Tęsiamas dialogas su senosiomis Rytų Bažnyčiomis
Mindaugas BUIKA
|
Popiežių Benediktą XVI sveikina
senųjų Rytų Bažnyčių hierarchai
|
|
Šventojo Tėvo bendravimas
su Rytų krikščionių dvasiniais
vadovais visada pasižymi
ypatingu nuoširdumu
|
Sutarimas dėl ekleziologinių principų
Praėjusią Maldų už krikščionių vienybę savaitę popiežius Benediktas XVI ypatingą dėmesį skyrė bendradarbiavimui su protestantais. Tačiau nelieka nuošalyje ir santykių su rytų krikščionimis problema, ypač žinant jų sudėtingą padėtį vietiniuose regionuose, kur jie yra nedidelės mažumos ir patiria politinių bei religinių konfliktų įtampą. Kaip tik sausio pabaigoje Vatikane įvyko Tarptautinės mišrios teologinio dialogo tarp Katalikų Bažnyčios ir Rytų Bažnyčių komisijos susitikimas, kurio dalyvius audiencijoje priėmė Šventasis Tėvas.
Senųjų Rytų Bažnyčių grupei (kuri kartais painiojama su stačiatikiais) priklauso seniausios krikščionių bendruomenės (patriarchatai), kurias pagal tradiciją įkūrė paties Kristaus apaštalai Egipte, Armėnijoje, Sirijoje, Indijoje ir Etiopijoje. Šios bendruomenės nuo Visuotinės Bažnyčios atsiskyrė gerokai anksčiau nei įvyko didysis XI amžiaus katalikų ir stačiatikių pasidalijimas. Rytų Bažnyčios atsiskyrė nepriėmusios 451 metų Chalkedono Susirinkimo kristologinio mokymo apie Kristaus dieviškąją ir žmogiškąją prigimtį viename asmenyje. Istorijos eigoje atskiros tų bendruomenių dalys sudarė uniją su Roma ir taip įsikūrė Rytų Katalikų Bažnyčios. Tačiau su didesne jų dalimi ekumeninis bendradarbiavimas prasidėjo tik po Vatikano II Susirinkimo. Vystant šį dialogą tarp 1971 ir 1996 metų su atskiromis Rytų Bažnyčiomis, nesutarimai dėl Chalkedono Susirinkimo mokymo buvo išspręsti.
Sausio 28 dieną audiencijoje susitikęs su Koptų Bažnyčios (Egiptas), Sirų Bažnyčios, Armėnų Apaštališkosios Bažnyčios, Etiopų Bažnyčios ir Malankarų Bažnyčios (Indija) atstovais, popiežius Benediktas XVI pažymėjo, kad katalikų ir stačiatikių dialogo pavyzdžiu 2003 metais sukurta Jungtinė mišri Katalikų Bažnyčios ir Rytų Bažnyčių bendradarbiavimo komisija veiksmingai darbuojasi vienybės kryptimi. Pirmojoje šio dialogo fazėje (20032009 metais) buvo parengtas bendras svarbus dokumentas, pavadintas Bažnyčios prigimtis, sandara ir misija. Anot Šventojo Tėvo, paskelbtame tekste išdėstyti pagrindiniai ekleziologinių principų bruožai, dėl kurių visiškai sutaria katalikai ir rytų krikščionys, taip pat kitos problemos, reikalingos gilesnio apmąstymo vėlesniuose dialogo etapuose.
Svarbus pirmųjų šimtmečių darnos apmąstymas
Pažymėtina, kad nors katalikų ir rytų krikščionių pasidalijimas įvyko prieš daugiau kaip 1500 metų, o protestantai atsiskyrė tik prieš 500 metų, tačiau su rytiečiais ekumeninis bendradarbiavimas yra netgi glaudesnis. Mes galime būti tik dėkingi, kad ir praėjus penkiolikai šimtmečių po atsiskyrimo mes visiškai sutariame dėl Bažnyčios sakramentinės prigimties, apaštališkosios įpėdinystės kunigiškoje tarnystėje (dėl šito su protestantais vis dar nesutariama M. B.) ir dėl privalomo poreikio nešti mūsų Viešpaties ir Išganytojo Jėzaus Kristaus Evangelijos liudijimą pasauliui, sakė popiežius Benediktas XVI audiencijos dalyviams.
Jis nurodė, kad kitoje dialogo fazėje Jungtinė komisija iš istorinės perspektyvos turi apmąstyti kelius, kaip Bažnyčios galėjo išlaikyti savo bendrystę pirmųjų penkių krikščionybės šimtmečių eigoje. Taip pat reikia giliau ištirti tuometinius bažnytinius ryšius, ypač žinant, kad komunikacija buvo gana primityvi, o dėl geografinių nuotolių bei kitokios izoliacijos susidarė ne tik lingvistinė ir kultūrinė įvairovė, bet ir liturginių tradicijų skirtumai. Tai yra svarbu suprasti teikiant siūlymus dėl siekiamos krikščionių vienybės ateityje, kadangi ir tuomet nebus reikalaujama totalinio vienodumo ir skirtingos tradicijos bus išsaugotos.
Mes turime pasitikėti, kad dabartiniai teologiniai svarstymai ves mūsų bažnyčias ne tik į gilesnį tarpusavio supratimą, bet ir į ryžtingą mūsų kelionės tęsimą link pilnos bendrystės, į kurią mus šaukia Kristaus valia, kalbėjo Šventasis Tėvas. Jis taip pat pripažino, kad Rytų krikščionių išgyvenami sunkumai dabartinėse ne tik religinėse, bet ir politinėse bei socialinėse aplinkybėse visiems kelia didelį susirūpinimą. Šiuo atžvilgiu ypatingas dėmesys sutelktas į Egiptą. Čia vietinė Koptų Bažnyčia patiria ne tik islamiškųjų teroristų išpuolius, bet ir šiuo metu šalyje vykstančias politines permainas. Popiežius Benediktas XVI griežtai pasmerkė Naujųjų metų išvakarėse įvykdytą sprogdinimą Aleksandrijos koptų bažnyčioje, kai žuvo daugiau kaip dvi dešimtys pamaldų dalyvių, įskaitant tris dvasininkus.
Jungtinės tarptautinio teologinio dialogo komisijos pirmininkas koptų metropolitas Bišojus padėkojo Šventajam Tėvui už solidarumą, už tai, kad meldėsi už žuvusiuosius ir sužeistuosius. Baigdamas kalbą audiencijos dalyviams popiežius Benediktas XVI pabrėžė, kad visi krikščionys turi vieningai tarnauti taikos ir teisingumo reikalui, melsdami šventųjų ir ypač drąsių kankinių užtarimo.
© 2011 XXI amžius
|