Pirmasis puslapis
Aktualijos
Atmintis
Istorijos vingiai
Katalikų
    bendruomenėse
Krikščionybė
    šiandien
Laikas ir žmonės
Lietuva
Ora et labora

2001 metai
2002 metai
2003 metai
2004 metai
2005 metai
2006 metai
2007 metai
2008 metai
2009 metai
2010 metai
2011 metai

Visi prieš Konstituciją

Saulius Stoma

Keistoje šalyje Lietuvoje vyksta paslaptingi dalykai. Atrodo, keistenybės tapo tokios įprastos, kad jau nieko nestebina. Štai Konstitucinis Teismas staiga praneša, kad mūsų Konstitucija bloga. Ir ką? Ogi nieko. Turėsime keisti Konstituciją, bet ne Konstitucinį Teismą. Juk mūsų KT niekada neklysta. Jis nekaltas dėl neteisingo sprendimo. Kalta aplinka – Konstitucija. Tai ji, pasirodo, pažeidžia kiekvienam žmogui Dievo duotą teisę (kaip sako amerikiečiai) į laisvus rinkimus. Kam rūpi maža smulkmena, kad pačioje Konstitucijoje apie tokį draudimą prasižengėliams – nė žodžio.

Išvykstantiems į užsienį – riekelė šv. Agotos duonos

Didėjant į užsienį ieškoti darbo išvykstančių bedarbių srautui, Šiaulių universiteto studentės sumanė netradiciškai atkreipti valdžios dėmesį į emigraciją. Šeštadienį Kauno oro uoste skrendantiesiems į užsienį jos įteikė simbolinę dovaną – ryšelį su šv. Agotos duonos rieke, kurios šventinimo ceremonija vyko Marijampolės Šv. arkangelo Mykolo Bazilikoje. Pilietinės akcijos tikslas – dar kartą atkreipti valdžios dėmesį į emigraciją, protestuojant prieš valstybės neįgalumą, ir pritarti išvykstančiųjų pasirinkimui. Akcijos organizatorės siekė priminti, kad žmonės patys turi pasirūpinti savo gerove, nes tie, kurie žada tai daryti, po rinkimų savo pažadus pamiršta. Šeštadienį kaip tik buvo minima šv. Agotos duonos diena. Pašventintas duonos gabalėlis saugo nuo nelaimių ir nugali bet kokį blogį. Šv. Agotos duona turėjo apsaugoti namus nuo gaisrų, o išvykstantiems į baltą skepetą būtinai buvo įvyniojama šios stebuklingos duonos kriaukšlė – kad saugotų kelionėje ir laimingai parvestų namo. To paties buvo linkima ir išvykstantiems emigrantams. „Šią idėją inspiravo keletas aspektų: grėsminga socialinė ir ekonominė situacija, skaudi vaikino iš Tauragės nelaimė, tragedijos su vaikais, kurių tėvai išvykę į užsienį, bei akivaizdi realybė, kad Lietuva ne emigruoja, bet evakuojasi“, – teigė akcijos rengėjos. Pasak jų, demonstruodamos savo pritarimą išvykstančiųjų pasirinkimui, jos išreiškia didelį nusivylimą valstybės požiūriu į savo šalies gyventojus. Imdami ryšelį su šv. Agotos duona išvykstantieji sakė esą labai sujaudinti ir nustebinti. „Pirmą kartą matome tokią nuoširdžią ir prasmingą akciją“, – sakė jie ir akcentavo, jog labiausiai jaudina žmogaus dėmesys žmogui. „Įteikdamos šv. Agotos duoną, norime pasakyti, kad negalima tapatinti valstybės su tėvyne. Nes pirmoji yra tik sistema, kuri nevykdo svarbiausios savo misijos – užtikrinti žmogui gerovę, o antroji – tai pamatinės vertybės: gimtoji kalba, papročiai, tradicijos, kurios yra kiekvieno mūsų širdyje ir perduodamos iš kartos į kartą. Šventintos duonos riekę įteikiame kaip simbolinę apsaugą, stiprybės grūdą ir tikėjimą, kad nors mes nerūpime savo valstybei, tačiau esame svarbūs vieni kitiems“, – sakė studentės.

Atnaujino bylos nagrinėjimą dėl žalos atlyginimo už nužudytus Lietuvos partizanus

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (AT) atnaujino bylos nagrinėjimą, kurioje sprendžiamas klausimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nužudytų Lietuvos partizanų artimiesiems. Ši byla anksčiau buvo sustabdyta, nes jos pagrindu kreiptasi išaiškinimo į Konstitucinį Teismą. Aukščiausiajam Teismui buvę sovietų parankiniai – saugumo papulkininkis Vytautas Vasiliauskas ir slaptoji agentė Martina Žukaitienė – apskundė 2007 metais priimtą Lietuvos apeliacinio teismo sprendimą iš jų priteisti nužudytų partizanų Jono ir Antano Aštrauskų artimiesiems 150 tūkst. litų neturtinę žalą. V. Vasiliausko advokatas teisme pranešė, kad jo ginamasis yra kreipęsis į Europos žmogaus teisių teismą (EŽTT) dėl anksčiau priimto teismo sprendimo pripažinti V. Vasiliauską kaltų dėl partizanų nužudymo. Buvęs sovietų saugumietis teigia, kad niekas negali būti nuteistas už nusikaltimą, kuris jo padarymo metu nebuvo laikomas nusikaltimu pagal nacionalinę arba tarptautinę teisę. Jo gynėjas teisme svarstė, ar nebūtų protingiau palaukti EŽTT sprendimo. Teismas tokį jo prašymą atmetė. Tada tiek ieškovės, tiek atsakovo advokatai teismo posėdyje atkreipė dėmesį, kad Konstitucinis Teismas atskleidė teisinę spragą – įstatymu nebuvo nustatyta, kad Sovietų Sąjungos okupacijos metu genocido žalą patyrę asmenys nevaržomi jokių terminų turi teisę reikalauti, kad šį nusikaltimą padarę fiziniai asmenys atlygintų žalą. „Tačiau tai nereiškia, kad teismai negali vykdyti teisingumo ir užpildyti teisinės spragos ad hoc“, – aiškino Martinos Aštrauskaitės-Bikuličienės advokatas Aidas Venckus. Teismas nutartį šioje byloje skelbs vasario 28 dieną. 2004 metais V. Vasiliauskas ir M. Žukaitienė buvo pripažinti kaltais dėl partizanų nužudymo 1953 metais. M. Žukaitienei skirta bausmė – 5 metai laisvės atėmimo, V. Vasiliauskui – 6 metai, tačiau abu dėl ligos nuo realios laisvės atėmimo bausmės buvo atleisti. Po šio nuosprendžio J. Aštrausko dukra ir A. Aštrausko dukterėčia M. Aštrauskaitė-Bikuličienė kreipėsi į teismą su civiliniu ieškiniu, prašydamos atlyginti šeimai padarytą moralinę ir materialinę žalą. Kauno apygardos teismas šį ieškinį buvo atmetęs. Tada partizano dukra kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, kuris priteisė neturtinę žalą. Tačiau M. Žukaitienė ir V. Vasiliauskas Apeliacinio teismo nutartį apskundė Aukščiausiajam Teismui.

Referendumo dėl Lietuvos nepriklausomybės 20-metis

Vasario 9-ąją suėjo 20 metų, kai Lietuvos gyventojai referendume pritarė Lietuvos nepriklausomybei. 1991 metų vasario 9 dieną visuotinėje gyventojų apklausoje daugiau nei 90 proc. balsavusiųjų pasisakė už nepriklausomą ir demokratinę valstybę. Iš viso referendume dalyvavo 85 nuošimčiai balsavimo teisę turinčių piliečių. Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, europarlamentaras Vytautas Landsbergis sako, kad referendumas įtvirtino Lietuvos valstybingumą pasaulyje. „Plebiscitas buvo baigiamasis taškas Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo pasaulio sąmonėje. Tarptautiniame lygmenyje įvyko lūžis. Jam įtvirtinti buvo reikalingas tas galutinis teisinis taškas“, – sako V. Landsbergis. Aukščiausioji Taryba po referendumo kreipėsi į visas valstybes, prašydama atkurti diplomatinius santykius, kuriuos Lietuva palaikė iki 1940 metų Sovietų Sąjungos okupacijos. Praėjus dviem dienoms po referendumo, pirmoji Lietuvos nepriklausomybę pripažino Islandija, o visame pasaulyje nepriklausomybė pripažinta po 1991-ųjų rugpjūčio pučo Maskvoje.

Pareikalavo „Lietuvos dujų“ vadovų atsistatydinimo

Energetikos ministerija pareikalavo, kad dėl interesų konflikto pasitrauktų „Lietuvos dujų“ valdybos nariai Valerijus Golubevas ir Kirilas Seleznevas, o dėl pareigų neatlikimo – generalinis direktorius Viktoras Valentukevičius. „Mes turime aiškiai įvardyti, kokia padėtis susidarė dujų sektoriuje. Bendrovė „Lietuvos dujos“ nepaiso Lietuvos valstybės kaip akcininko bei gamtinių dujų vartotojų interesų ir praktiškai tapo „Gazprom“ filialu. Energetikos ministerija ir toliau imsis visų teisinių priemonių, kad apgintų vartotojus nuo monopolininkų diktato“, – pareiškė energetikos ministras Arvydas Sekmokas. Ministerija argumentuoja, kad „Lietuvos dujų“ valdybos nariai V. Golubevas ir K. Seleznevas kartu yra ir „Gazprom“ valdybos nariai, atstovaujantys „Gazprom“ interesams. V. Golubevas įvardijo, kad „Gazprom“ Lietuvai nustatė aukštesnes dujų kainas nei Latvijai ir Estijai. Tai yra akivaizdus interesų konfliktas, kuris lėmė, kad „Lietuvos dujos“ pakluso „Gazprom“ vienašališkai primestoms dujų kainoms ir tiekimo sąlygoms. Todėl Energetikos ministerijos pretenzijoje „Lietuvos dujoms“ reikalaujama, kad V. Golubevas ir K. Seleznevas dėl interesų konflikto atsistatydintų iš „Lietuvos dujų“ valdybos. Įteiktame reikalavime nurodyta, kad „Lietuvos dujų“ vadovybė nesiderėjo dėl dujų tiekimo kainos ir tuo pažeidė įmonės bei Lietuvos vartotojų interesus. Dėl to „Lietuvos dujų“ generalinis direktorius V. Valentukevičius turi atsistatydinti. Energetikos ministerija atkreipia dėmesį, kad „Lietuvos dujų“ finansinėse ataskaitose nebuvo teikiama informacija apie gamtinių dujų tranzito į Kaliningrado sritį paslaugos kainą. Ministerija reikalauja, kad tokia informacija būtų pateikta. Tuo siekiama išsiaiškinti, ar dalis šios paslaugos teikimo sąnaudų faktiškai nėra perkeliamos ant Lietuvos gamtinių dujų vartotojų. Ministerija teigia, kad jei bendrovė nepašalins netinkamų veiksmų, bus kreipiamasi į teismą dėl veiklos tyrimo. Valstybė valdo 17,7 proc. „Lietuvos dujų“ akcijų. Rusų „Gazprom“ priklauso 37,06 proc. bendrovės akcijų, o vokiečių „E.ON Ruhrgas International“ – 38,9 proc.