|
Metai be Jadvygos Bieliauskienės
Dr. Aldona Kačerauskienė
Prieš metus lapkričio 21-ąją netekome Lietuvos pasipriešinimo sovietų okupacinio režimo veikėjos, ilgametės Lietuvos Nepriklausomybės gynimo Sausio 13-osios brolijos pirmininkės, vėliau garbės pirmininkės Jadvygos Bieliauskienės. Minint pirmąsias mirties metines, jos bendražygiai, bičiuliai, pakviesti sūnaus Žilvino Bieliausko, rinkosi į Tuskulėnų memorialo salę. Ekrane viena po kitos slinko fotografijos: vaikystė, šeima, lagerio metai, veikla nepriklausomybę atgavusioje Lietuvoje.
Jadvyga Šilauskaitė-Bieliauskienė gimė 1929 m. sausio 15 dieną Rudaičiuose (Kretingos apskr.), ūkininkų šeimoje. Tėvų šeima rėmė partizanus. Jadvyga taip pat įsitraukė į šią veiklą, platino partizanų spaudą, įstojo į nelegalią Kretingos gimnazistų ateitininkų organizaciją, 1948 m. vasario 16 dieną į partizanų B grupę, kurią sudarė legaliai gyvenę partizaninio judėjimo nariai. Įvykus išdavystei, 1948 m. vasarą Jadvyga buvo suimta, įkalinta Intlage (Komija). Ten kalėjo iki 1956 metų. Grįžusi į tėvynę nesėdėjo sudėjusi rankų. Netrukus įsitraukė į jaunimo tautinę religinę veiklą, teikė informaciją Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikai. Savo veiklos J. Bieliauskienė per daug neslėpė. Nuo 1979 metų ji Garliavos jaunimo tautinės religinės grupės vadovė. 1981 metais J. Bieliauskienė surinko apie 2000 parašų po kreipimusi į LKP CK pirmąjį sekretorių P. Griškevičių, ragindama nutraukti tikinčiųjų persekiojimą. 1982 m. rudenį J. Bieliauskienė vėl suimama ir kalinama Mordovijos lageriuose. Kartu su lagerio draugėmis pasirašė Kreipimąsi į Helsinkio susitarimą pasirašiusių 35 valstybių vadovus dėl žmogaus teisių pažeidinėjimo Sovietų Sąjungoje. 1986 metais paleista iš lagerio, apsigyveno Vilniuje, 1988-aisiais įkūrė Politinių kalinių ir tremtinų globos grupę, platino Sąjūdžio spaudą. Kovo 11-osios akto signatarai mena, kaip tą lemtingąją naktį J. Bieliauskienė atnešė Lietuvos Vytį, kuris pakeitė nuimtą sovietinį herbą. 1991 m. sausio 13-ąją po kruvino susidorojimo su nepriklausomybę gynusiais žmonėmis J. Bieliauskienė globojo nukentėjusiuosius, žuvusiųjų šeimas, teikė visokeriopą pagalbą. Jos įkurta Lietuvos Nepriklausomybės Sausio 13-osios brolija leido knygas, supažindino užsienyje gyvenančius žmones su Lietuvos išsilaisvinimo istorija. 1998 metais J. Bieliauskienė apdovanota Vyčio kryžiaus 4 laipsnio ordinu.
J. Bieliauskienės atminimą pagerbė europarlamentaras prof. Vytautas Landsbergis, pasiūlęs išleisti knygą apie J. Bieliauskienę ir jos veiklą, kun. Robertas Grigas, pabrėžęs, jog ji savo gyvenimą pašventė kitiems, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos centro vadovė Birutė Burauskaitė papasakojo apie baisias sovietiniuose lageriuose kalėjusių žmonių gyvenimo sąlygas, kai sąmoningai buvo naikinamas kūnas, bandoma palaužti dvasia. Ir štai tokiomis sąlygomis grupė drąsuolių įvairių tautybių lageryje kankinamų moterų Jadvyga Bieliauskienė, Tatjana Velikanova, Raja Rudenko, Lidija Doronina ir kitos parašė sveikinimą JAV prezidentui R. Reiganui, kai jis buvo išrinktas prezidentu antrai kadencijai. Raštelis stebuklingu būdu pasiekė adresatą. Kai M. Gorbačiovas lankydamasis Amerikoje JAV prezidentui pareiškė, jog Sovietų Sąjungoje nėra politinių kalinių, JAV prezidentas R. Reiganas parodė jam sveikinimą iš sovietinio lagerio. Dabar šis pasveikinimas saugomas Vašingtono muziejuje.
J. Bieliauskienės piešinių parodą atidarė dailininkas R. Tarabilda. Jos piešiniai tai skausmingi, stiprūs dailės kūriniai. Ne vienas jų sukurtas lageriuose, sakė R. Tarabilda.
Netrukus Gedimino prospekte prie Sausio 13-osios brolijos pastato bus pritvirtinta J. Bieliauskienės atminimo lenta.
Renginyje skambėjo J. Bieliauskienės pamėgtų poetų Bernardo Brazdžionio, Justino Marcinkevičiaus, Vytauto Ciniausko eilėraščių posmai ir fleitos muzika, dalyvavo iš Šiaulių, Joniškio, Panevėžio atvykę Sausio 13-osios brolijos nariai.
© 2010 XXI amžius
|