Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Įpareigojantis Krikšto sakramento džiaugsmas

Mindaugas BUIKA

Popiežius Benediktas XVI Siksto koplyčioje krikštija Vatikano pasauliečių darbuotojų šeimų naujagimius

Jėzaus klusnumas Tėvui ir solidarumas žmogui

Užbaigdamas Kalėdų liturginį laikotarpį popiežius Benediktas XVI aukojo Viešpaties krikšto šv. Mišias, kurių metu pagal nusistovėjusią tradiciją krikštijo Vatikano pasauliečių darbuotojų šeimų naujagimius. Praėjusį sekmadienį, sausio 9 dieną, istorinėje Siksto koplyčioje vykusiose pamaldose buvo pakrikštytas 21 kūdikis – 13 berniukų ir 8 mergaitės, tarp kurių buvo ir dvyniai. Vyriausiam iš pakrikštytųjų sukako keturi mėnesiai, o jauniausiajai – keturios savaitės.

Homilijoje Šventasis Tėvas komentavo Evangelijos skaitinį (Mt 3, 13-17), kuriame pasakojama, kaip šv. Jonas krikštijo Kristų Jordano upėje. Jis pažymėjo, kad Palestinos gyventojų krikštas neturėjo tos sakramentinės vertės, kuri Bažnyčioje celebruojama dabar, kadangi sakramentai buvo įsteigti Jėzaus mirtimi ir prisikėlimu. Tuomet tai buvo „labiau atgailos aktas, kviečiantis žmones Dievo nuolankumui – naujosios pradžios akivaizdoje: panirdamas į vandenį penitentas prisipažindavo nusidėjęs ir melsdavo Dievo, kad būtų apvalytas nuo nuodėmių.“

Todėl galima suprasti Jono Krikštytojo nuostabą, kai jis pamatė Jėzų, kurį pažino kaip Mesiją, taigi esantį be nuodėmės, stovintį eilėje kartu su nusidėjėliais. Jonui atsikalbinėjant ir prašant jį patį pakrikštyti, Jėzus paragino nesipriešinti, nes reikia daryti tai, „kas reikalinga teisumui“. Tuometinis Jėzaus krikštas, pasak popiežiaus Benedikto XVI, turi būti suprastas pagal „nuolankumo logiką“: visišką atsidavimą dangiškojo Tėvo valiai. Tai kartu ir meilės bei solidarumo žmogui apraiška, ypač žinant Jėzaus kryžiaus kančios perspektyvas prisiimant mirtį už visos žmonijos nuodėmes.

Savo ruožtu ir krikštu Jordano upėje dangiškasis Tėvas per balandžio pavidalu pasirodžiusią Šventąją Dvasią tiesiogiai kreipiasi į žmones, pabrėždamas „gilią bendrystę, vienijančią Jį su Sūnumi“, – aiškino Popiežius. Tėvas balsu išreiškia pasigėrėjimą Jėzumi dėl pasiryžimo klusniai pildyti Jo valią, tuo pačiu pabrėžiant abiejų vienybę meilėje: „šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi“ (Mt 3, 17). Šie balso iš dangaus žodžiai yra ir nuoroda į būsimosios „Prisikėlimo pergalės laukimą“, – pabrėžė homilijoje Benediktas XVI.

Parapijos turi remti šeimas

Kreipdamasis į tėvus, kurių prašymu Katalikų Bažnyčioje naujagimiai yra krikštijami, jis patvirtino, kad tuo būdu kūdikiai yra įvedami į „abipusį apsikeitimą meile, kuri egzistuoja Dieve tarp Tėvo, Sūnaus ir Šventosios Dvasios“. Užpylus krikšto vandeniu kūdikis įvedamas į paties Jėzaus gyvenimą, ir tuo būdu „dvasiškai panyra į mirtį ir prisikėlimą, išsivaduoja iš prigimtinės nuodėmės“ ir pradeda malonių kupiną gyvenimą. Per Krikšto sakramentą priimti į Bažnyčią ir tėvų prašymu gaudami jų turimą tikėjimą kūdikiai yra konsekruojami sekti Viešpatį ir realizuoti savąjį pašaukimą, kurį kiekvienam jų su ypatinga meile yra paskyręs dangiškasis Tėvas.

„Tos žemiškosios piligrimystės tikslas bus pilnutinė bendrystė su Juo amžinojoje laimėje“, – kalbėjo popiežius Benediktas XVI. Tam, žinoma, reikės toliau brandinti savo tikėjimą ir meilę bei atitinkamai lavintis – „pagal Šventojo Rašto išmintį ir Bažnyčios magisteriumą“.

Štai čia iškyla ypatinga tėvų ir krikštatėvių atsakomybė lydėti pakrikštytuosius jų asmeninio augimo ir tobulėjimo kelyje. „Šiuo atžvilgiu bendradarbiavimas tarp krikščionių bendruomenės ir šeimos yra tuo labiau reikalingas dėl dabartinio visuomeninio konteksto, kuriame šeimos institucija yra puolama iš visų pusių ir patiria didelius sunkumus įgyvendinant savojo tikėjimo mokymo misiją“, – aiškino Šventasis Tėvas.

Švietimo ir auklėjimo uždavinį dar labiau apsunkina visuomenės patiriamos permainos ir praradimas anksčiau įprasto kultūrinių, tautinių ir religinių pagrindų stabilumo. „Todėl yra būtina, kad parapijos daugiau paremtų šeimas, mažąsias namų Bažnyčias jų tikėjimo perdavimo darbuose“, – ragino popiežius Benediktas XVI. Baigdamas homiliją jis meldė pakrikštytiems kūdikiams gausių Šventosios Dvasios dovanų, patikėdamas juos Švč. Mergelės Marijos užtarimui.

Po šv. Mišių susitikęs su tikinčiaisiais Šv. Petro aikštėje šventadienio „Viešpaties Angelo“ maldai, kartu su panašiomis mintimis ir palinkėjimais Šventasis Tėvas meldė Dievo Motinos globos ir užtarimo ir tėvams, kurie rengia savo vaikus krikštui, bei katechetams, kurie juos krikščioniškai ugdo. „Noriu padrąsinti visus tikinčiuosius iš naujo atrasti buvimo pakrikštytiems grožį ir priklausymą didžiajai Dievo šeimai, duodant džiaugsmingą savojo tikėjimo liudijimą, kad jis neštų gėrio ir santarvės vaisius, – sakė popiežius Benediktas XVI. – Tegul visa bendruomenė, atgimdyta vandeniu iš Šventosios Dvasios, džiugiai dalijasi buvimu!“

© 2011 „XXI amžius“