Bendruomenėse
Degėsius ne vien gaidžiai žadina
Bronius VERTELKA
|
Degėsių bendruomenės pirmininkė
Reda Gurkšnienė (antra iš kairės)
su aktyvistėmis prie bendruomenės namų
|
Degėsiai nuo Pakruojo rajono centro gerokai
nutolęs, bet gerais darbais save garsinantis kaimas. Čia žmonės
mėgsta tvarką. Ypač patraukliai atrodo tos sodybos, kurių kiemai
išpuošti natūraliais laukų akmenimis.
Degėsiuose akį malonina ir vietos bendruomenės
namų pastatas. Sunku patikėti, kad taip pasikeitė apšiurusi parduotuvė.
Su gerų žmonių parama pavyko statinį išsipirkti, paskui buvo rašomi
projektai, kad turėtų už ką jį remontuoti. Savo lėšų pridėjo bendruomenė.
Iškėlė šlaitinį stogą, ūkininkui parėmus išdygo priestatas. Paskui
kaimo auksarankis padarė baldus. Įsirengė šarvojimo salę, įsigijo
visus laidojimui reikalingus reikmenis.
Šiuo metu bendruomenė rengia ketvirčio milijono
litų vertės projektą. Jeigu pasisektų gauti finansavimą, greta bendruomenės
namų iškiltų rąstinis namelis, kuriame bandytų gaivinti senuosius
amatus. Mintį mokintis kepti ruginių miltų duoną parsivežė iš rajono
bendruomenių sąskrydžio. Pradžioje apie tai juokaudami kalbėjo,
bet išėjo visiškai rimtai. Ekologiškų grūdų gavo iš juos auginančios
ūkininkės. Dabar turi savo naminės duonos kepėją. Jeigu pavyktų
sumanymas, imtų rengti edukacines programas jaunimui, priimtų ekskursijas,
neatsisakytų didesnių užsakymų. Tai nebūtų verslas. Juk tešlos paruošimas
duonai, minkant rankomis, sunkus darbas. Sužinoti daugiau apie
tokios duonos kepimą bendruomenės atstovės buvo nuvykusios pas ukmergiškius
amato meistrus. Priėmė jas, kaip seniai lauktas viešnias, ragino
neatsisakyti sumanymo.
Šilčiausi prisiminimai išliko iš kaimo šventės,
į kurią susirinko keli šimtai žmonių. Atvyko ir su savo vaikais
bei anūkais. Vos visus sutalpino vietos pagrindinės mokyklos salė.
Čia laukė ypatingas siurprizas bendruomenės surinktos senos nuotraukos.
Ne vienas, jose atpažinęs save, stebėjosi: Nejaugi aš toks gražus
jaunas buvau. Degėsiuose tapo tradicija rengti Užgavėnių šventę.
Šią žiemą ūkininkai sustumdė tokį sniego kalną, kad jo malonumus
išmėgino ne vien jaunimas. Atėjus pavasariui prie tvenkinio sodina
medelius.
Aplink Degėsius yra net devynios nebeveikiančios
kapinės. Ant visų jų bendruomenė norėtų pastatyti po nedidelį kryžių
kaip prisiminimą apie mirusius. Todėl galvoja surengti medžio
drožėjų plenerą, o lėšų jam prasimanys iš naujo projekto.
Bendruomenę sutelkia ir kelionės. Nebūtinai autobusu
važiuoja ir nuosavais automobiliais. Aplankyta Šiluva ir Kryžių
kalnas, gėrėtasi Dubysos pakrančių vaizdais. Šventes, svarbesnius
įvykius ir keliones užfiksuoja fotoaparatu ar vaizdo kamera, o patirtus
įspūdžius sudeda į albumą, kad liktų prisiminimas ateities kartoms.
Nuoširdus buvo Felicijos Murnikienės atsiminimų knygutės Kelelis
veda į Paplonę, pasakojančios apie išnykusį kaimą, pristatymas.
Kaimo poetės Janinos Remeikienės eiles mielai spausdina rajoninis
laikraštis. Bendruomenė turi ir savo himną, ir vėliavą.
Pradžioje žmonės į bendruomenę žiūrėjo kaip į
bendrovę, iš kurios būtų galima išpešti kažkokią materialinę naudą.
Po nubyrėjimo bendruomenėje liko aktyviausi nariai, kuriems svarbu
patiems kažką daryti. Pagrindinis jos veiklos variklis mokytojai
ir ūkininkai, džiaugiasi Degėsių bendruomenės pirmininkė Reda
Gurkšnienė.
Degėsiai, Pakruojo rajonas
Autoriaus nuotrauka
© 2010 XXI amžius
|