Pirmasis puslapis
Atmintis
Gimtasis kraštas
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Nuomonės
Ora et labora
Žiniasklaida

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Advento mąstymuose – naujoji evangelizacija

Popiežiškosios Cor Unum tarybos metinės rekolekcijos

Mindaugas BUIKA

Dieviškojo kulto ir sakramentų kongregacijos prefektas kardinolas Antonijus Kanisarezas pabrėžia, kad „meilė yra Bažnyčios širdis“

Popiežiaus kvietimas į „širdies formaciją“

Svarbią reikšmę dabartiniam Advento laikotarpiui turinčiose dvasinėse pratybose (rekolekcijose) plačiai kalbama apie popiežiaus Benedikto XVI skatinamą naujosios evangelizacijos uždavinį. Tai buvo pagrindinė mąstymų tema ir Dieviškojo kulto ir sakramentų kongregacijos prefekto ispano kardinolo Antonijaus Kanisarezo homilijoje, sakytoje per Popiežiškosios Cor Unum tarybos surengtas rekolekcijas Europos vyskupijų karitatyvinių organizacijų vadovams. Nuo lapkričio 29 iki gruodžio 3 dienos Lenkijos pagrindinėje Čenstakavos Dievo Motinos šventovėje dalyvavo daugiau kaip 300 diecezinių „Caritas“ ir kitų bažnytinių labdaros agentūrų vadovų iš 27 šalių. Pranešama, kad tarp dalyvių buvo Katalikų Bažnyčios socialinę veiklą koordinuojančios Cor Unum (Viena širdis) tarybos pirmininkas afrikietis kardinolas Robertas Sarchas, kiti penki kardinolai ir per 50 vyskupų.

„Ir palaimintas, kuris nepasipiktins manimi“ (Mt 11, 6)

Kun. Vytenis Vaškelis

Įsivaizduokim, kokios mintys mūsų galvoje suktųsi, jei mes drauge su šv. Jonu Krikštytoju būtume atsidūrę kalėjime? Nors ir žinotume, kad Dievui leidus esame neteisėtai įkalinti už tai, kad stengiamės būti ištikimi Kristui, bet turbūt imtume ir pagalvotume: „Ar ateis Jis mūsų aplankyti? Juk iš Jono mokinių girdėjome, kad Jis kažkur netoli už šio kalėjimo sienų skelbia Dievo karalystę ir ją liudija stebuklais. Bet ar tikrai tas žmogus yra Jėzus, apie kurį pranašavo Izaijas: „Aš, VIEŠPATS, pašaukiau Tave, (...) kad belaisvius iš kalėjimo išvestum, sėdinčius belangės tamsybėse išvaduotum“ (Iz 42, 6–7), jei Jis delsia aplankyti mus, Erodo kalėjimo rūsiuose kenčiančius?

Kristaus dvasia įprasmins kunigo kankinio ir laisvės kovotojų siekius

Kęstutis PRANCKEVIČIUS

Prie paminklo kalba Julija Ambrasienė, kuri daugiau nei dešimtį metų vaikštinėjo po savivaldybės institucijas, tačiau ilgą laiką liko nesuprasta ir atstumta. Kairėje – vysk. Juozas Tunaitis, iš dešinės – kun. Algimantas Keina ir paminklo autorius prof. Antanas Kmieliauskas

Speiguotą gruodžio 4-osios popietę kunigo Broniaus Laurinavičiaus skvere, greta vienos judriausių sostinės Kalvarijų ir Žalgirio gatvių sankryžų, netilpo visi, susirinkę į didingo paminklo „Po kryžiumi visa Lietuva“ pašventinimo iškilmę. Iš Vilnijos krašto lauko akmenų kruopščiai ir su meile garsaus menininko prof. Antano Kmieliausko sukurta beveik 4 metrų skulptūra, vaizduojanti gilioje kančioje kryžių nešantį Jėzų Kristų, įprasmina prieš 29-erius metus netoli šios sankryžos paslaptingomis aplinkybėmis žuvusio kilnaus dvasininko ir bebaimio Bažnyčios bei žmogaus teisių gynėjo kun. Broniaus Laurinavičiaus, kitų Laisvės kovotojų, žuvusių ar nukentėjusių nuo okupantų teroro, šviesų atminimą.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Religinio meno paroda – per Adventą

Roma Zajančkauskienė

Parodos kuratorė Roma Zajančkauskienė dėkoja dailininkui Aloyzui Stasiulevičiui. Iš kairės: parodos dalyviai Luana Stebulė–Stebuliauskienė, Liudvikas Ivaškevičius, Sofija Vainilaitienė, vicemeras Juozas Aleksandravičius, muziejaus darbuotoja Joana Kliucevičienė ir kun. Alfonsas Babonas

Lapkričio 28 dieną, sekmadienį, po šv. Mišių Birštono šv. Antano Paduviečio bažnyčioje, kurias aukojo Stakliškių dekanas Birštono klebonas mons. Jonas Dalinevičius ir kun. Alfonsas Babonas, gausus būrys birštoniečių ir svečių rinkosi į Sakralinį muziejų. Čia buvo atidaryta XI religinio meno paroda „Gloria Deo“. Jos autoriai – 63 dailininkai iš Vilniaus, Kauno, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Telšių, Birštono, Garliavos ir viena autorė – iš Lenkijos.

Apie gyvybės apsaugą

Bronius VERTELKA

Konferencijos dalyvių pokalbis. Iš kairės: kun. prof. dr. Kazimieras Meilius, Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas ir Panevėžio vyskupijos Šeimos centro direktorė Jūratė Šaumanienė Autoriaus nuotrauka

Lapkričio 20-ąją Panevėžio miesto savivaldybėje vyko respublikinė praktinė konferencija „Žmogus iki gimimo: medicininiai, etiniai, teisiniai aspektai“, kurią organizavo Santuokos ir šeimų studijų centras, Vytauto Didžiojo universitetas ir Panevėžio vyskupijos Šeimos centras.

Susirinkusius į konferenciją sveikinęs Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas priminė, jog prieš 55 metus sovietinis sveikatos apsaugos ministras savo įsakymu įteisino abortus. Ganytojas pabrėžė, kad prieš kelias dienas Savivaldybėje vyko kelių Seimo narių Europos Sąjungos pinigais organizuota konferencija, kad būtų leidžiama toliau žudyti negimusius vaikus. Deja, šios konferencijos niekas neparodė noro finansuoti.

Paminėjo vyskupą, aptarė Žemaičių krikšto jubiliejaus renginius

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Prie vyskupo Antano Vaičiaus kapo

Lapkričio 25 dieną Telšių Katedroje buvo meldžiamasi už šviesaus atminimo ilgametį Telšių vyskupijos ganytoja vyskupą Antaną Vaičių minint antrąsias jo mirties metines. Prieš šv. Mišias tikintieji rinkosi į Katedrą, čia už savo buvusį ganytoją melsdamiesi giedojo Žemaičių Kalvarijos Kalnus. Katedros kapitulos kanauninkai už buvusį ganytoją meldėsi giedodami gedulines atgailos psalmes – egzekvijas. Paskui aukotos šv. Mišios, kurių koncelebracijai vadovavo Panevėžio vyskupas J. Kauneckas, kartu meldėsi Telšių vyskupas J. Boruta SJ, nemažas būrys kunigų. Šv. Mišių metu giedojo Telšių parapijų jungtinis choras. Sakydamas pamokslą Panevėžio vyskupas priminė žymųjį lietuvių mąstytoją A. Maceiną, kuris savo raštuose kalba apie dangaus atspindį žemėje – celibato besilaikančiuosius. Vyskupas gausiai susirinkusiems tikintiesiems kalbėjo apie kunigystės svarbą šių dienų pasaulyje ir dvasininkų misiją visuomenėje. Pamokslininkas dėkojo velioniui vyskupui A. Vaičiui už jo ypatingą paprastumą, meilę ir atidumą žmogui, tikėjimo liudijimą sunkiais tikėjimo persekiojimo metais. „Jis buvo mano mokytojas, mokęs savo pavyzdžiu ir mokėjęs džiaugtis viskuo, kas buvo gera“, – sakė Panevėžio vyskupas. Po šv. Mišių, kurias transliavo Marijos radijas, vyskupai, kunigai, tikintieji, garbiojo velionio artimieji meldėsi prie jo ir kitų Katedros šventoriuje palaidotų vyskupų bei kunigų kapų. Po pamaldų Telšių kunigų seminarijoje vyko Telšių vyskupo A. Vaičiaus atsiminimų knygos Pašaukimo keliu pristatymas ir prisiminimų apie garbųjį velionį prisiminimų popietė.

Vyskupijos choristai –  Šv. Cecilijos šventėje

Kan. teol. lic. Andriejus Sabaliauskas

Telšių vyskupijos parapijų choristai Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje Broniaus Kleinausko nuotrauka

Jau tapo tradicija, kad chorų ir vargonininkų globėjos šv. Cecilijos dieną Telšių vyskupijos parapijų chorai renkasi Žemaičių Kalvarijos Bazilikoje. Lapkričio 21 dieną čia susirinko net 10 bažnytinių chorų: Viekšnių šv. Jono Krikštytojo parapijos choras (vadovas Vitalijus Lizdelis); Akmenės šv. Onos parapijos choras (vadovė Žydrūnė Kazlauskaitė); Mažeikių šv. Pranciškaus Asyžiečio parapijos choras (vadovė Virginija Letukienė); Tauragės Švč. Trejybės parapijos choras (vadovas Saulius Bernotas); Kivylių Švč. M. Marijos Dangum ėmimo parapijos (Akmenės r.) choras (vadovė Ona Lechavičiūtė); Telšių Švč. M. Marijos Dangum ėmimo parapijos (Mažosios) choras (vadovė Elena Žirgulienė); Tirkšlių Kristaus Karaliaus parapijos choras (vadovas Vytautas Poškus); Skuodo Švč. Trejybės parapijos choras (vadovas Bronislovas Anužis); Plungės šv. Jono Krikštytojo parapijos choras (vadovas Tomas Ambrozaitis); Žemaičių Kalvarijos Bazilikos choras (vadovė Kristina Kondratavičienė). Bazilikoje šv. Mišių koncelebracijai vadovavo Telšių vyskupijos šv. Cecilijos draugijos pirmininkas Akmenės dekanato dekanas kan. Egidijus Zulcas, koncelebravo Žemaičių Kalvarijos Šventovės rektorius kan. Jonas Ačas ir Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarijos prefektas kan. Andriejus Sabaliauskas. Šv. Mišių metu, kuriose giedojo galingas jungtinis choras, buvo meldžiamasi už gyvus ir mirusius vargonininkus bei choristus. Sakydamas pamokslą kan. E. Zulcas pabrėžė giedojimo svarbą liturgijos šventime ir vargonininkų, choristų vaidmenį. Jis kvietė vertinti klausos ir balso dovanas, išnaudoti jas Dievui pagarbinti ir patiems augti dvasia bei tikėjimu, kad parapijose chorai taptų tikėjimo dvasios sklaidos aktyvūs dalyviai.

Bendruomenėse

Atlaidai – bažnyčioje, sakralinių giesmių šventė – gimnazijoje

Pranciškus ŽUKAUSKAS

Bendra giesmė „Dieve, laimink Lietuvą“

Kasmet gruodžio pirmąjį sekmadienį Šilalės dekanato Kvėdarnos parapijos tikintieji švenčia titulinius Švč. Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo atlaidus. Gruodžio 5-ąją kartu su šia Dievo Motinos iškilme jau vienuoliktą kartą vyko ir sakralinių giesmių šventė, skirta Adventui. Šventės sumanytojas ir iniciatorius yra buvęs Kvėdarnos parapijos klebonas kun. Kazys Žąsytis, šiuo metu dirbantis Pajūralio parapijoje. Po jo kasmetines sakralinių giesmių šventes tęsė Kvėdarnoje klebonu dirbęs, dabar Plungės Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios klebonas kun. Julius Meškauskas. Šie garbūs kunigai neleido išblėsti jau tradicija tapusiai sakralinių giesmių šventei, į kurią kasmet suvažiuoja jaunieji giedorėliai iš įvairių Žemaitijos vietų. Dabar šia tradicine sakralinių giesmių švente rūpinasi jaunas, energingas ir visokiausių sumanymų kupinas klebonas kun. Juozas Rudys. Jam talkina Kvėdarnos Kazimiero Jauniaus gimnazijos ir Kvėdarnos Prano Liatuko pradinės mokyklos vadovai Stasys Norbutas ir Valdas Urniežius bei pedagogai, ruošiantys jaunimą sakraliniam giedojimui.

Užkrečiantys pavyzdžiai

Gaspadinių šventė

Petras IVANOVAS

Šventės nugalėtoja Sandra Merkytė

Prieš metus Antalieptės seniūnijos šaunios moterys Irina Zalubienė ir Regina Čiegienė sumanė surengti Gaspadinių šventę. Šio renginio tikslas – susirinkti ūkininkams, pasidžiaugti savo sugebėjimais, pavaišinti vieni kitus gardėsiais, pasipuikuoti savo pagamintais patiekalais. Advento išvakarėse į Antalieptę jau antrą kartą rinkosi gaspadinės ir gaspadoriai. Buvusios vidurinės mokyklos aktų salė vos talpino šventės dalyvius. Stalai lūžo nuo skanumynų, gėrybių ir gėrimų. O dalyvių gausa byloja, kad ateityje nebus pamiršti tradiciniai krašto valgiai, bus perduotos kulinarinės paslaptys vaikams ir vaikaičiams. Šiemet į šią šventę susirinko ne tik kulinarinio paveldo puoselėtojai iš Antalieptės, bet sulaukta dalyvių ir iš kaimyninių kaimų. Savo skaniausius gaminius atvežė ir Utenos rajono Daugailių seniūnijos ūkininkai.

Globos namuose to dar nebuvo!

Gintarė Martinaitienė

Ilguvos socialinės globos namų gyventojai džiaugėsi autoklubo „4x4 Šakiai“ padovanota drabužių labdara

To, kas lapkričio 20-ąją vyko Ilguvos socialinės globos namuose, kaip pripažino įstaigos direktorius Sigitas Jankauskas, dar nebuvo. Įstaigos gyventojai sulaukė ne tik netikėtos labdaros, bet ir ant laužo kepamo šerno, verdamos žuvienės, pasivažinėjimo visureigiais ir kitų atrakcijų. Ne vienas globotinis stebėjosi, kas akciją surengusiems vyrams sumokėjo, kad jie tokie draugiški ir geri. Tačiau jiems nemokėjo niekas, nes gerumas tiesiog neįkainojamas.

Spindėjęs artimo meile

A†A  kun. jubil. Liudas Serapinas (1923 06 08–1948 04 25–2010 12 07)

Kun. jubil. Liudas Serapinas

Gruodžio 7 dieną, eidamas 88-uosius, Palangoje automobilio partrenktas mirė kunigas jubiliatas Liudas Serapinas.

Velionis gimė 1923 m. birželio 8 dieną Babrungėnų kaime, Platelių parapijoje, Plungės rajone. Buvo pirmas vaikas iš aštuonių. Pirmieji mokslo žingsniai – Babrungėnų, vėliau Didvyčių pradžios mokyklose. 1934 metais mokėsi Plungės ir Telšių gimnazijose, vėliau studijavo Telšių mokytojų seminarijoje. Prasidėjęs karas privertė grįžti į tėviškę. Čia baigė Plungės gimnaziją. 1944 metais įstojo į Telšių kunigų seminariją, o 1946 metais ją uždarius, studijas tęsė Kauno tarpdiecezinėje kunigų seminarijoje, kurioje 1947 m. liepos 7 dieną gavo diakono šventimus. 1948 m. balandžio 25 dieną vyskupas K. Paltarokas suteikė kunigystės šventimus.

Istorinių romanų kūrėjas

Benjaminas ŽULYS

Juozas Kralikauskas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino įteikimo dieną. Vilnius. 1999 m.

Mokytojas, aukso kasėjas

Tikriausiai ne dažnas girdėjo lietuvių rašytojo, istorinių romanų kūrėjo Juozo Kralikausko pavardę. Neseniai jam būtų sukakę šimtas metų. Bet ir tai Viešpaties valia išgyveno nemažai – amžinybėn išėjo 97-aisiais savo gyvenimo metais, 2007-ųjų sausio 25 d. Didžiausioji jų dalis buvo aktyvios kūrybinės ir pilietinės veiklos metai, paženklinti kruopščiu darbu.

Atidarytas Karmelitų tiltas

Karmelitų tiltą pašventinęs kun. Renaldas Šumbrauskis Zenono ŠIAUČIULIO nuotrauka

Gruodžio 3 dieną Kaune atidarytas naujasis Karmelitų tiltas, vedantis į Žalgirio areną Nemuno saloje. Antrojo tilto, sujungusio Karaliaus Mindaugo prospektą su Nemuno sala, atidaryme dalyvavo ministras pirmininkas Andrius Kubilius, Kauno miesto vadovai. Karmelitų parapijos klebonas kun. Renaldas Šumbrauskis pašventino, o vėliau Premjeras, Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas bei Lietuvos krepšinio federacijos prezidentas perkirpo simbolinę žalią juostelę ir atidarė trijų eismo juostų tiltą. Jo ilgis siekia 89 metrus, bendras plotis – 14,6 metro, o kaina – beveik 8,8 mln. litų.

Nedėkingieji (o gal – principingieji?) žydai

Gintaras Visockas

Izraelio vėliava

Prieš paskelbdamas šiuos pamąstymus ilgokai svarsčiau, kaip vis dėlto derėtų tekstą pavadinti. Atvirai kalbant, taip ir neapsisprendžiau. Neturiu nuomonės. Palikau pavadinimą „nedėkingieji žydai“, nors galbūt šį rašinį tiksliau būtų vadinti „principingieji žydai“. Žodžiu, skaitytojai tegul patys sprendžia, kuris pavadinimas jiems atrodo tikslesnis. Juolab kad 1946-aisiais prasidėjusi teisminė kova dėl dviejų žydų berniukų likimo – sudėtinga, paini.

Nacionalinės oligarchijos  ypatumai

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Tuo laiku, kai Seimas priėmė nutarimą neatstatyti pensijų nuo 2011 metų, kai brangsta pragyvenimas, didėja būsto šildymo išlaidos, kyla benzino kainos (vienos iš populiariausių benzino rūšių litras kainuoja 4,33 Lt, nors kaimyninėje Latvijoje tokios rūšies benzinas kainuoja tik 3,83 Lt), televizijos bei laikraščiai narplioja tikrus ar tariamus Irmos Jurgelevičiūtės nusikaltimus. Tai dar vienas tamsiųjų žiniasklaidos technologijų produktas. Padarė ar nepadarė I. Jurgelevičiūtė nusikaltimus – tai paaiškės per kurį laiką, bet visi išpuoliai prieš ją verčia susimąstyti – kam tai naudinga? Juk Lietuvoje yra daugybė apsivogusių politikų, valstybės turtą daugelį metų grobsčiusių oligarchų – bet jų niekas neliečia. Per pastaruosius kelerius metus vyko jau nemažai tokių propagandinių spektaklių – tai ir išpuoliai prieš disidentą A. Petrusevičių, vadinant jį net „teroristu“ ir kaltinant nebūtais nusikaltimais. Vėliau vyko dar keli tokie propagandiniai šou. I. Jurgelevičiūtes demonizavimas – pigi ir primityvi propagandinė kampanija. Pasvarstykime, kodėl TV laidose nenagrinėjama rimtų nusikaltėlių – kriminalinių lyderių V. Gelašvilio, A. Gribojedovo (Gribo), Aplinkos ministerijoje dirbančio kriminalinio veikėjo „Raudonikio“ veikla? Atsakymas paprastas – laidų prodiuseriai bijo pajudinti įtakingus magnatus. Ilgą laiką buvo neliečiamas ir didžiulę įtaką turėjęs buvęs KGB darbuotojas, „Status“ koncerno vadovas V. Bieliauskas. Tik tada, kai labai įtakingi jo konkurentai nusprendė su juo susidoroti, tada ir prasidėjo tiek teisėsaugos sankcijos, tiek žiniasklaidos puolimas. Galiausiai V. Bieliauskas buvo likviduotas.