir pavarde pradėjo pasirašyti nuo 1995 metų rugsėjo. Rašė labai daug, todėl vėliau pasirašinėjo dar ir kitais slapyvardžiais: Viktoras Opulskis, Jonas Balnikas. Spalio viduryje išėjo P. Katino knyga „Ilgas bus mūsų kelias…“ („Naujasis lankas“, 608 p.). Joje sudėti atrinkti P. Katino straipsniai, skelbti Lietuvos Nepriklausomybės metais ne tik „XXI amžiuje“, bet ir laikraščiuose „Vakarinis Kaunas“, „Kauno kraštas“, „Mano verslas“, „Tremtinys“, Jonavos „Naujienos“, JAV lietuvių dienraštyje „Draugas“, bičiulių, bendradarbių ir artimųjų prisiminimai, tapyba ir gyvenimo atspindžiai nuotraukose bei rašinių bibliografija.

Politinis kalinys, tikinčiųjų guodėjas, kunigų patarėjas

A†A mons. jubil. Eduardas SIMAŠKA (1909–1936–2010)

Monsinjoras jubiliatas Eduardas Simaška per savo gyvenimo 100-mečio šventę

Spalio 27-osios rytą, eidamas 102-uosius metus, mirė Šiluvos parapijos altaristas monsinjoras jubiliatas Eduardas Simaška.

Eduardas Simaška gimė 1909 metų liepos 22 dieną (naujuoju stiliumi rugpjūčio 4 dieną) Pasusienio kaime, Kavarsko valsčiuje, Ukmergės apskrityje, kur būsimojo kunigo tėvai turėjo ūkį. Eduardas šeimoje buvo trečias vaikas iš penkių, jo vyresnysis brolis Vladas anksčiau už Eduardą tapo kunigu ir gyveno Šiluvoje, o jaunesnysis brolis dirbo zakristijonu. Seserys visada buvo labai artimos savo broliams. Iš namų vaikai išsinešė meilę Bažnyčiai ir tarnavo Dievui visu savo gyvenimu.

Jį gerbė šveicarai ir lietuviai

A†A kun. prof. Jonas JURAITIS (1926 – 1950 – 2010)

Kun. prof. Jonas Juraitis

Sulaukęs kunigystės 60-mečio jubiliejaus, spalio 30 dieną Šveicarijoje, Thermen miestelyje, mirė kunigas profesorius Jonas Juraitis.

Jonas Juraitis gimė 1926 m. gegužės 12 dieną Alvito parapijoje, Vilkaviškio apskrityje. Baigęs mokyklą įstojo į Vilkaviškio kunigų seminariją, tačiau artėjant antrajai sovietinei okupacijai kartu su kitais panašaus likimo žmonėmis pasitraukė į Rytprūsius, manydamas, kad greitai galės sugrįžti atgal. Tačiau dėl karo pabaigos rezultatų J. Juraičiui ilgam teko pasilikti Vakaruose. Daug vargęs, skurdžiai gyvenęs Romoje jaunasis klierikas užbaigė seminarijos mokslus ir 1950 spalio 10 dieną gavo kunigystės šventimus. Kunigas Juraitis nenorėjo išvykti į tolimą šalį, todėl apsigyveno Šveicarijoje, kur jautėsi šiek tiek arčiau namų, o ir klimatas jo nestipriai sveikatai čia buvo palankesnis. Dirbdamas pastoracinį darbą lietuvis kunigas nuoširdžiai tarnavo Šveicarijos tikintiesiems. Persikėlęs gyventi į Thermen miestelį, daugelį metų tiek žiemą, tiek vasarą kasdien keletą kilometrų eidavo pėsčiomis aukoti šventųjų Mišių vienuolyne ar parapijos bažnyčioje Brigo mieste. Net 40 metų kun. prof. J. Juraitis dėstė Šveicarijoje Valis Kantono kunigų seminarijoje ir tenykštėje mokykloje ir tiek pat metų buvo Šveicarijos lietuvių dvasios tėvu. Jį labai gerbė ir šveicarai, ir lietuviai, nes rodė meilę visiems, jautė pagarbą vietinėms tradicijoms ir lietuviškiems tautiniams papročiams, aktyviai bendradarbiavo regiono spaudoje.

Neišsenkančios meilės pavyzdys

Inesė Ratnikaitė

Trisdešimtosios mirties metinės Sidabrave

Spalio 16-ąją, t. Pranciškaus Masilionio SJ trisdešimtųjų metinių išvakarėse, minėjimas prasidėjo Sidabrave (Radviliškio r.) adoracija su rožinio malda Švč. Trejybės bažnyčioje. Maldą vedė kun. Mindaugas Pukštys ir Šiluvos seminaristai, šv. Mišias aukojo Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ, Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. Sakydamas pamokslą arkivyskupas S. Tamkevičius SJ iškėlė kunigystės pašaukimo ir pareigos didybę. Kun. P. Masilionis nelaukė, kad pas jį eitų žmonės, bet ėjo pats, nebijojo rizikuoti, negailėjo savęs, kreipė žmonių mintis į Dievo meilę, mokėjo uždegti žmones kalbėdamas jiems, kas yra Dievas, pats savo veikla ir žodžiais liudijo Dievą. Taip buvo kuriama gyvoji Bažnyčia.

Vėlinės

Kun. Vladas ALEKSONIS

Į „XXI amžiaus“ redakciją atėjęs kaunietis Sigitas Balčius atnešė pluoštą savo mamos sesers sūnaus, taigi pusbrolio, kun. Vlado Aleksonio eilėraščių. Jis nežino tikslios kunigo biografijos, bet sakė, kad kun. V. Aleksonis buvo gimęs Liškiavos parapijoje 1909 m. birželio 17 dieną, kunigu įšventintas 1934 m. birželio 17 d., 1944 metų vasarą iš Bartninkų pasitraukė į Vakarus. S. Balčius ilgai apie pusbrolį nieko nežinojo. Vėliau jie susirado vienas kitą ir ėmė susirašinėti. 1984 metais kun. V. Aleksonis gyveno Čikagoje (JAV), 1993 metais – Farge (netoli Čikagos), o paskutinis laiškas – kalėdinis sveikinimas iš ten atėjo 1998 metų pabaigoje. Kada kunigas mirė, S. Balčius nežino, nes niekas apie tai nepranešė. Kun. V. Aleksonis rašė eilėraščius, todėl šiandien, per mirusiųjų pagerbimo savaitę, prisimindami šį kunigą, keletą jų spausdiname. Beje, po pusbroliui atsiųstais savo eilėraščiais kun. V. Aleksonis pasirašydavo ne savo pavardę, o slapyvardžiu Autorius Nežinomas arba A. N. „XXI amžiaus“ skaitytojų, galinčių ką nors daugiau papasakoti apie kun. V. Aleksonį, prašome atsiliepti.