Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Laisvės balsas skambėjo iš Kauno

Kazimieras Dobkevičius

Jaunieji kauniečiai Sausio 13-osios minėjime

Praėjusią savaitę Vilniuje, Kaune, kituose miestuose ir miesteliuose buvo surengti  Sausio 13-osios 20-mečio minėjimai. Juk prieš 20 metų Vilniuje prie Aukščiausiosios Tarybos, televizijos bokšto, Televizijos ir radijo pastato Nepriklausomybę gynė visa Lietuva. Ta proga Vilniuje kelias dienas vyko Sausio 13-osios minėjimai. (Trečiadienio numeryje spausdinome keletą Seime Sausio 13-osios minėjime „Mūšis už tautų laisvę“ pasakytų kalbų. Šiame numeryje 3-ajame puslapyje spausdiname kardinolo A. J. Bačkio, arkivyskupo S. Tamkevičiaus pasakytas kalbas ir apaštalinio nuncijaus perskaitytą popiežiaus Benedikto XVI sveikinimą.)

Gailestingumas ragina neprarasti vilties, kad žmogus gali pasikeisti

Kardinolas Audrys Juozas Bačkis,

Vilniaus arkivyskupas metropolitas

Gerbiamieji, atmintis duota žmogui, kad gyvendamas pagal sąžinėje įrašytus Viešpaties dėsnius įgytų savąjį tapatumą. Tik atmintyje kaupdamas patirtį ir išskleisdamas geriausias kūrybines galias žmogus gali kurti taika, solidarumu ir garbingumu grįstą visuomenę. Šios dienos atmintis mūsų gyvenimuose įsirėžia skausminga netekties ir kančios patirtimi. Tačiau drauge Sausio 13-oji yra pamoka, kad blogis, agresija, smurtas gali būti įveiktas taikiu būdu, nors ir pareikalauja brangios aukos.

Popiežius Benediktas XVI Lietuvai siunčia bendrumo ženklą

Iškilmingame minėjime „Mūšis už Tautų laisvę“ Apaštalinis nuncijus arkivyskupas Luidžis Bonacis perskaitė popiežiaus Benedikto XVI vardu Lietuvai skirtą žinią:

Sausio tryliktąją, prieš dvidešimt metų, lietuvių tauta ypač kentėjo ir sunkiai gynė bei stiprino savo nepriklausomybę. Atmintyje įsitvirtino tomis dramatiškomis istorinėmis akimirkomis Popiežiaus Jono Pauliaus II Kardinolui Vincentui Sladkevičiui atsiųsta žinia, kad Jis meldžiasi ir reiškia savo solidarumą, ragina kantriai ir tvirtai žengti taikos keliu, abipuse pagarba ir supratimu grįstu dialogu sprendžiant kilusias problemas bei įtampą. Šiandien, praėjus dvidešimčiai metų, Šventasis Tėvas Benediktas XVI vienijasi su šią datą mininčia lietuvių tauta ir jos vadovais ir dėkoja Dievui, kurio Apvaizda lydi tikrųjų pasiekimų ir laisvės pilnatvės kelyje. Jis puikiai žino, kad sunkiai įžiebtą laisvės liepsną išsaugoti nuolat degančia reikia nuolatinių ypatingų pastangų. Todėl remdamasis tvirtus teisingos ir taikingos žmonių visuomenės kūrybos pamatus suteikiančia Kristaus Evangelija, Šventasis Tėvas kviečia tikėjimo ir sielos jėga, atnaujinta solidarumo ir dalijimosi bendruoju gėriu dvasia, atsiliepti į dabarties iššūkius, ypač ekonominę krizę. Jis drąsina atsakinga Tėvynės meile ginti laisvę ir nepriklausomybę, įsipareigojant ją remti ir neapleisti vadovaujantis iš tėvų gautu brangiu palikimu – katalikiška tapatybe, kuri turi būti išsaugota ir iš kurios gelmių reikia semtis vis naujų turtų.

Lietuvai reikia meilės tiesoje

Arkivyskupas Sigitas TAMKEVIČIUS

Prieš dvidešimt metų čia, Lietuvos širdyje, buvo sprendžiamas gyvybinis klausimas: būti ar nebūti laisvai Lietuvai? Anuomet šį egzaminą laikėme gana sėkmingai, nes žmones vienijo noras savarankiškai tvarkyti savo tautos gyvenimą, viltis, kad tai įmanoma pasiekti, ir atsakomybės už Lietuvos dabartį bei ateitį prisiėmimas. Dauguma tautiečių, anomis dienomis gynusių Lietuvos Aukščiausiąją Tarybą ir vėliau bandžiusių kuo nors padėti Tėvynei, buvo tikėjimo žmonės, tikėjusieji ir pasitikėjusieji Dievu, kad jis laimins mūsų laisvės kelią.

Pilietinės akcijos

Giedrius Grabauskas-Karoblis

Pilietinės akcijos „Rūstybės diena“ dalyviai Vlado LUKOŠEVIČIAUS nuotrauka

Sausio 18 dieną Vilniuje, Kaune ir dar keliuose miestuose įvyko pilietinė akcija „Rūstybės diena“. Akciją organizavo Jungtinio demokratinio judėjimo (JDJ) konfederacija, judėjimas „Drąsiaus kelias“, judėjimas „Vytis“, Lietuvos žmogaus teisių stebėjimo sąjunga, Visuomeninė piliečių sąjunga ir dar keli pilietiniai judėjimai. „Rūstybės dienos“ tikslas – atkreipti valdžios ir visuomenės dėmesį į Lietuvoje klestinčias negeroves – išnaudotojų ir korumpuotų teisėsaugos pareigūnų klestėjimą, rezonansinių bylų vilkinimą ir nutraukimą (Kauno pedofilijos byla, D. Kedžio nužudymo byla, VEKS, Valdovų rūmų aferų tyrimas bei kitos bylos), vis labiau plintantį bylų fabrikavimą (E. Kusaitės, L. Hermano ir K. Žaltausko, D. Šulco, M. Virkiečio ir kitos bylos). Buvo reikalaujama ir skandalingai pagarsėjusių prokurorų – A. Stepučinsko, K. Betingio, S. Malinauskienės ir kai kurių kitų pašalinimo iš pareigų.

Lietuva įtiks tik praradusi lietuviškumą

Gintaras Visockas

Rusakalbėse masinės informacijos priemonėse dažnai eskaluojama mintis, kad 1991-aisiais Lietuva turėjo šimtus tūkstančių rėmėjų visoje Rusijoje, tačiau per šiuos du dešimtmečius juos prarado, nes padarė nedovanotinų klaidų. Taip, Lietuvoje ne viskas gerai ir ne viską padarėme taip, kaip reikėjo. Tačiau ar galėjo Lietuva išsaugoti 1991-aisiais įgytą rusų palankumą?

Ginčas dėl ministro turto

Žiniasklaidoje pasirodė pranešimai, kad ūkio ministras Dainius Kreivys turi 170 mln. litų turto. 2007 metais, dalyvaudamas savivaldybių tarybų rinkimuose, jis nurodė turintis privalomo registruoti 450 tūkst. litų vertės turto, dar 135 tūkst. litų sudarė politiko piniginės lėšos. Didžiąją dalį D. Kreivio turto – daugiau kaip 4,81 mln. litų – esą sudarė vertybiniai popieriai. Tačiau dabar, po poros metų ministro kėdėje, paskelbta, kad D. Kreivio turtai išaugo iki 170 mln. litų. Portalo www.ekonomika.lt skelbtame turtingiausių žmonių sąraše D. Kreivys užima 29 vietą, nes jo šeimai esą priklauso 40 proc. prekybos sistemos „Moki veži“ akcijų.