Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Reklamos kaina - tik 1,00 Lt + PVM

Pageidaujančius prašome kreiptis į Redakciją

Popiežius priminė Motinos Teresės liudijimą

Mindaugas BUIKA

Popiežių Benediktą XVI labdaros pietuose sveikina Meilės misionierių kongregacijos generalinė vyresnioji vienuolė sesuo Marija Prema Pirik

Kalėdinės vaišės Vatikane

Popiežius Benediktas XVI prieš metus Romos „Caritas“ išlaikomoje labdaros valgykloje pietavo su vargšais. Per pastarąsias Kristaus Gimimo šventes Šventasis Tėvas nusprendė juos pasikviesti pas save į Vatikaną. Gruodžio 26 dieną, Šventosios  Šeimos sekmadienį,  Pauliaus VI audiencijų salėje prie šventinių vaišių stalo susėdo keli šimtai vargšų, daugiausia benamių migrantų iš Haičio, Indijos, Etiopijos, Kinijos, Gabono ir kitų šalių, kuriais Romoje rūpinasi palaimintosios Motinos Teresės iš Kalkutos įkurtos Meilės misionierių kongregacijos seserys vienuolės.

Izraelio vadovai gali atvykti į Lietuvą

Jeruzalės lotynų katalikų patriarchas Fuadas Tualis sveikina Šv. Išganytojo bažnyčioje pamaldose dalyvavusį Lietuvos premjerą Andrių Kubilių

Gruodžio antroje pusėje viešėdamas Izraelyje ministras pirmininkas Andrius Kubilius sakė, kad Izraelio vadovai svarsto galimybę apsilankyti Lietuvoje. Pasak premjero, Izraelio ekonomikos ministro vizitas planuojamas kovo mėnesį. Apie galimybę atvykti į Vilnių svarsto ir prezidentas Šimonas Peresas bei premjeras Benyaminas Netanyahu. Premjeras B. Netanyahu yra kilęs iš Lietuvos ir giminystės ryšiais susijęs su vienu žymiausių žydų kilmės veikėjų Lietuvoje garsiuoju Gaonu. Pasak  A. Kubiliaus, per susitikimus su Izraelio vadovais aptarta galimybė Izraeliui atidaryti ambasadą Vilniuje, atnaujinti tiesioginius skrydžius tarp Tel Avivo ir Vilniaus. A. Kubilius pabrėžė, kad šalys dar neišnaudojo galimybių verslo bendradarbiavimui. Interviu Lietuvos radijui Vyriausybės vadovas sakė, kad sudėtingi istoriniai klausimai dėl holokausto Lietuvoje ir lietuvių kolaborantų vaidmens buvo aptarti labai atvirai. „Visi žinome ir atvirai kalbėjome apie tai, kad tragedija, kuri ištiko žydų bendruomenę Lietuvoje, kai 95 proc. iš 200 tūkst. žydų bendruomenės buvo išnaikinta, yra visos Lietuvos tragedija. Tai, kad ir lietuviai kolaborantai dalyvavo šitoje tragedijoje, yra mūsų visų gėda, ir apie tai atvirai kalbėjome. Jad Vašemo muziejuje matant šios tragedijos, įvykusios Lietuvoje, labai ryškius pėdsakus, tai sukrečia, to niekada neužmiršime“, – kalbėjo premjeras. Ministras pirmininkas atkreipė dėmesį, kad Lietuvos valdžia kitus metus paskelbė Holokausto aukų atminimo metais, todėl žydų genocido įamžinimui bus skiriamas didelis dėmesys.

Afganistano vaikams kariai perdavė Lietuvos žmonių numegztas šiltas kojines

Kapitonas Ainaras Jonaitis,

PAG-12 visuomenės informavimo karininkas

PAG-12 kariai Čagčarano vaikų globos namuose dalina vaikams Lietuvos žmonių numegztas kojines

Gruodžio 16 dieną Afganistano Goro provincijoje tarnaujantys Lietuvos kariai provincijos vaikų globos namų ir vaikų darželio auklėtiniams perdavė šiltas kojines, kurias numezgė labdaros akcijoje „Geros širdys – šiltos kojos“ dalyvavę Lietuvos žmonės.

Kartu su Goro provincijos socialinių reikalų departamento direktoriumi kariai pirmiausia aplankė Goro sostinės Čagčarano vaikų darželį. Kariai bendravo su vaikais ir darželio auklėtojomis ir perdavė apie 200 porų kojinių. Vėliau apsilankę Čagčarano vaikų globos namuose jų auklėtiniams padovanojo apie 400 porų kojinių. Vaikams kariai pasakojo apie Lietuvoje vykusią kojinių mezgimo akciją ir dalijosi savo įspūdžiais apie tarnybą tolimoje šalyje.

Adventinė etnokultūrinė vakaronė

Stasė Mickutė

Vakaronėje skambėjo adventinės giesmės

Poezijos ir kitų mėgėjiškų menų asociacija „Branduma“ ir „Griundvig“ projekto „Senjorų vadovai“ dalyviai pakvietė žiūrovus į adventinę etnokultūrinę vakaronę Kauno kultūros centre „Tautos namuose“. Vakaronės dalyviai domėjosi Adventui skirtomis kūrybinių darbų ir kultūrinio paveldo parodomis.

Vokalinis ansamblis „Židinys“ (vadovas Pranas Jurkonis) pradėjo vakaronę adventinėmis giesmėmis. Skambėjo sakralinės: J. Naujalio „Rasokit dangūs“, „Atskamba balsas iš toli“, Cherubini, Veni Jezus, Hans Nyber „Ave Marija“, P. Jurkonio „Adventinis ruduo“ bei dzūkiška daina pritariant kanklėms „Už girių girių ugnelė dega“.

Paroda apie kraštietį

Vytautas Bagdonas

Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejuje veikia paroda, skirta Stepo Zobarsko 100-mečiui

Anykščių rajono Kunigiškių kaime esantis Svėdasų krašto (Vaižganto) muziejus žiemos metą sulaukia mažai lankytojų. Šiuo metu muziejuje veikiančią parodą, skirtą  kraštiečio rašytojo, vertėjo, knygų leidėjo Stepo Zobarsko (1911–1984) 100-mečiui, apžiūri tik patys atkakliausi, šalčio nebijantys muziejaus lankytojai – mat muziejus nešildomas.

Paroda pradedama nuo pirmųjų muziejuje atsiradusių Stepui Zobarskui skirtų eksponatų. Pirmiausia tai buvo pluoštelis S. Zobarsko ir jo artimųjų nuotraukų, gautų iš Utenos kraštotyros muziejaus. Prie vieno pirmųjų eksponatų galima priskirti ir anykštėnų muziejininkų parengtą bei 1991 m. sausio mėnesį išleistą lankstinuką, skirtą rašytojo 80-mečiui. Būtent tų metų sausio 30-ąją S. Zobarsko gimtajame Svėdasų seniūnijos Pamalaišio kaime, kur kadaise stovėjo Zobarskų sodyba ir vaikystę bei pirmuosius jaunystės metus praleido būsimasis rašytojas, buvo iškilmingai atidengta ir pašventinta anykštėno tautodailininko Jono Tvardausko sukurta stogastulpių kompozicija, įamžinusi S. Zobarsko apsakymų rinkinio „Ganyklų vaikai“ veikėjus. Tą  labai šaltą ir speiguotą žiemos popietę Pamalaišyje  buvo pagerbtas žymiojo kraštiečio atminimas, o prisiminimų vakaras vyko Svėdasų kultūros namuose. Jubiliejaus proga spaudoje pasirodę rašiniai taip pat eksponuojami parodoje. Šie pirmieji S. Zobarskui skirti eksponatai byloja apie „primiršto“ rašytojo sugrįžimą. Iš tiesų vyresnio amžiaus žmonės buvo skaitę ne vieną šio rašytojo kūrinį, šį bei tą žinojo ir apie patį rašytoją. O jaunesnioji karta nežinojo nei rašytojo pavardės, nei kūrybos. Nors prieškario Lietuvoje S. Zobarsko apsakymų rinkiniai „Ganyklų vaikai“ ir „Pabėgėlis“ buvo įvertinti premijomis, o ir kitos knygos tapo populiariomis, mėgstamomis ir skaitomomis, jų niekur negalėjai gauti.

Mažeikių šaulių šventė

Albertas Ruginis

Mažeikių šauliai savo šventėje

Mažeikių šaulių kuopa vienija apie 200 senjorų, rikiuotės ir jaunųjų šaulių ir yra viena aktyviausių kuopų Žemaitijoje. Jau 18 metų  Mažeikių šauliams sėkmingai vadovauja Pranas Trakinis. Šio žmogaus nuopelnas, kad per visas valstybines šventes, paminklų šventinimo ceremonijas, partizanų pagerbimo ar bendruomenių renginius mažeikiškiai mato darnias šaulių rikiuotes. Patriotinius renginius lydi šautuvų salvės ir  patrankos šūviai. Neapsieinama ir be gardžios kareiviškos košės!

Paminėtos kovos už Lietuvos laisvę

Emilija Lukšytė-Krušinienė,

Alytaus apskrities literatų klubo „Tėkmė“ pirmininkė

Punsko Kovos 11-osios licėjaus spektaklio „Žalgirio mūšis“ akimirka

Gruodžio 11-ąją Punske (Lenkija) įvyko konferencija, skirta prisiminti lietuvių kovoms už tėvynės laisvę. Istorikai, metraštininkai, kraštotyrininkai stengiasi atgaivinti sovietinės okupacijos marintą Lietuvos istoriją, prikelti kovotojų, liejusių kraują už laisvę ir nepriklausomybę, atminimą.

Konferencijoje dalyvavo pedagogė, knygų autorė Elvyra Biliūtė-Aleknavičienė, kraštotyrininkas Gintaras Lučinskas, literatė Emilija Lukšytė-Krušinienė ir Lietuvos veterinarijos akademijos lektorius Alfonsas Vitkauskas.

Lietuva pasirengusi vertinti visus totalitarinius režimus

Gruodžio viduryje Lietuva ir dar penkios Vidurio bei Rytų Europos valstybės paragino Europos Komisiją (EK) tinkamai įvertinti totalitarinius režimus. Šeši ministrai Teisingumo eurokomisarei Viviane Reding adresuotame laiške išsakė viltį, kad Europos Komisija imsis tolesnių žingsnių, „įskaitant galimą teisinę iniciatyvą kriminalizuoti totalitarinių nusikaltimų prieš asmenų grupes, apibrėžtas pagal socialinį statusą ar politinius įsitikinimus, teisinimą, neigimą ar šiurkštų menkinimą“.  Laiške taip pat teigiama, kad „teisingumo principas turėtų užtikrinti teisingą kiekvieno totalitarinio režimo aukų traktavimą (…) Kiekvieno tarptautinio nusikaltimo neigimas turėtų būti vertinamas remiantis tais pačiais standartais, kad būtų užkirstas kelias palankioms sąlygoms totalitarinių ideologijų reabilitacijai ir atgimimui.“ Laiškas, kurį  pasirašė Lietuvos, Bulgarijos, Čekijos, Latvijos, Rumunijos ir Vengrijos užsienio reikalų ministrai, paskelbtas laukiant Europos Komisijos išvadų dėl totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo ES lygiu ir atitinkamo teisinio instrumento, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Laišką inicijavo Lietuvos užsienio reikalų ministras A. Ažubalis. Jis sako, kad dalyje Europos dar nėra tinkamai suvokiami komunistinio režimo nusikaltimai, nors visi žino apie nacizmo nusikaltimus. Sovietinės okupacijos pradžioje Lietuva prarado 780 tūkst. žmonių – daugiau nei 440 tūkst. paliko šalį ar buvo repatrijuoti, 275 tūkst. buvo išvežti į gulagą ar tremtį, žuvo per 20 tūkst. pasipriešinimo kovotojų, dar 25 tūkst. žuvo fronte. Naciai ir jų kolaborantai Lietuvoje nužudė daugiau nei 200 tūkst. žydų.