|
Gerbiamas XXI amžiaus kary!
Didžiuojamės Jumis ir sveikiname laikraščio redakciją ir visus darbuotojus su garbingu 20-mečio jubiliejumi.
Yra sakoma, vienas karys karo lauke ne karys. Tačiau Jūsų (kartu ir mūsų) laikraštis XXI amžius šią tiesą paneigė. Kovojate vienui vieni, kaip tie mūsų miško broliai, ir galite didžiuotis Jūs nenugalėti, vėliava Jūsų rankose! Pasirodo, kad ir vienas karys gali būti nenugalimas, jei jis rankose laiko Kristaus Tiesos ir Meilės vėliavą. Jei jis ir žūtų, vėliava liktų Prisikėlusio Kristaus rankose. Su tokia optimistine nuotaika ir sveikiname Jus ir linkime kovoti toliau, o mūsų šventa pareiga paremti Jus moraliai ir materialiai.
Visi turėtų suprasti, kad be finansinės paramos, valstybei nepadedant, katalikiškam laikraščiui išsilaikyti sunku. O turime puikias sąlygas Jums padėti, bet dėl nesuprantamų priežasčių jomis nesinaudojama. Visi, kurie lankome bažnyčią, esame katalikiško laikraščio gerbėjai. Rodos, užtektų klebonui priminti, kad Dievui šiandien reikalinga ne tik malda, bet ir kovos vėliava. Ši Tiesos, Pergalės ir Meilės vėliava yra prisikėlusio Kristaus rankose. Šią Pergalės vėliavą Jis įteikė mums, krikščionims, sakydamas: Eikite ir neškite pasauliui su šia vėliava Tiesą ir Meilę, aš su Jumis. O ši vėliava šiandien ir yra šis vienintelis krikščioniškos minties, kultūros ir visuomenės laikraštis XXI amžius.
Manome, kad tikintieji bažnyčios rinkliavoje turi paremti šį šventą reikalą. Ir mes patys dažnai sielojamės, kaip čia atsiliepus į šį tyruose šaukiantį balsą. O būtų geriausia išeitis įmetei bažnyčioje, ir eini ramus į namučius, žinodamas, kad per visą Lietuvą susidarys pakankama suma katalikiškam laikraščiui paremti.
Mes, XXI amžiaus skaitytojai, dažnai pagalvojame ir netgi piktinamės, kad mūsų kunigai negirdi tyruose šaukiančio balso padėkite! Tai balsas paties Prisikėlusio Kristaus su pergalės vėliava. Ne taiką atnešiau, bet kalaviją, įspėja mus. Maldų reikia, bet maža, reikia ir aštraus kardo aštrios polemikos. O kaip tik tokią polemiką laikraštyje ir randame. Tad nebūkime abejingi ir nepalikime šio vienišo kario karo lauke.
Alfonsas BRŪZGA ir bendraminčiai
Šiauliai
Katalikiškas laikraštis be kunigų pagalbos neišsilaikys
Lietuvai tapus nepriklausoma po kurio laiko pasirodė laikraščiai Mūsų laikraštis, Ūkininko patarėjas ir kt. Tuos laikraščius platino kunigai. Atsimenu, kad Viešintų parapijos klebonas vienais metais kalėdodamas išplatino Mūsų laikraščio apie 150 ir Ūkininko patarėjo apie 100 prenumeratų. Kodėl pagalbos nesulaukia XXI amžius? Katalikiška spauda negali gyvuoti be kunigų paramos. Ypač šiais laikais. Juk labiau apsišvietę lietuviai sovietinės okupacijos laikais skaitė komunistinius laikraščius, tuos laikraščius jie ir jų vaikai toliau prenumeruoja. Gal kiek keitėsi skaitytojai ir laikraščiai, bet jie abu liko neperskiriami draugai. Naujam laikraščiui tarp jų beveik neįmanoma įsiterpti.
Mano supratimu, laikraštis turėtų duoti daugiau praktiškų patarimų ūkininkams ir pažadinti klebonus, kad jie ateitų jums į pagalbą. Pradėkite nuo vyskupų ir pasiekite kiekvieną kunigą. Kartoju: joks katalikiškas laikraštis be kunigų pagalbos negali ilgai išsilaikyti. Linkiu jums keistis ir nepalūžti.
Dr. Petras Jokubka
St. Petersburg Beach, JAV
Katalikišką spaudą ignoruoja ir... katalikai
Lietuvai atgavus Nepriklausomybę vėl galėjome džiaugtis atgimusia katalikiška spauda. Tuo ypač džiaugėsi senoliai, dar iš savo vaikystės ar jaunystės prisiminę, kokie laikraščiai ir žurnalai ėjo tada. Visus namus pasiekdavo koks nors katalikiškas leidinys. Buvo miela vėl laisvai skaityti žinias iš katalikų gyvenimo, rašinius apie Nepriklausomybės atstatymo džiaugsmus ir rūpesčius. Po to, kai sovietų okupacijos metais komunistų valdžia beveik penkis dešimtmečius varžė religinę mintį ir rūpinosi skleisti ateistines idėjas, atgimusi katalikiška spauda mums tapo ypač svarbi ir reikalinga. Taigi pradėjęs eiti XXI amžius tapo tarsi pogrindinės Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos tąsa, nes per sovietų okupacijos metus tik iš Kronikos sužinodavome apie katalikiškus renginius. Tačiau praėjus dvidešimčiai Nepriklausomybės metų atsidūrėme ties riba, kai vėl tenka galvoti apie pogrindinės katalikiškos spaudos leidimą. Nors laisvoje Lietuvoje katalikais save pavadino apie 80 proc. žmonių, tačiau iš pirmaisiais atkurtos Nepriklausomybės metais pradėjusių eiti katalikiškų leidinių beliko tik XXI amžius. O bulvarinių leidinių vis daugėja. Be to, dešiniaisiais besidedanti ir krikščionišku pavadinimu besidangstanti valdžia, gyvenanti po tarybine skraiste, katalikišką spaudą apkrauna nepakeliamais mokesčiais. Aš vis imu galvoti, ar tik vėl nereiks atgaivinti Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos leidimo pogrindyje?
Bet ne tik neva krikščioniška valdžia ir bažnyčios XXI amžių ignoruoja. Neseniai lankydamasis Kaune užėjau į Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčią ir išgirdau kunigą skelbiant, kad atėjusieji nepamirštų nusipirkti naują Artumos žurnalo numerį. Išeidamas iš bažnyčios paprašiau XXI amžiaus. Man atsakė, kad jo neplatina. Tačiau patyriau ir kitą pavyzdį. Užsukęs į Kvėdarnos bažnyčią išgirdau, kaip klebonas per pamokslą nuoširdžiai kvietė tikinčiuosius ne tik čia pat įsigyti XXI amžių, bet ir ragino jį nuolat skaityti ir prenumeruoti. Tad matosi, kokia skirtinga padėtis Kaune ir kitur. O jei kiekvienoje bažnyčioje klebonas ragintų skaityti XXI amžių ir kitą katalikišką spaudą, nė vieno leidinio neignoruodamas, ar šiai spaudai, atsiradus daugiau skaitytojų, nebūtų lengviau?
Mieli katalikai, jei einame į bažnyčią, meldžiamės, kodėl patys skaitome nežinia kokią spaudą ir neauklėjame jaunimo krikščioniška dvasia, semdamiesi žinių iš katalikiškos spaudos?
Bronislovas ZINKEVIČIUS
Palanga
Redakcijos prierašas. Dėkojame už laiškus mūsų garbiems skaitytojams dr. P. Jokubkai, A. Brūzgai ir B. Zinkevičiui. Jei būtume palūžę, nebūtume išsilaikę tuos 20 metų. Nors kritinių momentų būta labai daug. O sunkiausia tada, kai esame pasmerkti, ignoruojami ar pajuokiami artimiausių bendraminčių. Sunkiausia, kai katalikų bendruomenės vadams atrodo, kad laikraščio išlaikymu turi rūpintis tik redakcijos darbuotojai, o tiksliau redaktorius. Kitai katalikų bendruomenės daliai jo išlaikymas tarsi neturi rūpėti. Išbandyti visi galimi laikraščio leidimo būdai ir kryptys. Nuo keturių puslapių biuletenio, kuriame buvo spausdinama atlaidų kronika, laikraštį didinome iki 16 puslapių dukart per savaitę ir tapome krikščionišku visuomeniniu leidiniu, t. y. atspindinčiu visas gyvenimo sritis. Tačiau dr. P. Jokubkos siūlomos priemonės nepadėjo. Į vyskupus kreipėmės ir prieš 15 metų, ir prieš trejus metus. Kreipėmės ir į Lietuvos Vyskupų Konferenciją. Taip pat skaitytojai per mūsų laikraštį kreipėsi ir A. Brūzgos aptariamu klausimu reikia katalikiškai spaudai padėti nors rinkliavomis. Atsakymo nesulaukėme. Tik vienos Vilkaviškio vyskupijos parapijos klebonas perdavė mums surinktas parapijiečių aukas. Esame jam labai dėkingi. Kartu skubame pasidalyti gera naujiena mūsų nepatvirtintomis žiniomis, vysk. Eugenijus Bartulis paprašė kiekvieno parapijos klebono užsiprenumeruoti XXI amžių. Ačiū jam už tai. Tai, žinoma, ne 150 prenumeratorių, kaip buvo prieškario Viešintų parapijoje, bet vis dėlto labai gerai. Jeigu kiekviena parapija prenumeruotų bent po 10 egzempliorių, mes klestėtume. O dabar ne tiek skurstame, kiek egzistuojame.
Dr. P. Jokubka klausia, kodėl klebonai neteikia pagalbos laikraščiui. Per tuos 20 metų puikiai žinome padėtį. Kai nenorima platinti katalikiško laikraščio, kai nenorima net informuoti apie jį, surandama šimtas priežasčių. Daug kunigų, matyt, užsiėmę kitais svarbiais darbais: remontuoja ar stato klebonijas tie darbai iš tiesų brangiai kainuoja. Kiti sunaudoja daug lėšų einamajam bažnyčių remontui ir pan. Beveik visos parapijos turi prisidėti prie vis mažėjančių kunigų seminarijų išlaikymo. Negalime priekaištauti visiems kunigams dėl jų abejingumo katalikiškai spaudai kai kurie kunigai mums labai padeda, turime ir gražių pavyzdžių, atsidavusių platintojų. Yra ir kaimuose išplatinančių arti 100 laikraščio egzempliorių per savaitę. Bet tokių nuoširdžių, katalikiškos visuomenės laikraščio reikšmę suprantančių kunigų šiais laikais turime labai nedaug. Priešingai, daromos įvairios kliūtys, kaip nesunkiai pastebi B. Zinkevičius ir kiti skaitytojai, net nors trumpai informuoti apie laikraštį. Todėl ar tenka labai stebėtis, kai apie XXI amžių žmogus sužino nuvykęs į Ameriką? (Apie tokį atvejį pasakojo viena profesorė tik nuvykusi į JAV ji sužinojo apie Lietuvoje leidžiamą katalikišką XXI amžių.) Todėl nelabai turėtų mus stebinti, kad, kaip rašo dr. P. Jokubka, buvę komunistinių laikraščių prenumeratoriai ir nepriklausomoje Lietuvoje skaito ne katalikiškus laikraščius. Visos sąlygos sudarytos, kad katalikiškas laikraštis būtų skaitomas kuo mažiau. Pavyzdžiui, kaip vertinti vieno ar kito klebono malonų pasiūlymą atvažiuoti į parapiją ir patiems redakcijos darbuotojams platinti laikraštį jis esą tam neprieštarausiąs? Atrodo, jog mes, kaip koks Lietuvos rytas, turime šimtus darbuotojų, užsiimančių platinimu, ir turime lėšų kurui vykti į visus Lietuvos kampelius. Mes vargiai nuvykstame į Vilnių, kur mūsų laukia keli platintojai.
Nesulaukdamas krikščioniškos paramos nustojo eiti vienintelis Lietuvoje katalikiškas savaitraštis vaikams Kregždutė.
Be to, kaip patiriame, yra skaitytojų, kuriems per sudėtingos kai kurios temos ir terminai. Tai nenuostabu, nes daugelis Lietuvos žmonių įpratinti prie televizijos laidų, kurių dauguma yra lėkštos, nors ir profesionaliai ar įtaigiai pristatomos. Lietuvoje populiari TV laida Klausimėlis kokių ten nesąmonių prišneka apie Popiežių, Vatikaną, netgi Lietuvą. Jeigu tokie asmenys skaitytų XXI amžių, informacija nenusileidžiantį daugumai dienraščių, o savo idėjomis toli juos pralenkiantį, tokių atsakymų nebūtų. Deja... Tad išlaikyti pakankamai aukštą profesionalumo lygį XXI amžiaus spaudoje būtina. Kai kurie klebonai, ypač jaunieji, skaito, giria Lietuvos rytą ir mums pataria: žiūrėkite, kaip Lietuvos rytas sugeba įdomiai rašyti, ir jūs taip įdomiai rašykite. Jie nežino, kad šiame dienraštyje dirba arti 1000 darbuotojų, iš jų 200 žurnalistų. Tad argi mes, turintys pusantro žurnalisto etato, galime lygintis su tokiais spaudos banginiais? Beje, požiūris į katalikišką spaudą Lietuvoje lemia ir mūsų atsilikimą. Mes jokiu būdu negalime lygintis su užsienio katalikiškų visuomenės laikraščių įtaka ir apimtimi, ir profesionalumu. Dr. P. Jokubkos siūlomų patarimų ūkininkams į mūsų palyginti mažos apimties laikraštį nesutalpintume, be to, tam darbui atlikti reikia profesionalių žurnalistų, kurių mes neturime dėl uždėtų penkis kartus didesnių mokesčių juos turėjome atleisti. Reikia turėti galvoje dar ir tai, kad šią sritį jau yra užėmę kiti leidiniai.
Tai keli aspektai, kuriais atsiliepiame į mūsų skaitytojų keliamus klausimus. Aišku, jų yra ir daugiau. Vis dėlto svarbiausia yra tai, kad katalikiškas laikraštis gali išsilaikyti tik katalikų bendruomenės remiamas ir puoselėjamas. Kitaip jo likimas lieka nenuspėjamas.
Kviečiame visus skaitytojus nepamiršti prenumeruoti ar bent skaityti iš mūsų platintojų gaunamą XXI amžių. Raginame prenumeruoti ir trečiadienio numerį, nes dėl nedidelio skaitytojų skaičiaus jo leidimo kaštai yra labai dideli. Šis numeris yra labai platus savo tematika ir patraukia skaitytojus priedais. Kviečiame užprenumeruoti XXI amžių kaip kalėdinę dovaną savo artimiesiems, draugams, pažįstamiems.
© 2010 XXI amžius
|