Pirmasis puslapis
Aktualijos
Krikščionybė
    šiandien
Kultūra
Lietuva
Lietuva. Pasaulis
Žvilgsnis

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai

Lietuva pasirengusi vertinti visus totalitarinius režimus

Gruodžio viduryje Lietuva ir dar penkios Vidurio bei Rytų Europos valstybės paragino Europos Komisiją (EK) tinkamai įvertinti totalitarinius režimus. Šeši ministrai Teisingumo eurokomisarei Viviane Reding adresuotame laiške išsakė viltį, kad Europos Komisija imsis tolesnių žingsnių, „įskaitant galimą teisinę iniciatyvą kriminalizuoti totalitarinių nusikaltimų prieš asmenų grupes, apibrėžtas pagal socialinį statusą ar politinius įsitikinimus, teisinimą, neigimą ar šiurkštų menkinimą“.  Laiške taip pat teigiama, kad „teisingumo principas turėtų užtikrinti teisingą kiekvieno totalitarinio režimo aukų traktavimą (…) Kiekvieno tarptautinio nusikaltimo neigimas turėtų būti vertinamas remiantis tais pačiais standartais, kad būtų užkirstas kelias palankioms sąlygoms totalitarinių ideologijų reabilitacijai ir atgimimui.“ Laiškas, kurį  pasirašė Lietuvos, Bulgarijos, Čekijos, Latvijos, Rumunijos ir Vengrijos užsienio reikalų ministrai, paskelbtas laukiant Europos Komisijos išvadų dėl totalitarinių režimų nusikaltimų įvertinimo ES lygiu ir atitinkamo teisinio instrumento, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Laišką inicijavo Lietuvos užsienio reikalų ministras A. Ažubalis. Jis sako, kad dalyje Europos dar nėra tinkamai suvokiami komunistinio režimo nusikaltimai, nors visi žino apie nacizmo nusikaltimus. Sovietinės okupacijos pradžioje Lietuva prarado 780 tūkst. žmonių – daugiau nei 440 tūkst. paliko šalį ar buvo repatrijuoti, 275 tūkst. buvo išvežti į gulagą ar tremtį, žuvo per 20 tūkst. pasipriešinimo kovotojų, dar 25 tūkst. žuvo fronte. Naciai ir jų kolaborantai Lietuvoje nužudė daugiau nei 200 tūkst. žydų.

Lietuva šią vasarą priėmė Baudžiamojo kodekso pataisas, kurios numato, kad iki dvejų metų laisvės atėmimo bausme galima bausti tuos, kas viešai pritarė SSRS ar nacistinės Vokietijos įvykdytai agresijai prieš Lietuvą, SSRS ar nacistinės Vokietijos Lietuvoje ar prieš Lietuvos gyventojus įvykdytam genocidui ar kitiems nusikaltimams žmoniškumui, karo nusikaltimams, taip pat jei šiuos nusikaltimus neigė ar šiurkščiai menkino. Be to, baudžiamojon atsakomybėn galima traukti ir tuos, kurie pritarė 1990–1991 metais įvykdytiems kitiems agresiją prieš Lietuvos Respubliką vykdžiusių ar joje dalyvavusių asmenų sunkiems nusikaltimams, taip pat juos neigė ir šiurkščiai menkino.

Europos valstybės atsakomybę už itin sunkių nusikaltimų neigimą ar menkinimą reglamentuoja įvairiai. Čekija, Lenkija numato baudžiamąją atsakomybę už pritarimą nacių ir sovietų režimų įvykdytiems genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą. Austrija, Belgija, Slovakija, Vokietija ir Prancūzija numato baudžiamąją atsakomybę už pritarimą nacių įvykdytiems genocido nusikaltimams, nusikaltimams žmoniškumui ir karo nusikaltimams, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą. Minėtos valstybės ir Ispanija, Portugalija, Liuksemburgas, Rumunija, Šveicarija kriminalizavo pritarimą kitiems panašiems nusikaltimams, nekonkretinant jų vykdytojų, jų teisinimą, neigimą bei menkinimą.

Europos Sąjungoje (ES) tęsis diskusijos dėl Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos (ES) šalių noro vienodais kriterijais vertinti nacistinių ir komunistinių režimų nusikaltimus. A. Ažubalis pareiškė, kad šešių ministrų laiškas Europos Komisijai  pasiekė tikslą, nors Komisija pasiūlymą kol kas  įvertino skeptiškai. Svarbiausias pasiekimas yra tai, kad šia tema Europos Komisijoje toliau bus diskutuojama. A. Ažubalis pabrėžė, jog Vokietijai siekti nacizmo nusikaltimų kriminalizavimo Bendrijos mastu prireikė šešerių metų.

Ministras A. Ažubalis, nacizmą ir komunizmą pavadinęs „broliškomis ideologijomis“, sakė, kad Vakarų Europa nesupranta komunistinėje priespaudoje gyvenusių valstybių istorijos: „Deja, vakarinė Europos dalis gerai neišmano mūsų istorijos – istorijos valstybių, kuriose dar neseniai buvo totalitarinis režimas.“ Pasak ministro, ES valstybės turi skirtingą požiūrį į Rusiją. „Kai kurie politikai linksta sakyti – palikite istoriją istorikams. To rezultatas – anksčiau ar vėliau yra recidyvas“, – sakė ministras.

Savo poziciją ministras dar aiškiau išsakė prieš Kalėdų šventes. Spaudos konferencijoje jis teigė, kad Europos lygmeniu sprendimus dėl totalitarinių nusikaltimų prieš asmenų grupes kriminalizavimo klausimą nukėlus ateičiai, reikia kalbėti apie būtinybę ugdyti supratimą apie stalinizmo žiaurumą. Ministras sakė: „Mes toliau turime pasinaudoti visa komisijos teikiama finansine parama ir ugdyti praeities supratimą toje Europos dalyje, kuri nepatyrė stalinizmo žiaurumo ir kuriai labai sunku suprasti, kodėl mes bandome įvilkti šitą dalyką į teisinį rūbą.“

Tačiau ar tikrai galima džiūgauti, anot ministro A. Ažubalio, dėl to, kad laiškas pasiekė tikslą? Britų dienraštis „Guardian“ pranešė, jog Europos Komisija atmetė Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių pasiūlymą numatyti bausmes už komunistinių režimų nusikaltimų neigimą. „Dėl to nėra konsensuso. Skirtingų valstybių narių požiūris labai skiriasi“, – sakė teisingumo eurokomisarės atstovas Matthew Newmanas. Šis Europos Komisijos atstovas netgi bando paneigti šešių ministrų argumentus – jo žodžiais tariant, tai, ką darė komunistai, buvo siaubinga, tačiau „komunistiniai režimai nebuvo nukreipti prieš tautines mažumas“. Vadinasi, tik nacizmas, išnaikinęs apie 6 mln. civilių žmonių, yra smerktinas, o komunizmas, visame pasaulyje sunaikinęs apie 100 mln. žmonių, nebuvo toks baisus.

Teisingumo ministras Remigijus Šimašius įsitikinęs, kad Europos Komisija (EK) neužkirto kelio Lietuvos ir kitų Rytų Europos šalių iniciatyvai visoje Europos Sąjungoje (ES) numatyti bausmes už komunistinių režimų nusikaltimų neigimą ar menkinimą. Esą Komisija pripažino nesant vienareikšmiško palaikymo naujam teisės aktui, tačiau diskusijos vyks toliau. Ministras sako, kad yra neteisingas požiūris teigti, kad aukų daugiau ar mažiau arba kad vieni nužudyti dėl socialinės padėties, o kiti tautiniu pagrindu. Jeigu jau žengtas žingsnis bausti už aukų menkinimą ir nusikaltimų pateisinimą, tai turi būti daroma visų nusikaltimų atžvilgiu, nes visų nusikaltimų aukos vertos pagarbos, o nusikaltėliai – pasmerkimo.  Ministro R. Šimašiaus teigimu, britų laikraščio pranešimas yra „tik viena iš galimų interpretacijų“.

„Guardian“ yra kairuoliškas laikraštis ir jam labai nemaloni Lietuvos ir kitų valstybių keliama iniciatyva, kad komunizmo nusikaltimai turi būti tinkamai įvertinti“, – sakė R. Šimašius.

Ministras pabrėžė, kad EK pozicija padeda siekti permainų švietimo srityje. Daugelis žmonių Vakarų Europos valstybėse žino apie holokausto baisumus, bet, pavyzdžiui, Švedijoje didelė dalis moksleivių mano, kad per visą istoriją visame pasaulyje komunizmo nusikaltimai nusinešė dešimtis tūkstančių, o ne milijonus gyvybių.

© 2011 „XXI amžius“