|
Kalėdų viltis Šventajai Žemei
Mindaugas BUIKA
Rekordinis piligrimų skaičius
Džiugu ir viltinga, kad šiemet per Kalėdų šventes Kristaus gimtajame Betliejuje apsilankė rekordinis skaičius maldininkų. Izraelio pareigūnų, koordinuojančių piligrimų keliones į Palestiną, duomenimis, gruodžio 25-osios dienos iškilmėms į Betliejų pirmą kartą susirinko daugiau kaip 100 tūkstančių krikščionių iš viso pasaulio (palyginti gana ramiais 2009 metais dalyvavo apie 50 tūkstančių). Be abejonės, istorinėje Kristaus Gimimo Bazilikoje aukotose Bernelių šv. Mišiose galėjo dalyvauti tik nedidelė dalis susirinkusiųjų, todėl dešimtys tūkstančių meldėsi ir sekė pamaldas prie šventovės esančioje Prakartėlės aikštėje.
Dabar Betliejuje iš maždaug 50 tūkstančių gyventojų tik trečdalis yra krikščionys dauguma jų musulmonai. XX amžiaus viduryje šiame krikščioniškiausiame Šventosios Žemės mieste Kristaus išpažinėjai sudarė daugiau kaip tris ketvirtadalius vietos gyventojų. Tačiau smurtas, konfliktinė situacija, ekonominiai sunkumai bei radikaliojo islamizmo stiprėjimas paskatino daugelį krikščionių emigruoti. Dabartinis santykinis taikos įsitvirtinimas, religinio turizmo spartus augimas įgalina vietinio verslo atsigavimą, labai svarbų vietinės krikščionių bendruomenės egzistencijai.
Kalėdų šventėms visi Betliejaus viešbučiai buvo užsakyti iš anksto. Pranešama, kad skubiai buvo statomi nauji viešbučiai, kad būtų galima priimti daugiau piligrimų. Labai simboliška, kad prieš Kristaus Gimimo šventės iškilmes Šventosios Žemės lotynų katalikų patriarchas Fuadas Tualis pašventino Betliejaus centrinėje aikštėje pastatytus naujus Piligrimų ir svečių namus. Žinoma, padėtis čia, kaip ir visoje Šventojoje Žemėje, toli gražu dar nenormali, ir ryškiausiu to ženklu yra Betliejų beveik supanti vadinamoji saugumo siena, Izraelio pastatyta siekiant apsisaugoti nuo teroristų.
Visi lankytojai turi praeiti pro kontrolės punktus, kas ne tik trukdo normaliam judėjimui, bet ir psichologiškai slegia vietinius gyventojus palestiniečius, kurie į savo miestą įeina lyg į uždarą lagerį. Tiesa, šiemetinėms šventėms (pradedant gruodžio 19-ta diena), okupacinė Izraelio valdžia supaprastino kontrolę, išduodama specialius leidimus vietiniams krikščionims, kad jie laisvai galėtų keliauti į Betliejų ir gretimus miestus susitikti su artimaisiais. Taip pat įvestas nuolatinis maršrutinis susisiekimas autobusais tarp Jeruzalės ir Betliejaus, nors kai kurie maldininkai šį 12 kilometrų atstumą ryžtasi įveikti pėsčiomis. Esant šventinei keliaujančių piligrimų gausybei, neišvengiama ir eismo nelaimių: pranešta, kad savo automobiliu vykdamos į Betliejų netoli Tiberiados ežero gruodžio 23 dieną žuvo trys pranciškonės seserys vienuolės, kitos dvi buvo sunkiai sužeistos.
Vaikų ir šeimų problemos
Kalėdų pamaldoms Betliejaus šventovėje kartu su savo vyskupais augziliarais vadovavęs Jeruzalės patriarchas F. Tualis homilijoje pirmiausia pasveikino oficialius dalyvius. Kaip įprasta, šiose šv. Mišiose dalyvavo Palestiniečių savivaldos vadovai musulmonai prezidentas Machmudas Abasas, premjeras Salamas Fajadas, Betliejaus meras krikščionis Viktoras Batarzechas ir gausūs diplomatai. Ganytojas pažymėjo, kad Kalėdos yra visų Šventosios Žemės žmonių šventė, ji yra šventė visiems, kurie siekia taikos ir susitaikymo. Kaip tik tai pabrėžė ir angelai, pranešdami apie pažadėtojo Išganytojo gimimą Betliejaus tvarte labai kukliomis sąlygomis: Garbė Dievui aukštybėse, o žemėje ramybė geros valios žmonėms (Lk 2, 14).
Dieviškojo Kūdikio gimimo aplinkybės, anot Jeruzalės patriarcho, skatina iš naujo permąstyti esmines žmoniškumo vertybes. Pirmiausia didysis Gimimas skurdžiose ėdžiose moko apie nuolankumą, paprastumą bei nekaltumą, kurį mes dažnai užmirštame pasaulyje, paženklintame prievartos ir galios troškimo. Jėzus gimė mylinčioje šeimoje ir ši patirtis dabar yra išskirtinai svarbi. Jeigu šeima sveika, tai naudinga visai visuomenei. Jeigu taip nėra dėl jos narių susipriešinimo bei nesutarimų, tai neigiamomis pasekmėmis atsiliepia ir visai socialinei tvarkai, sakė patriarchas F. Tualis. Kiekviena šeima yra Kristaus šaukiama sekti Nazareto Šventosios Šeimos pavyzdžiu.
Kalėdos iškelia unikalią gyvybės, Dievo dovanos, vertę. Kiekvienas kūdikis, gimęs ar negimęs, turi išskirtinį orumą ir nusipelno didžiausios pagarbos, kadangi sukurtas pagal Dieviškojo Kūdikio atvaizdą, pabrėžė Šventosios Žemės katalikų ganytojas. Jis priminė skausmo kupiną faktą, kad kiekvienais metais pasaulyje atliekama milijonai abortų dėl savanaudiškumo, širdžių kietumo, ignoravimo ir nepasirengimo priimti bei pasirūpinti gyvybe. Tai sunkios žaizdos visai žmonijai, taip pat ir tiems, kurie nužudo gyvybę pačioje jos užuomazgoje. Mes turime suprasti šių veiksmų pasekmes ir kreiptis į gailestingąjį Dievą, kuris atėjo pas mus, kaip šiandien gimęs Kūdikis, kalbėjo patriarchas Betliejuje vykusių Kalėdų iškilmių homilijoje.
Jis taip pat nurodė kitus susirūpinimą keliančius statistinius duomenis: beveik 80 proc. pasaulio vaikų šiandien gyvena materialiniu ar kitokiu atžvilgiu nepalankiose sąlygose. Ir Artimųjų Rytų regione daug vaikų gyvena žemiau skurdo ribos. Ypač sunki padėtis yra palestiniečių pabėgėlių stovyklose, kuriose laikinai apgyvendintų šeimų nestabili padėtis tęsiasi jau ne vieną dešimtmetį. Vaikai žūsta ir teroristų smurto akcijose, kartais netgi bažnyčiose, aiškino patriarchas F. Tualis, netiesiogiai nurodęs į neseniai įvykdytą išpuolį prieš krikščionių šventovę Irako sostinėje Bagdade per pamaldas.
Susitaikymo ir dialogo aktualumas
Tęsdamas homiliją ganytojas priminė evangelinį mokymą, skelbiantį atleidimą, meilę ir susitaikymą netgi tarp priešų. Jūs esate girdėję, jog buvo pasakyta: mylėk savo artimą ir nekęsk priešo. O aš jums sakau: mylėkite savo priešus ir melskitės už savo persekiotojus, kad būtumėte savo dangiškojo Tėvo vaikai; jis juk leidžia savo saulei tekėti blogiesiems ir geriesiems, siunčia lietų ant teisiųjų ir neteisiųjų (Mt 5, 4345). Taip mokydamas Jėzus rodo vienybės kelią šeimoms, bendruomenėms ir tautoms. Pasak Šventosios Žemės hierarcho, šis jo mokymas ypač aktualus politiniams lyderiams, kurie daro įtaką šalių ir tarptautinių bendrijų likimui ir ateičiai.
Jis pastebėjo, kad panašias nuostatas dėl susitaikymo išreiškė ir spalio mėnesį Romoje vykęs Artimiesiems Rytams skirtas Vyskupų Sinodas, už kurio sušaukimą popiežiui Benediktui XVI labai dėkingi regiono ganytojai. Sinodo tėvai savo kreipimesi į visą Dievo tautą pakvietė bendrystei, broliškai meilei ir dialogui visuose lygmenyse. Ekumeninis ir tarptautinis dialogas turi vykti ne tik tarp mokslininkų ir teologų, bet ir visoje visuomenėje. Šis dialogas yra imperatyvas ir atsakas į šiuolaikinio ateizmo bei fundamentalizmo perlenkimus, kurie kelia grėsmę visų tikybų atstovams.
Dialogo tarp krikščionių, judėjų ir musulmonų intensyvinimas ypač aktualus Šventajai Žemei, ypač brangiai visoms trims religijoms. Kalėdos skatina viltį, kad Jeruzalė ne tik taps dviejų tautų (izraeliečių ir palestiniečių) sostine, bet ir trijų monoteistinių religijų darnaus sugyvenimo pavyzdžiu visam pasauliui, sakė patriarchas F. Tualis, linkėdamas, kad šventinis bažnyčių varpų gausmas nustelbtų ginklų žvangėjimo triukšmą, ir pakvietė visus gyventi taikiai ir džiaugsmingai. Melskime taikos Izraeliui, Palestinai ir visiems Artimųjų Rytų žmonėms, kad mūsų vaikai galėtų gyventi ir bręsti taikioje ir džiugioje aplinkoje, ragino ganytojas.
© 2011 XXI amžius
|