Pirmasis puslapis
Aktualijos
Darbai
Istorija
    ir dabartis
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Pradedant naujosios evangelizacijos epochą

Mindaugas BUIKA

Atsakomybė už plintantį netikėjimą

Popiežiaus Benedikto XVI ir Visuotinės Bažnyčios veiklos 2011 metais perspektyvos, reikia tikėtis, bus paženklintos „naujosios evangelizacijos“ dvasia. Iš tikrųjų naujos Šventojo Sosto struktūros – Popiežiškosios naujosios evangelizacijos tarybos – įsteigimas praėjusių metų rudenį kai kam galėjo atrodyti netikėtas, žinant paties Šventojo Tėvo kritišką bažnytinių institucijų „perdėtos biurokratizacijos“ vertinimą. (Pontifikato pradžioje kai kurias institucijas dėl to bandė reformuoti ir sujungti.) Tačiau naujosios tarybos įkūrimas buvo gerai apmąstytas: jos tikslas – gaivinti Bažnyčios misijų veiklą, o ypač tai aktualu itin sekuliarizuotoje Europos ir viso Vakarų pasaulio visuomenėje. Taip Šventasis Tėvas perėmė ir pratęsė savo pirmtakų Pauliaus VI ir ypač Jono Pauliaus II mokymo paveldą. Dievo tarnas Jonas Paulius II daug kartų kalbėjo apie neatidėliotinos „naujosios evangelizacijos“ poreikį rengiantis ir švenčiant didįjį 2000 metų jubiliejų, nuolat pabrėžė šiuolaikinės Bažnyčios „sąžinės ištyrimo“ svarbą, nurodė ir tam tikrą atsakomybę už dabartinį nukrikščionėjimo procesą. „Bažnyčios vaikai turi klausti savęs, kiek juos pačius paveikė sekuliarizmas bei etinis reliatyvizmas, – rašė Šventasis Tėvas 1994 metų apaštaliniame laiške „Trečiajam tūkstantmečiui artėjant“. – Klausti, kiek jie patys atsakingi už plintantį netikėjimą, nes dėl savo religinio, moralinio ir visuomeninio gyvenimo trūkumų nepaliudijo tikrojo Dievo veido.“

Pastebėjęs, kad „tikėjimas, susidūręs su modernia kultūra, kartais yra klaidinamas teologinių nuomonių, kurioms plisti padeda klusnumo Bažnyčios magisteriumui krizė“, Šventasis Tėvas kvietė, kad sąžinės sąskaita apimtų ir Vatikano II Susirinkimą bei įgyvendinimą. „Ar Dievo Žodis labiau tapo teologijos siela ir viso krikščioniško gyvenimo įkvėpėju – kaip to reikalavo „Dei Verbum“? Ar liturgija yra Bažnyčios gyvenimo „šaltinis ir kulminacija“, kaip moko „Sacrosanctum Concilium“? Ar visuotinėje Bažnyčioje ir vietinėse Bažnyčiose stiprėja bendrystė, kurią nurodė „Lumen gentium“? Ar daugiau dėmesio skiriama charizmoms, tarnystėms, įvairioms Dievo Tautos aktyvumo formoms, vengiant pigaus demokratizmo ir sociologizavimo, kurie neatspindi tikrosios Vatikano II Susirinkimo dvasios ir Bažnyčios katalikiškos vizijos?“

Kad idėja neliktų abstrakčia formuluote

Tai klausimai, į kuriuos teks atsakyti pradedant popiežiaus Benedikto XVI sumanytą „naujosios evangelizacijos epochą“ XXI amžiaus antrajame dešimtmetyje, taip pat 2012 metais rengiantis prasmingai paminėti Vatikano II Susirinkimo istorinį sušaukimą ir pradžią. Ateinančiais 2011 metais daug turės nuveikti palaipsniui formuojama Popiežiškoji naujosios evangelizacijos taryba. Gruodžio viduryje duotame interviu Jungtinių Valstijų katalikų laikraščiui „National Catholic reporter“ šios Šventojo Sosto dikasterijos vadovas italas arkivyskupas Salvatore (Rinas) Fizikela pranešė, kad ateinančiais mėnesiais bus surengtos ekspertų konferencijos pačios „naujosios evangelizacijos“ aptarimui, kad ji neliktų tik abstrakti formuluotė. Šiame pokalbyje pažymėta, kad, vertinant naujosios evangelizacijos istorinius, teologinius bei pastoracinius aspektus, laukiama, kad gražias iniciatyvas rodytų vietinių Bažnyčių ganytojai. Kaip pavyzdys, nurodytas neseniai paskelbtas JAV sostinės Vašingtono arkivyskupo kardinolo Donaldo Viuerlio ganytojiškas laiškas dėl naujosios evangelizacijos, kuriame dėmesys sutelktas į Bažnyčios vidinio gyvenimo stiprinimą, įveikiant išgyventas krizes, pavyzdžiui, dvasinių pašaukimų stoką. Taip pat reikia stiprinti Katalikų bendruomenės teigiamą veikimą platesniame visuomenės gyvenime, sprendžiant su moralinėmis nuostatomis susijusias politines, socialines, sveikatos apsaugos ir šeimos problemas, ginant religijos ir sąžinės raiškos laisvę bei gyvybę nuo prasidėjimo iki natūralios pabaigos.

Žinoma, svarbiausiu įvykiu naujosios evangelizacijos programos sudarymui bus popiežiaus Benedikto XVI 2012 metais šaukiama šiai temai skirta Vyskupų Sinodo asamblėja. Tačiau ir rugsėjo pabaigoje jo paskelbtame Posinodiniame apaštaliniame paraginime „Verbum Domini“, kaip 2008 metais vykusios Šventajam Raštui skirtos Vyskupų Sinodo asamblėjos baigiamajame dokumente, nemažai kalbama apie naujosios evangelizacijos aktualumą. Jame primenama klasikine tapusi popiežiaus Pauliaus VI 1975 metų dokumente „ Evangelii Nuntiandi“ pateikta išvada, kad mūsų laikais yra daug žmonių, kurie „pakrikštyti, bet nepakankamai evangelizuoti“. Kitaip sakant, įvedimo sakramentai priimami tik formaliai, ir šis nepakankamas sąmoningumas skatina vėlesnį krikščioniškojo tapatumo praradimą sekuliarizuotos kultūros įtakoje.

2011 metų darbotvarkės bruožai

Naujosios evangelizacijos įvairių aspektų aptarimas, be abejonės, bus numatytas ir popiežiaus Benedikto XVI 2011 metų darbotvarkėje. Ypač jo susitikimuose su įvairių šalių vyskupais, kurie atvyks į Vatikaną kas keleri metai privalomam „ad limina“ vizitui, pranešti Šventajam Tėvui apie sielovadinę padėtį savose diecezijose. Juk ši padėtis yra labai įvairi, todėl ir „naujoji evangelizacija“ negali būti tokia pati kiekviename pasaulio kampelyje. Kaip minėtame interviu sakė arkivyskupas R. Fizikela, ji negali būti tokia pat Europoje, kaip ir Lotynų Amerikoje, arba Jungtinėse Valstijose, Australijoje ir Korėjoje. „Mes turime stengtis nustatyti bendrą viziją, atsižvelgdami į skirtingas situacijas, tradiciją bei tautines kultūras, kuriose ji bus įgyvendinama“, – aiškino naujos bažnytinės institucijos vadovas.

Atnaujinto Evangelijos skelbimo, išgyvenimo ir liudijimo temos, matyt, vėl bus atspindėtos popiežiaus Benedikto XVI kalbose per jo šiais metais numatomas užsienio apaštalines keliones ir vizitus pačios Italijos teritorijoje. Ypač tai pasakytina apie rugpjūčio 18–22 dienomis Ispanijos sostinėje Madride celebruojamas Pasaulines jaunimo dienas bei rugsėjo 22–25 dienoms suplanuotą Šventojo Tėvo valstybės vizitą į savo tėvynę Vokietiją. (Pastarosios kelionės eigoje bus aplankyta sostinė Berlynas, taip pat Freiburgas ir Erfurtas.) Tikėjimo atnaujinimas yra svarbus ir pokomunistinei Kroatijai, kurią popiežius Benediktas XVI aplankys birželio 4–5 dienomis.

Ši tema, matyt, bus paliesta ir lapkričio 18–20 dienomis įvyksiančioje Šventojo Tėvo kelionėje į Vakarų Afrikos valstybę Beniną, kuri šiemet mini evangelizacijos 150-ąsias metines. Iš kelių šiais metais įvyksiančių popiežiaus Benedikto XVI vizitų į Italijos miestus, pirmiausia minėtinas rugsėjo 11 dieną numatytas jo apsilankymas Ankonos uostamiestyje prie Adrijos jūros, kur vyks Nacionalinis Eucharistinis kongresas. Tokie tautiniai bažnytiniai susitikimai rengiami įvairiose šalyse, pasitinkant 2012 metais Airijos sostinėje Dubline įvyksiantį jubiliejinį 50-ąjį Tarptautinį Eucharistinį kongresą.

© 2011 „XXI amžius“