Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Afganistano vaikams kariai perdavė Lietuvos žmonių numegztas šiltas kojines

Kapitonas Ainaras Jonaitis,

PAG-12 visuomenės informavimo karininkas

PAG-12 kariai Čagčarano vaikų globos namuose dalina vaikams Lietuvos žmonių numegztas kojines

Gruodžio 16 dieną Afganistano Goro provincijoje tarnaujantys Lietuvos kariai provincijos vaikų globos namų ir vaikų darželio auklėtiniams perdavė šiltas kojines, kurias numezgė labdaros akcijoje „Geros širdys – šiltos kojos“ dalyvavę Lietuvos žmonės.

Kartu su Goro provincijos socialinių reikalų departamento direktoriumi kariai pirmiausia aplankė Goro sostinės Čagčarano vaikų darželį. Kariai bendravo su vaikais ir darželio auklėtojomis ir perdavė apie 200 porų kojinių. Vėliau apsilankę Čagčarano vaikų globos namuose jų auklėtiniams padovanojo apie 400 porų kojinių. Vaikams kariai pasakojo apie Lietuvoje vykusią kojinių mezgimo akciją ir dalijosi savo įspūdžiais apie tarnybą tolimoje šalyje.

Lietuva pasirengusi vertinti visus totalitarinius režimus

Gruodžio viduryje Lietuva ir dar penkios Vidurio bei Rytų Europos valstybės paragino Europos Komisiją (EK) tinkamai įvertinti totalitarinius režimus. Šeši ministrai Teisingumo eurokomisarei Viviane Reding adresuotame laiške išsakė viltį, kad Europos Komisija imsis tolesnių žingsnių, „įskaitant galimą teisinę iniciatyvą kriminalizuoti totalitarinių nusikaltimų prieš asmenų grupes, apibrėžtas pagal socialinį statusą ar politinius įsitikinimus, teisinimą, neigimą ar šiurkštų menkinimą“.  Laiške taip pat teigiama, kad „teisingumo principas turėtų užtikrinti teisingą kiekvieno totalitarinio režimo aukų traktavimą (…) Kiekvieno tarptautinio nusikaltimo neigimas turėtų būti vertinamas remiantis tais pačiais standartais, kad būtų užkirstas kelias palankioms sąlygoms totalitarinių ideologijų reabilitacijai ir atgimimui.“ Laiškas, kurį  pasirašė Lietuvos, Bulgarijos, Čekijos, Latvijos, Rumunijos ir Vengrijos užsienio reikalų ministrai, paskelbtas laukiant Europos Komisijos išvadų dėl totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo ES lygiu ir atitinkamo teisinio instrumento, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Laišką inicijavo Lietuvos užsienio reikalų ministras A. Ažubalis. Jis sako, kad dalyje Europos dar nėra tinkamai suvokiami komunistinio režimo nusikaltimai, nors visi žino apie nacizmo nusikaltimus. Sovietinės okupacijos pradžioje Lietuva prarado 780 tūkst. žmonių – daugiau nei 440 tūkst. paliko šalį ar buvo repatrijuoti, 275 tūkst. buvo išvežti į gulagą ar tremtį, žuvo per 20 tūkst. pasipriešinimo kovotojų, dar 25 tūkst. žuvo fronte. Naciai ir jų kolaborantai Lietuvoje nužudė daugiau nei 200 tūkst. žydų.

NATO nesugebėtų apginti Baltijos šalių nuo agresijos

Lenkijos dienraštis „Gazeta Wyborcza“, remdamasis kai kurių ekspertų nuomone, teigia, kad NATO, parengęs Baltijos šalių gynybos planą, negalės apginti šių valstybių nuo galimos agresijos. „Atsižvelgiant į šių šalių geografinę padėtį ir didumą, jos bus okupuotos anksčiau, nei Aljanso politikai ir generolai priims gynybinius sprendimus“, – sakė vieno JAV senatoriaus padėjėjas. NATO planuose numatyta, kad užpulta šalis kurį laiką turėtų gintis savo jėgomis, tačiau Baltijos šalių kariuomenės neišlaikytų nė paros, tikina vienos NATO šalies generolas. Pagal naująjį planą numatoma, kad Baltijos šalis turėtų ginti dvi divizijos, permestos jūra ir oru iš Vakarų šalių, taip pat per Lenkiją. Kaip rašo „Gazeta Wyborcza“, diplomatai laikosi nuomonės, kad Baltijos šalių gynybos planas geras, tačiau pažymima, kad šios mažos šalys turi gerus kelius ir ilgą sieną su Rusija bei Baltarusija. Nuo Baltarusijos sienos iki Vilniaus galima nuvažiuoti per pusvalandį, o galimo agresoriaus artilerija ir raketos gali apšaudyti didžiuosius Lietuvos miestus nuo pasienio. Tuo tarpu Baltijos jūra plaukiančiai pagalbai gali tekti įveikti Rusijos karo laivų blokadą. Be to, vienas pirmųjų agresoriaus žingsnių turėtų būti Lietuvos sienos su Lenkija uždarymas. Baltijos šalių gynybos planas geriausias iš visų galimų, dienraščiui sakė Vašingtono ekspertai, „tačiau priešo tankai į Vilnių gali įvažiuoti anksčiau nei amerikiečių kariai sulips į laivus Vokietijoje“, – konstatuoja „Gazeta Wyborcza“.

Baltarusija žada pateikti paaiškinimus Lietuvai dėl atominės elektrinės

Baltarusija toliau planuoja statyti atominę elektrinę Astravo aikštelėje Gardino srityje, už 23 kilometrų nuo Lietuvos sienos. Nuogąstaudama dėl poveikio aplinkai, Lietuvos užsienio reikalų ministerija gruodžio mėnesio pradžioje paprašė Minską paaiškinti dėl Baltarusijos pareigūnų pareiškimų apie šioje šalyje planuojamą statyti atominę elektrinę ir pabrėžė, kad Vilnius iki šiol turi prieštaravimų dėl jos poveikio aplinkai. Lietuva laikosi pozicijos, kad Baltarusijos atominės elektrinės poveikio aplinkai vertinimo procesas nėra baigtas ir teigia iki šiol negavusi atsakymų, kodėl projektui pasirinkta aikštelė, esanti už 50 kilometrų nuo Vilniaus. Be to, jėgainė Baltarusijoje laikoma konkurente Visagine planuojamai atominei elektrinei, kurią Lietuva nori statyti kartu su Latvija, Estija ir Lenkija. Būtina priminti, kad pagreitintais tempais Rusija Kaliningrado srityje, taip pat šalia Lietuvos sienos, stato atominę elektrinę.