| RUBRIKOS |
|
ARCHYVAI
|
|
2001 metai |
|
Zakristijonas Jonas
Sausio 1 dieną Šilalės šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios zakristijonui Jonui Masidunskui sukako 80 metų. Šilalės parapijos klebonas dekanas kan. bažn. t. dr. Algis Genutis sako, kad tokio darbštaus ir pareigingo zakristijono jam dar neteko matyti. Pasak klebono, kai matai žmogų nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro triūsiantį prie bažnyčios arba bažnyčioje, neišpasakytai džiaugiesi jo darbštumu, pareigingumu. Toks žmogus yra dešinioji kunigo ranka bei visos parapijos pagrindinis ramstis. Taigi zakristijoną Joną pažįsta ne tik visa Šilalė, jos rajonas, bet ir Telšių vyskupijos kunigai, kuriems dirbant Šilalėje jiems patarnaudavo. Mat J. Masidunskas bažnyčios žmogus. Tą jis paveldėjo iš savo tėvų, senelių. Matydamas, kokia nelygi, duobėta Šilalės šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios aplinka, J. Masidunskas dar sovietmečiu, dirbdamas buvusiame Šilalės rajono gamybiniame susivienijime, tvarkydamas šalia bažnyčios esančią ligoninės aplinką, iš savo asmeninių lėšų lygiagrečiai tvarkė ir bažnyčios aplinką. Jis slapta, susitaręs su vairuotojais, atvežė apie šimtą automašinų smėlio, žvyro bei juodžemio ir išlygino bažnyčios šventorių. Vakarais, dirbdamas iki pusiaunakčio, pats viską tvarkė, o paskui užsodino gėlėmis, dekoratyviais želdiniais. Ir visa tai padarė už savo lėšas. Prieš išeinant į pensiją tuometinis šviesaus atminimo klebonas kun. Antanas Ivanauskas pasiūlė J. Masidunskui eiti zakristijono pareigas Šilalės šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje ir toliau rūpintis gražiai sutvarkyta šventovės aplinka. Pasijutau tarsi Dangun pakviestas, nes mane labai traukė būti kuo arčiau bažnyčios, prisimena zakristijonas Jonas. Ir štai jau dvidešimt metų J. Masidunskas dirba zakristijonu Šilalės Šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčioje. Jeigu dar pridėtume ir tuos metus, kai buvo pradėtas šios bažnyčios aplinkos tvarkymas, susidarytų 48 metai, kai J. Masidunskas kasdien nuo ankstyvo ryto iki vėlaus vakaro rūpinasi bažnyčia. O darbo visados yra apsčiai: aplinka, gėlynai, didžiuliai vejos plotai. Prie viso to dar atlikti ir zakristijono pareigas. Be to, jis prižiūri ir koplyčią, esančią beveik pačiame miesto centre, kur kadaise stovėjo pirmoji Šilalės parapijos bažnyčia. Ši gili žiema pareikalavo iš aštuoniasdešimtmečio zakristijono daug jėgų: teko kasdien kasti sniegą šventoriuje prie įėjimo į bažnyčią ir į kleboniją. Bet Jonas nesiskundžia. Paklaustas, iš kur turi tiek jėgų ir energijos, zakristijonas atsako: Visą gyvenimą labai mylėjau ir užjaučiau savo darbštų tėvą. O Šventajame Rašte yra parašyta: kas goduoja savo tėvą tas turės ilgą gyvenimą... Beje, J. Masidunskas ne tik pareigingas ir darbštus zakristijonas, bet ir bažnyčios rėmėjas. Kai ko nors prireikia bažnyčiai įsigyti zakristijonas Jonas visuomet prisideda ir savo santaupomis. Maždaug prieš metus savo zakristijonavimo įamžinimui vietoj seno sukiužusio Kryžiaus bažnyčios šventoriuje savo lėšomis pastatė naują ir dar du baltus angelus prie Kryžiaus šonų priderino. Tačiau apie asmeninę fundaciją bažnyčiai zakristijonas Jonas nenori reklamuotis. Pasak jo, ką duodu dešine ranka tegul nežino kairė. 80-mečio proga zakristijoną Joną pasveikino Šilalės šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčios klebonas dekanas kan. A. Genutis: įteikė jam puokštę rožių ir apjuosė tautine jubiliejine juosta. Pasveikino J. Masidunską ir Šilalės parapijos pastoracinė taryba, Caritas pirmininkė Jadvyga Romienė ir kaimynai bei draugai. J. Masidunskas, prieš ketvertą metų palydėjęs į paskutinę kelionę žmoną Palmyrą, likęs su dviem dukromis ir vaikaičiais, ir toliau jaunatvišku žingsniu skuba iš savo namų per visą Šilalės miestelį į jam mielą Šilalės šv. Pranciškaus Asyžiečio bažnyčią, kurios aplinka nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens skendi vešlioje žalumoje ir gėlėse. Čia jo nusiraminimas ir džiaugsmas. Už tai jį myli ir gerbia Šilalės parapijos tikintieji. Pranciškus ŽUKAUSKAS
Šilalė
© 2011 XXI amžius |
| Atgal | Pirmasis puslapis | Redakcija |