Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Garsinę Kerbedžių pavardę

Bronius VERTELKA

Fortepijonu groja Konstancija Kerbedytė

Apie Kerbedžių valdytą dvarą Naudvaryje pasakojo istorikas Petras Juknevičius

Kerbedžių dvaro, dabar priklausančio rajono savivaldybei, pagrindiniai rūmai

Gruodžio 16-ąją Panevėžio G. Petkevičaitės-Bitės viešojoje bibliotekoje vyko konferencija „Bajorai Kerbedžiai ir Panevėžys“, skirta pasaulinio garso inžinieriaus, tiltų statytojo, Panevėžio krašto žmogaus Stanislovo Kerbedžio 200-ųjų gimimo metinių sukakčiai paminėti. Konferenciją rengė Panevėžio kraštiečių klubas „Tėviškė“, Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyrius ir Panevėžio kraštotyros muziejus.

Iš pradžių apsilankyta Naudvaryje, Kerbedžių valdytame dvare, kur gimė būsimas garsusis tiltų statytojas S. Kerbedis (dabar dvaras priklauso rajono savivaldybei). Su dvaru ir jo istorija supažindino istorikas Petras Juknevičius.

 Sugrįžus į biblioteką, jos Konferencijų salėje pirmasis apie S. Kerbedį prabilo Vilniaus Gedimino technikos universiteto profesorius Algimantas Nakas. Būsimas tiltų statytojas mokėsi  katalikų mokykloje Panevėžyje, studijavo Peterburge. Baigiant studijas institute  privalėjo išlaikyti 18 egzaminų, kurių kiekvienas buvo  vertinamas pagal 10 balų sistemą. S. Kerbedis surinko 174 balus. Jaunasis inžinierius išgarsėjo Peterburge – jis pateikė pakabinamojo tilto projektą. Buvo nuspręsta statyti  jį iš metalo konstrukcijų. Statyba užtruko 8-erius metus. Nevos upės gylis buvo apie 10 metrų, todėl reikėjo kalti polius. S. Kerbedis sukonstravo įrenginį, kad juos kaltų mechaniniu būdu. 1850 metais lapkričio 21-ąją tiltas buvo atidarytas. Pirmasis juo praėjo caras Nikolajus I su svita. Tilto statytojas S. Kerbedis iš jo sulaukė nemažai malonių. 1938 metais tiltas buvo išardytas ir pervežtas į Tverę, kur ir dabar stovi.

S. Kerbedis ne statė, bet dalyvavo komisijoje statant Panerių ir Kauno geležinkelio tunelius. Iš Naudvario kilęs inžinierius statė tiltą per Vyslą Lenkijoje. S. Kerbedis suprojektavo katalikų bažnyčios pastatą Peterburge, Nevos prospekte. Pasaulinio garso inžinierius palaidotas Varšuvos kapinėse, jo vardu pavadintos gatvės Panevėžyje ir Dvarčionyse, įsteigta jo vardo stipendija Vilniaus Gedimino technikos universitete.

Panevėžio kraštotyros muziejaus direktorius Arūnas Astramskas pateikė S. Kerbedžio sūnėno Stanislovo Kerbedžio gyvenimo faktų. Už jo ir žmonos Eugenijos pinigus Varšuvoje buvo pastatytas ne vienas pastatas. Varšuva turi  58 savo garbės piliečius, tarp jų ir Eugenija Kerbedienė.

 Netoli Traupio miestelio (Anykščių r.) įsikūręs Stanislovas Kerbedis pasakojo, kaip jam pavyko atkurti Kerbedžių giminės genealoginį medį. Anykštėno ir įžymiojo tiltų statytojo S. Kerbedžio proseneliai turėjo giminystės ryšių.

Lietuvos moterų lygos Panevėžio skyriaus pirmininkei Liudvikai Knizikevičienei pavyko sužinoti, kad Vladislovas Kerbedis, 1850 m. gimęs Paliūniškyje (S. Kerbedžio brolio Maksimilijono sūnus), ketino Panevėžyje pastatyti ligoninę Panevėžio ir Ukmergės vargšams. Raguvėlės dvaro savininkas Konstantinas Komaras tokiam reikalui nupirko žemės sklypą Panevėžyje, Sodų gatvėje, tačiau statybas  sutrukdė Pirmasis pasaulinis karas. 1930 metais Panevėžyje buvo pastatyta apskrities ligoninė ir viena palata chirurginiame skyriuje pavadinta V. Kerbedžio vardu. Dabar toje  vietoje  iškilęs devynaukštis Panevėžio ligoninės pastatas.

Gintaras Kerbedis, vadovaujantis UAB „Aukštaitijos siaurasis geležinkelis“, supažindino su „siauruko“ istorija ir dabartimi. Tai ilgiausias – 70 kilometrų – siaurojo geležinkelio ruožas Europoje jungiantis Panevėžį su Rubikiais.

Konferencijos dalyviams fortepijonu grojo jauniausia Kerbedžių giminės atstovė Konstancija Kerbedytė.

Panevėžys
Autoriaus nuotraukos

© 2011 „XXI amžius“