2010 m. lapkričio 5 d.
Nr. 80
(1865)

Krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis

RUBRIKOS

ARCHYVAI

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Projektą „Gimtasis kraštas:  
įvykiai ir įspūdžiai“ remia:  

  

 

Bendruomenėse

Degėsius ne vien gaidžiai žadina

Bronius VERTELKA

Degėsių bendruomenės pirmininkė
Reda Gurkšnienė (antra iš kairės)
su aktyvistėmis prie bendruomenės namų

Degėsiai – nuo Pakruojo rajono centro gerokai nutolęs, bet gerais darbais save garsinantis kaimas. Čia žmonės mėgsta tvarką. Ypač patraukliai atrodo tos sodybos, kurių kiemai išpuošti natūraliais laukų akmenimis.

 Degėsiuose akį malonina ir vietos bendruomenės namų pastatas. Sunku patikėti, kad taip pasikeitė apšiurusi parduotuvė. Su gerų žmonių parama pavyko statinį išsipirkti, paskui buvo rašomi projektai, kad turėtų už ką jį remontuoti. Savo lėšų pridėjo bendruomenė. Iškėlė šlaitinį stogą, ūkininkui parėmus išdygo priestatas. Paskui kaimo auksarankis padarė baldus. Įsirengė šarvojimo salę, įsigijo visus laidojimui reikalingus reikmenis.

Šiuo metu bendruomenė rengia ketvirčio milijono litų vertės projektą. Jeigu pasisektų gauti finansavimą, greta bendruomenės namų iškiltų rąstinis namelis, kuriame bandytų gaivinti senuosius amatus. Mintį mokintis kepti ruginių miltų duoną parsivežė iš rajono bendruomenių sąskrydžio. Pradžioje apie tai juokaudami kalbėjo, bet išėjo visiškai rimtai. Ekologiškų grūdų gavo iš juos auginančios ūkininkės. Dabar turi savo naminės duonos kepėją. Jeigu pavyktų sumanymas, imtų rengti edukacines programas jaunimui, priimtų ekskursijas, neatsisakytų didesnių užsakymų. Tai nebūtų verslas. Juk tešlos paruošimas duonai, minkant rankomis, – sunkus darbas. Sužinoti daugiau apie tokios duonos kepimą bendruomenės atstovės buvo nuvykusios pas ukmergiškius amato meistrus. Priėmė jas, kaip seniai lauktas viešnias, ragino neatsisakyti sumanymo.

Šilčiausi prisiminimai išliko iš kaimo šventės, į kurią susirinko keli šimtai žmonių. Atvyko ir su savo vaikais bei anūkais. Vos visus sutalpino vietos pagrindinės mokyklos salė. Čia laukė ypatingas siurprizas – bendruomenės surinktos senos nuotraukos. Ne vienas, jose atpažinęs save, stebėjosi: „Nejaugi aš toks gražus jaunas buvau“. Degėsiuose tapo tradicija rengti Užgavėnių šventę. Šią žiemą ūkininkai sustumdė tokį sniego kalną, kad jo malonumus išmėgino ne vien jaunimas. Atėjus pavasariui prie tvenkinio sodina medelius.

Aplink Degėsius yra net devynios nebeveikiančios kapinės. Ant visų jų bendruomenė norėtų pastatyti po nedidelį kryžių – kaip prisiminimą apie mirusius. Todėl galvoja surengti medžio drožėjų plenerą, o lėšų jam prasimanys iš naujo projekto.

Bendruomenę sutelkia ir kelionės. Nebūtinai autobusu – važiuoja ir nuosavais automobiliais. Aplankyta Šiluva ir Kryžių kalnas, gėrėtasi Dubysos pakrančių vaizdais. Šventes, svarbesnius įvykius ir keliones užfiksuoja fotoaparatu ar vaizdo kamera, o patirtus įspūdžius sudeda į albumą, kad liktų prisiminimas ateities kartoms. Nuoširdus buvo Felicijos Murnikienės atsiminimų knygutės „Kelelis veda į Paplonę“, pasakojančios apie išnykusį kaimą, pristatymas. Kaimo poetės Janinos Remeikienės eiles mielai spausdina rajoninis laikraštis. Bendruomenė turi ir savo himną, ir vėliavą.

„Pradžioje žmonės į bendruomenę žiūrėjo kaip į bendrovę, iš kurios būtų galima išpešti kažkokią materialinę naudą. Po nubyrėjimo bendruomenėje liko aktyviausi nariai, kuriems svarbu patiems kažką daryti. Pagrindinis jos veiklos variklis – mokytojai ir ūkininkai“, – džiaugiasi Degėsių bendruomenės pirmininkė Reda Gurkšnienė.

Degėsiai, Pakruojo rajonas
Autoriaus nuotrauka

 

Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija