Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Lediniu keliu į Dzūkijos bažnyčias

Kabelių Švč. M. Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje su klebonu kun. Algiu Vaickūnu ir parapijiečiais

Prieš penkerius metus pradėjęs klebonauti Kabelių Švč M. Marijos Ėmimo į dangų ir Marcinkonių šv. apaštalų Simono ir Judo (Tado) bažnyčiose, kun. Algis Vaickūnas buvo pasikvietęs Lietuvos Mokslų akademijos mišrų chorą (vad. Vytautas Verseckas). Šią žiemą klebonas ir vėl pasikvietė chorą į svečius. Ir štai ankstyvą sausio 9-osios rytą choristų autobusas iš Vilniaus išvažiavo į Dzūkiją. Kelias per miškus buvo virtęs ledu. Vairuotojas mažino greitį, mes su nerimu žvelgėme į šviesiai pilką ledinę juostą. Iš abiejų pusių storuose sniego pataluose ilsėjosi medžiai ir žemė. Nieko nesutikome, niekas mūsų neaplenkė, bet į Kabelius atvykome laiku.

Zakristijonas Jonas

Zakristijoną Joną Masidunską jubiliejaus proga sveikina Šilalės parapijos pastoracinė taryba. Kairėje klebonas kan. dekanas Algis Genutis

Sausio 1 dieną Šilalės šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios zakristijonui Jonui Masidunskui sukako 80 metų. Šilalės parapijos klebonas dekanas kan. bažn. t. dr. Algis Genutis sako, kad tokio darbštaus ir pareigingo zakristijono jam dar neteko matyti. Pasak klebono, kai matai žmogų nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro triūsiantį prie bažnyčios arba bažnyčioje, neišpasakytai džiaugiesi jo darbštumu, pareigingumu. Toks žmogus yra dešinioji kunigo ranka bei visos parapijos pagrindinis ramstis.

Padėjo Lurdo Dievo Motina...

Buvo šaltas ir vėjuotas gruodžio mėnesio rytas. Smarkiai snigo ir pustė. Mudu su vyru ir dukra užpustytu keliu automobiliu yrėmės iš Vainuto (Šilutės r.) į Klaipėdą. Važiuoti pro Šilutę pabūgome, nutarėme važiuoti pro Pajūrio miestelį (Šilalės r.), kad greičiau pasiektume autostrados kelią. Štai ir Pajūris. Tik įvažiavus į centrą sugedo automobilis. Vyras ryžosi taisyti pats. Niekuo negalėjau vyrui padėti, todėl mudvi su dukra nuėjome į šalia Pajūrio Švč. Trejybės bažnyčios pastatytą Lurdo Švč. Mergelei Marijai Stebuklingajai Dievo Motinai skirtą grotą. Grotoje išvydome Lurdo Stebuklingosios Dievo Motinėlės skulptūrą su rožiniu rankose, priešais ją – suklupusios šv. Bernadetos skulptūrą, kuri kadaise Lurde išvydo Dievo Motiną. Grotoje degė žvakės. Tos išraiškingos statulos, kurios irgi atrodė lyg gyvos, privertė mudvi su dukra susikaupti maldai ir Lurdo Dievo Motinėlei sukalbėti dvylikos žvaigždžių vainikėlį. Įpusėjus maldai, pajutome kažkokią vidinę ir išorinę šilumą, tarsi ji sklistų nuo Dievo Motinos ir šv. Bernadetos statulų... Nors ties grotos anga stipriai pustė, tačiau nė vienas sniego gūsis į pačią grotą nepateko – čia buvo jauku ir gera!.. Bekalbant dvyliktąją „Sveika, Marija“ prie Lurdo Dievo Motinos grotos atėjo ir vyras, džiaugdamasis, kad pavyko sutaisyti mašiną. Jis irgi pasimeldė Lurdo Stebuklingajai Dievo Motinėlei. Pasigrožėję Švč. Trejybės parapijos namais, užsukome į bažnyčią. Tuo metu kun. Mykolas Petrauskas aukojo šv. Mišias už Pajūrio parapijos mirusiuosius. Nors užsukome šiek tiek pavėlavę, tačiau spėjome išgirsti klebono homiliją apie žmogaus gyvenimą šiame pasaulyje ir jo išėjimą į amžinybę. Pagerbėme kunigo rankose iškeltą Ostiją, paprašydami pagalbos mirusiesiems, už kuriuos buvo aukojamos šv. Mišios, o sau – tolimesnės laimingos kelionės. Tuo pačiu pasigrožėjome šios bažnyčios vidumi, joje esančia idealia tvarka.