Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Lietuva
Mums rašo
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Popiežius Jonas Paulius II skelbiamas Bažnyčios palaimintuoju

Mindaugas BUIKA

Popiežius Jonas Paulius II

Beatifikacija – Dievo Gailestingumo sekmadienį

Popiežius Benediktas XVI, pasirašęs Šventųjų skelbimo kongregacijos dekretą, kuriuo patvirtinamas garbingojo Dievo tarno Jono Pauliaus II (1920–2005) užtarimu įvykęs stebuklas, atvėrė kelią savo pirmtako beatifikacijai. Netrukus po sausio 14 dieną įvykusios audiencijos pas Šventąjį Tėvą, kurios metu gautas parašas, Vatikano radijui duotame interviu Šventųjų skelbimo kongregacijos prefektas kardinolas Andželas Amatas sakė: „dekretas apie stebuklingą vienuolės sesers Mari Simonos Pjer Norman išgijimą su didžiojo Popiežiaus užtarimu, praėjus keliems mėnesiams po jo mirties, yra reikšmingiausia žinia Bažnyčiai ir pasauliui, žinant tą šventumo reputaciją, kurią Jonas Paulius II turėjo“.

Kardinolas pranešė, kad iš Lenkijos kilusio Popiežiaus skelbimo Bažnyčios palaimintuoju iškilmės Romoje, vadovaujant Benediktui XVI, įvyks gegužės 1-ąją, Atvelykio sekmadienį, Dievo Gailestingumo šventės dieną. (Katalikų Bažnyčios liturginiame kalendoriuje gegužės 1-oji taip pat celebruojama kaip šv. Juozapo, darbo žmonių dangiškojo globėjo, diena.) Tas šventadienis šiemet bus ypatingai švenčiamas Lietuvoje, kadangi šalies ganytojai 2011-uosius paskelbė Dievo Gailestingumo metais. Kartu bus paminėti ir išskirtiniai būsimojo palaimintojo popiežiaus Jono Pauliaus II ryšiai su mūsų tėvyne, kurią jis lemtingais istorijos momentais savo maldose ir padrąsinimuose vadindavo „ypač man brangia Lietuva“.

Pasakodamas apie beatifikacijos bylos tyrimo eigą, kardinolas A. Amatas pažymėjo, kad ji vyko įprasta tvarka, išskyrus du palengvinimus. Pirmiausia popiežius Benediktas XVI suteikė dispensą ir jos tyrimas buvo pradėtas jau 2005-ųjų birželį, taigi, nelaukiant nustatyto penkerių metų termino nuo kandidato į palaimintuosius mirties. Kitas palengvinimas buvo tas, kad dėl visuotinio dėmesio – buvo net raginimų, kad Jonas Paulius II būtų paskelbtas šventuoju tuoj pat („santo subito“) po jo mirties – beatifikacijos byla buvo tiriama sparčiai, tai yra neatidedant jos į kandidatų sąrašą. Tačiau pats bylos tyrimas vyko griežtai laikantis procedūros reikalavimų.

Patvirtintas vienuolės išgijimo stebuklas

„Byla buvo tiriama, kaip ir kiekvieno kito kandidato į palaimintuosius atvejais, nuo pat pirmųjų žingsnių laikantis visų Šventų skelbimo kongregacijos normų, – aiškino kardinolas A. Amatas. – Dargi priešingai, kaip aš jau anksčiau esu pastebėjęs: būtent rodant pagarbą šio didžiojo Popiežiaus orumui ir atminčiai bei vengiant bet kokių abejonių ir įveikiant visus sunkumus, byla buvo nagrinėjama ypač dėmesingai.“ Iki 2007 metų balandžio vyko diecezinis proceso etapas Romoje ir kitose vyskupijose, įskaitant Krokuvos arkivyskupiją Lenkijoje, kurios ganytoju Jonas Paulius II (Karolis Vojtyla) buvo iki išrinkimo į apaštalo šv. Petro sostą. Užbaigus šį etapą ir patvirtinus jo teisinį galiojimą, bylos aprašas, vadinamasis „Positio“, buvo perduotas toliau nagrinėti į Šventųjų skelbimo kongregaciją.

2009 m. birželio mėnesį šios dikasterijos devynių teologijos ekspertų (konsultorių) komisija po „Positio“ tyrimo padarė išvadą dėl Jono Pauliaus II gyvenime herojišku būdu prisilaikytų evangelinių vertybių. Dekretą apie šių Dievo tarno dorybių herojiškumą vienbalsiai tų metų spalį priėmė Šventųjų skelbimo kongregacijos nariai – kardinolai ir vyskupai – ir 2009-ųjų gruodžio 19 dieną jį parašu patvirtino popiežius Benediktas XVI. Kad būtų galima beatifikacija, dar reikėjo pripažinti įvykusį stebuklingą prancūzės sesers Mari Simonos Pjer Norman pagijimą nuo Parkinsono ligos su velionio Jono Pauliaus II užtarimu, kurio fakto aprašymas buvo pristatytas Šventojo Sosto dikasterijos medikų ekspertų nagrinėjimui.

Kardinolas A. Amatas minėtame interviu Vatikano radijui pasakojo, kad vienuolei, priklausančiai Katalikiškosios motinystės mažųjų seserų globėjų institutui („Institut des Petites Soeurs des Meternites Catholiques“), ši liga buvo diagnozuota 2001 metais. Nors sesuo Mari Simona gydėsi, tačiau liga progresavo, sukeldama didelį skausmą ir kitus kentėjimus. Atėjus žiniai apie Jono Pauliaus II mirtį (beje, jis taip pat sirgo Parkinsono liga), 2005 metų balandžio 2 dieną sesuo Mari Simona ir jos kompanionės ėmė melsti mirusio Popiežiaus užtarimo prašant pagijimo.

Tai įvyko 2005 metų birželio 3-osios, Švč. Jėzaus Širdies šventės rytą – pabudusi po išvakarėse patirto visiško išsekimo vienuolė pasijuto sveika. Neliko nei didžiulio skausmo, nei kitų Parkinsono ligai būdingų požymių. „Sesuo Mari Simona tuoj pat nutraukė vartoti vaistus, pasirodė savo gydytojui, kuris galėjo tik patvirtinti, kad ji išgijo“, – aiškino kardinolas.

Palaikai bus perkelti į patogesnę vietą

Šį išgijimo faktą Šventųjų skelbimo kongregacijos medicinos teisės ir teologijos ekspertai tyrė nuo 2010 metų spalio 21 dienos. Po išsamaus nagrinėjimo gruodžio viduryje paskelbta išvada, kad vienuolės pagijimas buvo greitas, visiškas ir moksliškai nepaaiškinamas, todėl vertintinas kaip įvykęs stebuklas meldžiant Dievo tarno Jono Pauliaus II užtarimo. 2011 m. sausio 11 dieną į savo eilinę sesiją susirinkę Šventųjų skelbimo kongregacijos nariai vienbalsiai pritarė šiai išvadai, nuspręsdami paskelbti atitinkamą dekretą. Popiežiui Benediktui XVI pasirašius šį dekretą neliko kliūčių Dievo tarną Joną Paulių II paskelbti Bažnyčios palaimintuoju. Ši žinia džiugiai sutikta visame pasaulyje.

Per beatifikaciją popiežiaus Jono Pauliaus II palaikai bus perkelti į Šv. Petro bazilikos viršutinę dalį, Šv. Sebastijono koplyčią, esančią šalia Mikelandželo Pietos. Ši vieta yra erdvesnė ir lengviau prieinama nei katedros požemis, kur buvo palaidotas prieš šešerius metus miręs Šventasis Tėvas. Tai yra svarbu žinant, kiek daug piligrimų trokšta aplankyti jo kapą. Po ilgų svarstymų nuspręsta, kad po perkėlimo Jono Pauliaus II karstas bus laikomas po koplyčios altoriumi, kur jau vyksta parengiamieji darbai, bet nebus atvertas. Anksčiau čia palaidoto beatifikuoto XVII amžiaus popiežiaus Inocento XI palaikai bus perkelti į kitą bazilikos vietą. (Šventųjų skelbimo kongregacijos dekrete išvardyti būsimojo palaimintojo Jono Pauliaus II nuopelnai Bažnyčiai bus aptarti kitoje „XXI amžiaus“ publikacijoje.)

© 2011 „XXI amžius“