Pareikalavo Lietuvos dujų vadovų atsistatydinimo
Energetikos ministerija pareikalavo, kad dėl interesų konflikto pasitrauktų Lietuvos dujų valdybos nariai Valerijus Golubevas ir Kirilas Seleznevas, o dėl pareigų neatlikimo generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius. Mes turime aiškiai įvardyti, kokia padėtis susidarė dujų sektoriuje. Bendrovė Lietuvos dujos nepaiso Lietuvos valstybės kaip akcininko bei gamtinių dujų vartotojų interesų ir praktiškai tapo Gazprom filialu. Energetikos ministerija ir toliau imsis visų teisinių priemonių, kad apgintų vartotojus nuo monopolininkų diktato, pareiškė energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Ministerija argumentuoja, kad Lietuvos dujų valdybos nariai V. Golubevas ir K. Seleznevas kartu yra ir Gazprom valdybos nariai, atstovaujantys Gazprom interesams. V. Golubevas įvardijo, kad Gazprom Lietuvai nustatė aukštesnes dujų kainas nei Latvijai ir Estijai. Tai yra akivaizdus interesų konfliktas, kuris lėmė, kad Lietuvos dujos pakluso Gazprom vienašališkai primestoms dujų kainoms ir tiekimo sąlygoms. Todėl Energetikos ministerijos pretenzijoje Lietuvos dujoms reikalaujama, kad V. Golubevas ir K. Seleznevas dėl interesų konflikto atsistatydintų iš Lietuvos dujų valdybos. Įteiktame reikalavime nurodyta, kad Lietuvos dujų vadovybė nesiderėjo dėl dujų tiekimo kainos ir tuo pažeidė įmonės bei Lietuvos vartotojų interesus. Dėl to Lietuvos dujų generalinis direktorius V. Valentukevičius turi atsistatydinti. Energetikos ministerija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos dujų finansinėse ataskaitose nebuvo teikiama informacija apie gamtinių dujų tranzito į Kaliningrado sritį paslaugos kainą. Ministerija reikalauja, kad tokia informacija būtų pateikta. Tuo siekiama išsiaiškinti, ar dalis šios paslaugos teikimo sąnaudų faktiškai nėra perkeliamos ant Lietuvos gamtinių dujų vartotojų. Ministerija teigia, kad jei bendrovė nepašalins netinkamų veiksmų, bus kreipiamasi į teismą dėl veiklos tyrimo. Valstybė valdo 17,7 proc. Lietuvos dujų akcijų. Rusų Gazprom priklauso 37,06 proc. bendrovės akcijų, o vokiečių E.ON Ruhrgas International 38,9 proc.
© 2011 XXI amžius
|