| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Meilės gimtajai kalbai liudijimas Robertas BUCKUS
Gruodžio 11-ąją Griškabūdyje nei snieguoti keliai, nei šaltis nesutrukdė pagerbti kalbininko Jono Jablonskio atminimą jo 150-ųjų gimimo metinių proga. Šventinis minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Griškabūdžio Kristaus Atsimainymo bažnyčios klebonijoje, kurias aukojo parapijos klebonas kun. Jordanas Kazlauskas. Vėliau iškilmės persikėlė į Griškabūdžio kultūros namus. Renginyje dalyvavo nemažai garbių svečių, taip pat griškabūdiečių, besididžiuojančių, kad iš jų krašto į pasaulį išėjo šis lietuvių kalbos patriarchas. Renginį organizavo rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyrius, Šakių viešoji biblioteka, Griškabūdžio seniūnija, Griškabūdžio vidurinė mokykla ir Griškabūdžio kultūros centras. Jo metu buvo eksponuojama paroda, atkeliavusi iš Rygiškių (šiuo metu J. Jablonskio namuose vyksta restauracijos darbai), ir vidurinės mokyklos moksleivių piešiniai. Šventės vedėjai Ingrida ir Martynas pristatė gausiai susirinkusius svečius, tarp kurių buvo profesorės Giedrė Čepaitienė, Regina Koženiauskienė, kalbininko J. Jablonskio proanūkė Eglė Griciuvienė, dr. Arvydas Vidžiūnas, rajono valdžios atstovai. Įdomių faktų apie J. Jablonskį, jo klajones iš miesto į miestą pateikė būsimos atsiminimų knygos Atsiminimai apie Joną Jablonskį autorė Šiaulių universiteto prof. Giedrė Čepaitienė. Vilniaus universiteto profesorė Regina Koženiauskienė pristatė prisiminimų knygą apie kitą žymų šio krašto žmogų Juozą Pikčilingį. Šią knygą kartu su Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičiene ji įteikė labiausiai nusipelniusiems rajono lituanistams Onai Jasinskienei, Stanislovui Grušiui, Violetai Šuopienei, Danutei Anulienei, Jolantai Laurinaitienei ir kitiems. Kraštietis, Seimo narys A. Vidžiūnas didžiavosi griškabūdiečių kalba, šio krašto šviesuolių indėliu į gimtąją kalbą. Jis sakė, kad J. Jablonskio vardas turi būti minimas greta Vinco Kudirkos ir Jono Basanavičiaus, o Griškabūdis šalia Londono, Paryžiaus ar Maskvos, nes būtent iš šių miestų tarmių buvo sudarytos bendrinės tų šalių kalbos. Lietuvių kalbos instituto darbuotoja Vilija Sakalauskienė į J. Jablonskio darbus žvelgė leksikografo akimis. Prisiminimais apie prosenelių Jono ir Konstancijos Jablonskių gyvenimą dalinosi jų proanūkė Eglė Griciuvienė, didžiausiu savo turtu vadinanti šeimynines nuotraukas. Kas penkeri metai įteikiamą Jono Jablonskio premiją rajono savivaldybės tarybos nutarimu už gimtosios kalbos ir zanavykų šnektos saugojimą bei puoselėjimą šiemet nutarta skirti iš Panovių kilusiai prof. G. Čepaitienei. 2000 litų premiją jai įteikė rajono savivaldybės vicemeras Algimantas Damijonaitis ir tarybos sekretorė Rima Rauktienė. Dvasinio peno renginio dalyviams suteikė meninė aktorės Virginijos Kochanskytės ir pianistės Virginijos Unguraitytės kompozicija. Griškabūdžio vidurinės mokyklos iniciatyva buvo paskelbtas respublikinis informacinių technologijų ir lietuvių kalbos integruotas kūrybinis konkursas Gimtoji kalba tai žmogaus garbė, skirtas kalbininko J. Jablonskio 150-osioms gimimo metinėms ir bendrinės lietuvių kalbos 100-mečiui paminėti. Jo laureatus ir prizininkus apdovanojo mokyklos direktorius Arūnas Šalnaitis ir kuratorė Jolanta Laurinaitienė. Tarp geriausiųjų konkurso dalyvių (iš viso jų buvo 28) Šakių Žiburio gimnazistė, griškabūdietė Alberta Grigaitė, Marijampolės Rygiškių Jono, Kauno Aušros, Panevėžio r. Raguvos gimnazijų, Kauno Šv. Kazimiero vidurinės, Kaišiadorių Žaslių pagrindinės mokyklų moksleiviai. Renginio metu pristatytas ir skulptūros J. Jablonskiui maketas Griškabūdyje tarp seniūnijos ir bažnyčios netrukus turėtų iškilti paminklas didžiajam kalbininkui. Maketą renginio dalyvių svarstymui pateikė skulptorius Romas Kvintas, o šiltus padėkos žodžius tarė seniūnas Saulius Naumavičius. Vido VENSLOVAIČIO nuotrauka
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |